19
Pirm, Lap
10 Nauji straipsniai

Naujame įstatyme – pokyčiai neįgaliųjų sporte

Mindaugas Bilius.

Aktualijos
Nustatymai

Lietuvos paralimpinis komitetas – taip nuo šiol vadinasi pagrindinė neįgaliųjų sportą kuruojanti nevyriausybinė organizacija.

Pasak jos prezidento Mindaugo Biliaus, pavadinimą keisti buvo būtina, kadangi iki šiol vartojamas žodis „parolimpinis“ buvo neteisingas. „Para“ reiškia kažką šalia greta, todėl ir neįgaliųjų judėjimas turėtų vadintis „paralimpiniu“, – teigė jis. Dar buvo svarstomas terminas „paraolimpinis, kuris vartotas nepriklausomybės pradžioje, tačiau pasitarus su kalbininkais, pasirinktas terminas „paralimpinis“, taigi nuo šiol ir žaidynės – „paralimpinės“. Šis terminas jau įtrauktas į naująjį Sporto įstatymą.

M. Bilius džiaugiasi ir dėl to, kad Seimas po ilgų derinimų pagaliau priėmė pakeistą Kūno kultūros ir sporto įstatymą, kuris vadinsis Lietuvos Respub­likos sporto įstatymu. Jame numatytos daug palankesnės nei iki šiol sąlygos plėtoti neįgaliųjų sportą.

Viena iš esminių naujovių – neįgaliųjų sporto finansavimo pokyčiai. Naujajame įstatyme numatyta, kad kitais metais 2 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir tabaką bus skiriama sporto projektams įgyvendinti. (2020 m. sportui atiteks 2,5 proc., o 2021 metais – jau 3 proc.). Ne mažiau kaip 10 proc. nuo šios sumos turės būti skiriama neįgaliųjų sporto plėt­rą skatinantiems projektams įgyvendinti. M. Bilius planuoja, kad kitais metais neįgaliųjų sportui turėtų atitekti 1 mln. 300 tūkst. eurų.

Šios lėšos bus skirtos sporto inventoriui ir įrangai įsigyti, sporto renginiams organizuoti, kvalifikacijai tobulinti, fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą, esamų sporto bazių plėt­rai, priežiūrai ir remontui. Pasak M. Biliaus, tai yra nemaža suma, tačiau labai svarbu, kad šios lėšos atitektų tiems klubams, kurie iš tiesų dirba su neįgaliųjų sportu, kad šioje srityje pasijustų proveržis. Šiuo metu sportuoja vos 500–600 iš daugiau nei 200 tūkst. neįgaliųjų.

Taip pat keičiasi premijų ir stipendijų skyrimo tvarka. Naujame įstatyme premijos numatytos į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio ar Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojui; paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos laimėtojui; specialiosios olimpiados žaidynių 1–3 vietos laimėtojui; universiados 1–3 vietos laimėtojui. Iki šiol premijas gaudavo tik medalius laimėję paralimpiečiai, o olimpinių žaidynių dalyviams jos mokamos iškovojus 1–8 vietas. Taip pat didėja valstybės mokamos stipendijos dydžiai. Be to, nebus draudžiama dirbti gaunant sportininko rentą.

Naujasis įstatymas įsigalios 2019 m. sausio 1 d. Jį dar turi pasirašyti prezidentė.

M. Bilius patenkintas ir kitais pokyčiais neįgaliųjų sporte. Vienas iš džiaugsmingų pastarojo meto įvykių – bendradarbiavimo sutarties su Japonijos miestais Hiracuka ir Tojohašis pasirašymas. Visai neseniai grupelė perspektyviausių negalią turinčių sportininkų lankėsi Japonijoje. Visas kelionės išlaidas padengė aplankyti miestai. Pasak M. Biliaus, tai ne pirmas lietuvių vizitas į Japoniją – pavasarį numatoma ten vykti dar kartą. Prieš artėjančias Tokijo paralimpines žaidynes labai naudinga išbandyti sporto bazes, susipažinti su šalies kultūra, maistu. Visa tai sumažins varžybų metu patiriamą stresą.

„Mano asmeninis tikslas – kad sveikieji ir negalią turintys pasijustų lygūs ir pokyčių šioje srityje tikrai matau“, – teigia Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas.

Emilija STONKUTĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt