25
S, Rugp
12 Nauji straipsniai

Grįžus iš parolimpiados – džiugesys dėl rezultatų ir diskusijos apie pokyčius

Prezidentė pasveikino medalius iškovojusius parolimpiečius.

Aktualijos
Nustatymai

Iš Rio de Žaneiro grįžę mūsų šalies parolimpiečiai buvo sutikti labai emocingai. Vilniaus oro uoste nusileidus lėktuvui juos pasitiko pilna salė gerbėjų, skambėjo ansamblio „Subtilu Z“ muzika. Vėliau parolimpiečiai buvo pasveikinti įvairiuose miestuose, medalininkams ordinus įteikė Prezidentė. 

Grįžusius pasitiko džiaugsmingai
Tiek dėmesio Lietuvos parolimpiečiai iki šiol dar tikriausiai nebuvo sulaukę. Pradedant tuo, kad jų pasiekimai Rio de Žaneire kiekvieną dieną buvo gana detaliai aprašomi žiniasklaidos priemonėse. Turbūt net nesidomintieji neįgaliųjų sportu žino, kad neįgaliųjų premijos – diskriminuojančios, o parolimpinių žaidynių netransliavo nė viena šalies televizija. Vis dėlto sutinkant parolimpiečius vyravo džiaugsminga dvasia, skambėjo padėkos šūksniai. Daugiausiai dėmesio sulaukė aukso medalį rutulio stūmimo ir sidabrą disko metimo rungtyse laimėjęs Mindaugas Bilius ir auksinė golbolo komanda.
Parolimpiečių pasveikinti į oro uostą atėjusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sakė besidžiaugianti sportininkų pasiekimais, tačiau, jos teigimu, svarbu ne tiek rezultatai, bet pats dalyvavimas parolimpiadoje. „Su virpančia širdimi čia šiandien esu. Tokia maža Lietuva, o parolimpiečių dėka apie ją girdi visas pasaulis, – sakė ministrė. – Bet svarbiausia, kad keičiasi visuomenės požiūris. Pažiūrėkit, kas šiandien darosi, turbūt prieš 4 metus niekas negalėjo tikėtis to. Labai dėl to džiaugiamės. Man atrodo, kad parolimpiečių pergalės nėra menkesnės, o dar svarbesnės nei olimpiečių.“
Parolimpiečių sutiktuvės surengtos Kaune, Šiauliuose, juos pasitiko minios džiūgaujančių ir sveikinančių gerbėjų, vyko koncertai.

 
Mindaugą Bilių (kairėje) ir jo trenerį Rimantą Plungę (dešinėje) pasveikino Virgilijus Alekna.

Svarbu ne tik medaliai
Du aukso ir vieną sidabro medalį iškovoję lietuviai užėmė 44 vietą tarp 160 valstybių. Medalių laimėtojai kol kas maudosi dėmesio spinduliuose, o kaip jaučiasi kiti, apdovanojimų neiškovoję sportininkai?
4 vietą šuolio į tolį rungtyje laimėjusi Ramunė Adomaitienė sako esanti patenkinta pasiektu rezultatu: „Dariau viską, ką galėjau tuo metu.“ Moters teigimu, iš pradžių gal ir buvo apmaudu, kad išsprūdo medalis (iki bronzos, kaip ir Londone, jai pritrūko vos centimetro), bet paskui nusiramino – juk parolimpiadoje svarbu ne tik pasirengimas, bet ir sėkmė. R. Adomaitienė sako turinti labai daug entuziazmo ir toliau intensyviai sportuoti bei siekti aukščiausių rezultatų. Jei tik sveikata leis. Šiuo metu sportininkė džiaugėsi besijaučianti labai gerai: „Nieko neskauda, kaip sveika jaučiuosi.“
Disko metimo rungtyje taip pat ketvirtas likęs Kęstutis Skučas irgi sakė savo pasiektą rezultatą vertinantis gerai – jis buvo geresnis nei prieš 1,5 mėnesio vykusiame Europos čempionate. „Tokiose varžybose pagerinti rezultatą yra labai daug“, – sako sportininkas, ypač turint omeny, kad neseniai jis pakeitė rungtį –nuo plaukimo perėjo prie disko metimo. Buvo labai mažai laiko pasirengti. K. Skučo manymu, pasirinkus disko metimą jam atsivėrė nauja perspektyva. „Parolimpinėse parodžiau, kad gerai susitvarkiau su nervais, kad galiu siekti rezultato. Manau, kad padirbėjęs galiu pasiekti žymiai daugiau“, – sakė sportininkas. Šiek tiek blogiau K. Skučui sekėsi lenktynių vežimėliais rungtyje. Tačiau čia gero rezultato jis ir nesitikėjo, nes neturėjo tinkamo vežimėlio.
Irkluotojas Augustas Navickas sako per parolimpines žaidynes pasikrovęs energijos 5 metams. „Mano tikslas buvo išvažiuoti, pasivaržyti. Savo rezultatą pagerinau, tuo labai džiaugiuosi. Po 4 metų sieksiu medalių, – teigia A. Navickas. – Tik 2 metus sportuoju, į irklavimo sportą taip greit neįsijungsi, jei prieš tai nesi sportavęs.“ Pasak Augusto, irklavime labai svarbu ištvermė ir jėga. Sportininkas mano, kad jo stipriosios pusės – ne tiek jėga, kiek ištvermė ir technika. „Po 4 metų bus dvigubai ilgesnė distancija ir reikės dar daugiau ištvermės, tai manau, kad man bus palankiau“, – teigia A. Navickas.

 
Parolimpiečių pasitikti atvyko draugai ir bendraminčiai.

Nesudaromos sąlygos treniruotis
2 medalius į Lietuvą parvežęs M. Bilius, jau būdamas Rio de Žaneire, pradėjo kalbėti apie netvarką neįgaliųjų sporte. Jo teigimu, medaliai svarbu, tačiau daug svarbiau yra tai, kad neįgalieji būtų vertinami taip, kaip ir kiti visuomenės nariai, kad jiems būtų sudaromos vienodos galimybės sportuoti. M. Biliui teko pačiam viskuo rūpintis: treniruočių stovyklomis, bazėmis, specialistais, o jo treneris dirbo be atlyginimo. „Esu pats sau vadybininkas, o turėčiau rūpintis vien sportu“, – prieš išvykdamas į parolimpines žaidynes sakė M. Bilius. Kaip pavyzdį jis pateikė Šiaulių miesto savivaldybę – šio miesto parolimpiečiai gauna stipendijas, o po parolimpinių žaidynių jiems išmokėtos premijos: M. Biliui – 5,8 tūkst. eurų, o 10 vietą ieties metimo rungtyje užėmusiam Jonui Spudžiui – 1,4 tūkst. eur. Be to, Šiauliuose negalią turintieji treniruojasi kartu su olimpiečiais. M. Biliaus treniruočių stovyklą taip pat parėmė Šiauliai.
Sostinėje situacija kur kas blogesnė: Lietuvos golbolo rinktinės treneris Karolis Levickis nuogąstauja, kad komanda netrukus neturės kur treniruotis. „Tauro“ sporto mokykloje nuo pernai sportuoja tik vaikai iki 19 m., o trenerio atlyginimas sumažėjo perpus. Tai patvirtino ir Lietuvos parolimpinio komiteto generalinis sekretorius Gintaras Zavadckis – yra reali grėsmė golbolo komandai prarasti trenerį ir treniruočių vietą, kadangi sutartis su savivaldybe dėl salės pasirašyta tik iki spalio 1 d., o iki šiol ji nėra atnaujinta.
Be to, K. Levickio teigimu, Lietuvos komanda tarptautinėse varžybose atrodo daug kukliau nei kitos – treneris turi rūpintis viskuo, o kitų šalių rinktinės turi masažuotojus, psichologus, analizuoti rungtynių informaciją padeda skautai. Ypač daug nepatogumų Lietuvos golbolo rinktinei sukėlė jiems visiškai netinkama apranga.
G. Zavadckio teigimu, dabartinė neįgaliųjų sporto finansavimo tvarka yra ydinga. Sporto klubai skursta, neruošiami sunkiausios negalios sportininkai, nes nėra jokios galimybės nupirkti jiems reikiamos įrangos, įdarbinti asistentų ir pan.


Visi sportininkai turi būti lygūs
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kiekvienam Lietuvos vyrų golbolo rinktinės nariui įteikė po ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro Didįjį kryžių. M. Bilius apdovanotas padėkos raštu ir specialiu Prezidentės medaliu, kadangi atletas prieš dvejus metus jau yra gavęs ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių.
Sveikindama medalius iškovojusius parolimpiečius Prezidentė teigė: „Mūsų valstybė jau pribrendo nediskriminuoti ir neskirstyti sportininkų į rūšis. Jau laikas valstybinius apdovanojimus suteikti tokius, kokius gauna visi, kas pelno medalius. Ir piniginės premijos turi būti sulygintos. Nėra gražu, kada matome net sporto departamento pasiūlymus teikti skirtingus apdovanojimus arba premijas. Lietuva neturėtų sau to leisti. Jūs jau įnešėte savo indėlį į šį permainų procesą – visuomenėje kilo didelė neįgaliųjų palaikymo banga. Tai – geras spaudimas mūsų politikams, kad jie įvertintų kiek­vieno laimėjimą, nes tai – visos Lietuvos laimėjimas.“
M. Biliaus manymu, neįgaliųjų sporte būtinos permainos. Jis prisipažino sieksiantis Lietuvos parolimpinio komiteto prezidento posto, jei sulauks palaikymo.


Aurelija BABINSKIENĖ 
Autorės nuotr.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt