17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Savivaldybės sutaupytos lėšos – autobusiukui neįgaliesiems pirkti

Pirmąja naujojo autobusiuko keleive tapo Olga Zenkova.

Aktualijos
Nustatymai

Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija šiuos metus pradėjo pagaliau įgyvendinusi seną svajonę – turėdama neįgaliesiems vežti pritaikytą mikroautobusą. Praėjusių metų pabaigoje Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas Neįgaliųjų draugijos pirmininkei Zitai Kvik­lienei įteikė „Ford Transit“ markės autobusiuko raktelius, o administracijos direktorius Stasys Jackūnas – jo dokumentus. Neįgaliųjų draugijai skirtas 8,5 tūkst. eurų kainavęs autobusiukas nupirktas iš savivaldybės sutaupytų biudžeto lėšų. 

„Ford Transit“ autobusiuku į Santariškių klinikas išsiruošė Jonas Takarevičius.

Su autobusiuku – į draugiją išsimaudyti

Pirmąja naujojo autobusiuko keleive tapo Olga Zenkova, Ukmergės priemiestyje įsikūrusiuose Dukstynos soduose gyvenanti Neįgaliųjų draugijos narė. Rateliais judanti moteris dažnai naudojasi draugijoje teikiamomis maudymosi paslaugomis. 6 km į vieną pusę, antra tiek – į kitą kojų neturinčiai moteriai – didžiulis atstumas, kurio viena niekaip neįveiktų. „Namuose nėra kam jos numaudyti. Draugija – vienintelė išeitis. Privalome tokiam žmogui padėti“, – sako Z. Kviklienė.

Pasak pirmininkės, dušo paslaugomis nuolat naudojasi apie 13-15 žmonių. Praėjusiais metais 60 neįgaliųjų buvo suteiktos ir drabužių skalbimo paslaugos. Z. Kvik­lienės teigimu, autobusiukas gerokai palengvins sunkią negalią turinčių žmonių aptarnavimą: bus galima atsivežti savarankiškai atvykti negalinčius išsimaudyti norinčius neįgaliuosius, surinkti skalbinius iš atokesnėse seniūnijose gyvenančių draugijos narių, nuvežti jiems švarius.


Kelionės į gydymo įstaigas – patogesnės

Į tolimesnę kelionę – Vilniaus Santariškių klinikas – jau buvo išsiruošęs ir tik neįgaliojo vežimėliu judantis Jonas Takarevičius. Z. Kviklienė džiaugiasi, kad iš trečio aukšto kaimynų išnešto didelių specialiųjų poreikių turinčio vyriškio jau nereikėjo kelti į nepritaikytą automobilį, rūpintis, kaip nuvykus į Vilnių jį persodinti į vežimėlį. Mikroautobuse „Ford Transit“ įrengtas keltuvas – didelė pagalba neįgalius žmones lydinčiam asmens asistentui. Tokias paslaugas daugiau kaip trims dešimtims neįgaliųjų teikianti draugijos pirmininkė Z. Kvik­lienė pasakoja, kad anksčiau Danijoje neįgaliuosius vežiojusio 9 vietų autobusiuko rida sąlyginai nedidelė, pati transporto priemonė gana tvarkinga. „10 metų neatlygintinai skirto autobusiuko eksploatacija, draudimu turės rūpintis pati Neįgaliųjų draugija, – sako Z. Kviklienė. – Kadangi transporto priemonės išlaikymui lėšų nebuvo numatyta, draugijos taryba nusprendė, kad miesto teritorijoje šios paslaugos bus teikiamos nemokamai, o tolimesnėms kelionėms – vykstant į Vilniuje, Kaune esančias gydymo įstaigas, sanatoriją Abromiškėse, Panevėžio dienos centrą – nustatė transporto paslaugų įkainį – 1 km kainuos 10 centų.“ Planuojama, kad į gydymo įstaigas bus važiuojama du kartus per mėnesį. Suderinus konsultacijų laiką ir į gydymo įstaigas vykstant keliems neįgaliesiems, kelionė kainuotų pigiau.


Maisto banko produktus pristatys greičiau

Neįgaliųjų draugija autobusiuku greičiau išvežios ir „Maisto banko“ produktus. Z. Kviklienė pasakoja, kad vienišiems, sunkios negalios asmenims „Maisto banko“ produktus draugijos darbuotojos nuveža į namus. Viena tokių – daugiau kaip už 35 km nuo Ukmergės įsikūrusiame Tulpiakiemyje gyvenanti neįgaliojo vežimėliu judanti Janė Bekešienė.

„Maisto banko“ produktus gauna 38 draugijos nariai, – pasakoja Z. Kviklienė. – Kaimo vietovėse gyvena daug vienišų žmonių, kuriems būtina padėti. Draugijos automobilis važiuoja ir į Jurginų kaimą, Siesikus, kitas seniūnijas. Nors stengiamės grupuoti žmones, vienu išvykimu aplankyti kuo daugiau neįgaliųjų, susidaro dideli atstumai, reikia nemažai kuro.“ Neįgaliųjų draugijos taryba svarsto, ar maisto produktų pristatymo paslauga į atokias vietoves neturėtų būti bent simboliškai apmokestinta.

Z. Kviklienė užsimena ir dar apie vieną rūpestį – šiek tiek pakilus pensijoms, ne visi Maisto banko produktus gavę žmonės išlaiko paramos gavėjo statusą. Pensija didėjo tik simboliškai, tačiau gerokai išaugo būtiniausių paslaugų ir prekių kainos.

Su savivaldybės Neįgaliųjų draugijai padovanotu autobusiuku, pasak Z. Kviklienės, atsirado ne tik nauja labai reikalinga paslauga, bet ir dar labiau išsiplėtė galimybės padėti žmonėms.


Aldona DELTUVAITĖ

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt