11
Pirm, Gruo
7 Nauji straipsniai

Neįgaliųjų įdarbinimas – ar profesinė reabilitacija viską išspręs?

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis apžiūrėjo Valakupių reabilitacijos centro medžio dirbtuves.

Aktualijos
Nustatymai

Ką dar reikėtų daryti, kad daugiau neįgaliųjų dirbtų? Ar profesinės reabilitacijos programa efektyvi? Ar atitinka negaliųjų lūkesčius? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų buvo ieškota Valakupių reabilitacijos centre surengtoje diskusijoje. 

Ar profesinė reabilitacija efektyvi?

Profesinė reabilitacija – viena iš priemonių, padedanti darbo įgūdžius praradusiems neįgaliesiems juos atkurti ir sugrįžti į darbo rinką. Profesinei reabilitacijai kasmet išleidžiama per 3 mln. eurų. Vieno asmens parengimas profesinės reabilitacijos programoje kainuoja 2,9 tūkst. eurų (2011 – 3,6 tūkst. eurų), todėl, socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, labai svarbu, kad būtų pasiektas kuo geresnis rezultatas, kad kuo daugiau negalią turinčių žmonių įsidarbintų, o dar svarbiau – ir išsilaikytų darbo rinkoje.

Pagrindinis profesinės reabilitacijos efektyvumo kriterijus – ją baigusiųjų įsidarbinimas. Valakupių reabilitacijos centro koordinatorės Marijos Markinos teigimu, daugelis profesinės reabilitacijos centrų 2014–2016 m. per 1 mėn. po profesinės reabilitacijos baigimo įdarbino daugiau nei 60 proc. prog­ramą baigusių asmenų (2011–2013 m. šis rodiklis sudarė tik apie 30 proc.). 2017 m. įsidarbino arba pradėjo savarankišką darbinę veiklą 73,7 proc. profesinės reabilitacijos paslaugomis pasinaudojusių neįgaliųjų. Iš jų darbo rinkoje 3 mėn. išsilaikė 61,3 proc., 12 mėn. – 47,9 proc.

Tai daug ar mažai? Galima palyginti su bendru dirbančių neįgaliųjų vidurkiu. Pasak Valakupių reabilitacijos centro Profesinės reabilitacijos skyriaus vadovės Natalijos Markovskajos, Lietuvoje yra šiek tiek per 160 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų, iš kurių dirba apie 30 proc. Na, o Europoje įdarbinama apie 48,7 proc. neįgaliųjų.

Valakupių reabilitacijos centro specialistės pristatė profesinės reabilitacijos situaciją.

Kokių profesijų reikia?

Socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio teigimu, reikia skatinti neįgaliuosius pasinaudoti visomis valstybės remiamomis programomis, ne tik specialiai sukurtomis neįgaliesiems. Taip pat labai svarbu kalbėtis su darbdaviais ir organizuoti profesinį mokymą taip, kad būtų sudaromos galimybės įgyti darbo rinkoje paklausiausias profesijas.

Pasak Lietuvos darbdavių konfederacijos direktoriaus Dano Arlausko, mokant profesijų reikia būti labai lankstiems – tai, kas aktualu šiandien, po 10 metų bus visiškai nereikšminga.

Tačiau į galimybes įdarbinti neįgaliuosius verslininkas žiūri optimistiškai – gali būti, kad po keleto metų jie bus labai paklausūs darbo rinkoje. Jis pabrėžė, kad būtina įveikti išankstines, dažnai nemotyvuotas, darbdavių baimes neįgaliųjų atžvilgiu, įtikinti juos, kad neįgaliuosius reikia įdarbinti ne dėl gailesčio, o dėl to, kad jie tokie pat darbuotojai kaip ir kiti. D. Arlauskas prisiminė, kad buvo įdarbinęs 2 žmones su negalia. Abu puikiausiai dirbo, neiškilo jokių problemų. Jis pažadėjo kitą Darbdavių konfederacijos posėdį surengti Valakupių reabilitacijos centre, kad jie galėtų pabendrauti su negalią turinčiais žmonėmis. D. Arlausko įsitikinimu, finansinė paskata neturėtų būti pagrindinė įdarbinant neįgaliuosius. Svarbiausia – teisingas požiūris.

N. Markovskaja taip pat pabrėžia, kad būtina stiprinti neįgaliųjų įsidarbinimą ir ypatingai – jų išsilaikymą darbo rinkoje. Pasak M. Markinos, profesinės reabilitacijos programa taip pat turėtų keistis, būti efektyvesnė. Profesinės reabilitacijos centrams būti lankstiems trukdo tai, kad šiuo metu programos atrenkamos viešųjų pirkimų būdu. Reikėtų ieškoti kitų būdų, kurie leistų greičiau prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių.


Svarbu rasti tinkamą profesiją

N. Markovskajos teigimu, Valakupių reabilitacijos centre populiariausios informacinių technologijų programos (čia galima mokytis reklamos maketuotojo, interneto svetainės administratoriaus, kompiuterinės įrangos techniko ir kitų specialybių). Labai sėkminga ir juvelyrų programa, kurioje mokosi ne tik negalią turintieji, bet ir ilgalaikiai bedarbiai. 90 proc. ją baigusiųjų įsidarbina. Juvelyrikos mokytojas Artūras Alekna pasidžiaugė, kad neįgalieji randa darbo ne tik „Ūlos“ socialinėje įmonėje, bet ir didelėse įmonėse, taip pat pas žinomus juvelyrus. Dalis imasi dirbti savarankiškai. Vienas iš tokių pavyzdžių – įkurta darbo vieta Molėtuose. Vaikinas susižalojo dirbdamas statybose, sėdo į neįgaliojo vežimėlį. Įgijęs juvelyro profesiją grįžo į savo miestą, kur nebuvo tokio žmogaus, ir sėk­mingai dirba. Susipirkti įrangą jam padėjo bendruomenė. Pasak N. Markovskajos, sėkmę lemia ir programos kokybė, taip pat jos unikalumas, lengvas pritaikymas neįgaliesiems. Dar mokydamiesi profesinės reabilitacijos programoje neįgalieji investuoja į darbo vietos kūrimą: stipendiją skiria darbo įrankiams susipirkti.

Gražina Valakupių reabilitacijos centre mokosi dirbti su oda. Moteris juda neįgaliojo vežimėliu, o gyvena nedideliame Giedraičių miestelyje. Ji prisimena, kad buvo praradusi viltį įsidarbinti – butas nepritaikytas, darbo aplinkui nėra. Draugas Gražinai papasakojo, kad išmokęs juvelyrikos, sėkmingai dirba. Nutarė ir ji pasidomėti. Dabar tuo labai džiaugiasi – čia atsigavo, pamatė naujas galimybes, pradėjo pasitikėti savimi, atsirado draugų. Moteris įsitikinusi, kad atrado savo kelią – galės dirbti namuose.


Neįgaliųjų įdarbinimas – ne tik profesinės reabilitacijos rūpestis

Tokių pavyzdžių ne vienas. Per 2011–2016 m. profesinės reabilitacijos poreikis iš viso nustatytas 3,7 tūkst. asmenų. 2016 m. programoje dalyvavo 847 asmenys, įsidarbino daugiau nei 60 proc. iš jų. Rezultatais džiaugiasi ir Šiaulių darbo rinkos mokymo centras. Apie tai, kad sėk­mingai įsitvirtino darbo rinkoje, papasakojo profesinės reabilitacijos programą baigusi floristė, verslo organizatorius, parduotuvės konsultantė ir kiti.

Profesinės reabilitacijos centrų vadovai atkreipė dėmesį, kad jiems vieninteliams taikomas reikalavimas įdarbinti programas baigusiuosius per 28 dienas – per tiek laiko net ir kvalifikuotam asmeniui labai sunku įsidarbinti, jau nekalbant apie riboto darbingumo žmogų. Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės Astos Kandratavičienės manymu, šio reikalavimo nereikėtų atsakyti – atvirkščiai, ir kitos įstaigos (aukštosios, profesinės mokyklos) turėtų stengtis įdarbinti savo absolventus, juk jose besimokantiems skiriama subsidija studijoms. „Nėra jokios apskaitos, kur dingsta aukštąsias mokyklas baigusieji, kiek jų dirba“, – stebisi direktorė.

Pasigesta ir didesnio Darbo biržos vaidmens įdarbinant neįgaliuosius. Vilniaus darbo biržos direktorė Inga Balnanosienė pasakoja, kad per 10 šių metų mėnesių į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsti 427 asmenys su negalia. Įdarbinti 1132 neįgalieji (tai sudaro 3 proc. visų įdarbintų asmenų). Jos teigimu, pertvarkoma ir Užimtumo tarnyba pasivadinsianti Darbo birža artimiausiu metu turėtų keistis, artėti link kliento, teikti labiau individualizuotas paslaugas.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt