17
Pirm, Birž
11 Nauji straipsniai

Klysti mėgstantys medikai gali netekti gydytojo licencijos

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės A. Pabedinskienės ir sveikatos apsaugos ministro J. Poželos pasirašyto įsakymo, sugriežtinančio medikų atsakomybę, pristatymo konferencijoje.

Aktualijos
Nustatymai

Objektyvus negalios įvertinimas – nuolatinių diskusijų dalykas. Neįgalieji skundžiasi, kad jiems nustatomas didesnis nei turėtų būti darbingumas arba lengvesni specialieji poreikiai, o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) tikina, kad tokius sprendimus priima remdamasi medikų pateiktais duomenimis. Jeigu medikų įrašai netikslūs, dėl to gali nukentėti ir objektyvus negalios vertinimas. Bent iš dalies šią problemą turėtų padėti spręsti socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų pasirašytas įsakymas, kuriuo sugriežtinama medikų atsakomybė – už besikartojančius klaidingus siuntimus jiems gresia netekti licencijos.

Brangiai kainuojančios medikų klaidos
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, pristatydama naująjį teisės aktą, teigė, kad NDNT per metus aptarnauja apie 100 tūkst. asmenų. Ši tarnyba žmogaus negalią vertina tiek medicininiu, tiek socialiniu aspektu. Kadangi NDNT pati ligų nediagnozuoja, jos specialistai turi pasikliauti medicinos įstaigų pateiktais duomenimis ir gydytojų išvadomis. Deja, dėl netiksliai, neišsamiai ar prieštaringai parengtų siuntimų vien praėjusiais metais papildomos informacijos teko kreiptis 8 tūkst. kartų. Pasak ministrės, kelis kartus besisukantis diagnozės tikslinimo ratas byloja ne tik apie ne­efektyvų darbą, bet ir netinkamą valstybės lėšų naudojimą. „Kažkas turi už tai prisiimti atsakomybę“, – sakė A. Pabedinskienė.
Neįgaliesiems nustatytų specia­liųjų poreikių išmokoms valstybė kasmet išleidžia apie 450 mln. eurų. Ir šios lėšos turi pasiekti tuos žmones, kuriems jos iš tikrųjų priklauso.
Plačiai nuskambėję atvejai, kai beveik nematanti šiaulietė vairavo automobilį, skaitė knygas, o jos duktė, taip pat turinti didelių regėjimo problemų, asistavo operacinėje, pasak NDNT direktoriaus Manfredo Žymanto, tapo paskutiniu įspėjimu, kad reikia imtis griežtesnių priemonių, didinančių medikų atsakomybę. Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela sutiko, kad vis paviešinami medikų nesąžiningumo atvejai garbės nedaro, tačiau teigė nemanąs, kad sveikatos apsaugos sistemoje klesti korupcijos apraiškos ir dėl to NDNT pasiekia netikslias diagnozes įvardijantys medikų siuntimai. Pasak jo, negalima visos atsakomybės perkelti ant šeimos gydytojų pečių. Kartais klysta ir specialistai, pateikiantys diagnozei patvirtinti būtinus tyrimų rezultatus. J. Požela tikisi, kad pasirašytas įsakymas sustiprins medikų atsakomybę ir sumažins visų pusių norą piktnaudžiauti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės A. Pabedinskienės teigimu, šiuo įsakymu NDNT vadovui suteikiami ne tik didesni įgaliojimai, bet ir atsakomybė. Kreipimasis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą dėl gydytojo licencijos sustabdymo turės būti motyvuotas ir pagrįstas kvalifikuotų specialistų išvadomis.

NDNT direktoriaus M. Žymanto interviu žiniasklaidai.

Atgaline tvarka įsakymas negalios
NDNT direktorius M. Žymantas pabrėžia, kad ministrų pasirašyto dokumento paskirtis – ne baudžiamoji, o prevencinė. Gydytojai, žinodami, kad jų parengti dokumentai bus vertinami dar atidžiau, prieš užrašydami diagnozę, turėtų gerai pagalvoti, ar ji objektyvi ir tiksli. NDNT direktorius neslepia, kad tarnyba turi sąrašą gydytojų, kurie klysta nuolat. Nors apie tokius atvejus informuojamas gydymo įstaigos, kurioje toks medikas dirba, vadovas arba steigėjas, sąrašas netrumpėja taip sparčiai, kaip norėtųsi.
O mediko klaidos kaina, pasak M. Žymanto, pakankamai didelė. Ypač tais atvejais, kai ir nedidelis „suklydimas“ iš esmės keičia darbingumo ar specialiųjų poreikių lygį. Jeigu siuntime medikas nurodo, kad paciento Bartelio indeksas 30 balų – jam priklauso specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kurio tikslinė kompensacija – 270 eurų. Tačiau jeigu dokumentuose įrašyti 35 balai – tuomet nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, įvertintas 108 eurais.
Prireikus diagnozę patikslinti, NDNT kreipiasi į aukštesnio lygio medicinos įstaigos specialistus. „Ne mes nusprendžiame, kad gydytojas suklydo. Savo įtarimą pagrindžiame kito, dažniausiai aukštesnės kvalifikacijos, daktaro konsultacija“, – aiškina M. Žymantas.
NDNT direktorius tikina, kad šiuo įsakymu tarnybai suteiktomis naujomis galimybėmis pikt­naudžiaujama nebus, tačiau tie, kurie piktybiškai bandys apgaudinėti tiek tarnybą, tiek valstybę, sulauks deramo dėmesio ir atpildo. Neteisingoms mediko diagnozėms kartojantis nuolat (tris kartus nustačius ryškų mediko nurodytos diagnozės neatitikimą), tikrai bus kreipiamasi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą dėl gydytojo licencijos sustabdymo.
Naujasis teisės aktas atgaline tvarka negalios – jo reikalavimai bus taikomi tik vertinant naujai gautus siuntimus.


Iššūkis medikams
Sugriežtinta medikų atsakomybė – gydytojams nemenkas iššūkis. NDNT direktorius neatmeta galimybės, kad pasitaiko atvejų, kai pacientai reikalauja siuntimo, nors šeimos daktaras mato, kad žmogus neatitinka kriterijų, pagal kuriuos galėtų būti nustatyta negalia. Neretai dėl to skundžiasi ir patys medikai. Tačiau, pasak M. Žymanto, siuntime yra grafa, kurioje galima nurodyti, kad jis išduotas ligonio prašymu. NDNT specialistai į šią aplinkybę visada atsižvelgia. Vis dėlto direktorius neneigia, kad yra buvę atvejų, kai NDNT specialistai patvirtino, jog pacientas siuntimo prašė pagrįstai.
M. Žymantas atkreipia dėmesį, kad tik apie 10 proc. šeimos gydytojų yra išsamiai susipažinę su neįgalumo, specialiųjų poreikių nustatymo kriterijais. Jeigu jie šiuos kriterijus gerai išanalizuotų, siuntimai tikrai būtų objektyvesni ir tikslesni, o pacientai nepuoselėtų nepagrįstų lūkesčių. Tačiau, jeigu žmogaus būklė pablogėja, jis bet kada pakartotinai gali kreiptis į NDNT. „Kažkas naujo atsitiko, eikit pas šeimos ar gydantį daktarą, prašykit siuntimo ir atvykit į tarnybą“, – drąsino M. Žymantas.
NDNT direktorius atkreipia dėmesį ir į kitą dalyką – pasitaiko, kai medikai siuntimą išrašo vos prieš mėnesį insultą ar infarktą patyrusiam pacientui. „Negalios vertinimą mes turėtume atlikti tada, kai atliktas visas gydymas, reabilitacija, išnaudoti visi įmanomi laikinojo nedarbingumo terminai. Liga turi būti stabilizuota, o paciento būklė metus ar dvejus neturėtų keistis, – mintimis dalijosi M. Žymantas. – Praėjus pusmečiui po insulto daugelio būklė pagerėja, dalis funkcijų bent iš dalies atsikuria. Jeigu per anksti nustatome negalią, žmogus susitaiko su liga ir neprogresuoja. Kuo negalios faktas fiksuojamas vėliau, tuo labiau žmogus išnaudoja visus intensyvaus gydymo būdus, reabilitacijos galimybes, tuo daugiau pasiekia.“
Rugsėjo pradžioje NDNT planuoja didelę informacinę kampaniją, išsamiai aptarsiančią negalios vertinimo kriterijus, supažindinsiančią su medikų atsakomybės sugriežtinimu. M. Žymantas tikisi, kad bendromis pastangomis pavyks pasiekti NDNT išsikeltą tikslą – negalios vertinimas bus atliekamas visur vienodai, teisingai ir dorai.


Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt