17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Susitarta dėl palankesnės vežimėlių įsigijimo tvarkos

Seimo narys Justas Džiugelis ir jo patarėjas Audrius Natkevičius ėmėsi spręsti neįgaliųjų techninės pagalbos priemonių kompensavimo problemas.

Aktualijos
Nustatymai

Seimo narys Justas Džiugelis neįgaliųjų organizacijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovus pakvietė pasikalbėti apie didelį atgarsį viešojoje erdvėje sukėlusį nepasitenkinimą naująja aktyvaus tipo neįgaliųjų vežimėlių skyrimo tvarka. Susitikimas baigėsi neįgaliesiems palankiu susitarimu. 

Juozas Bernatavičius ir Jurgita Masilionytė (dešinėje) juda neįgaliojo vežimėliais. Jų nuomone, turėtų būti perkama daugiau kokybiškesnių techninės pagalbos priemonių.

Dabartinė tvarka nepalanki neįgaliesiems

Nuo šių metų įsigaliojusioje techninės pagalbos priemonių kompensavimo tvarkoje atsirado daugeliui neįgaliųjų nepalanki nuostata: anksčiau aktyvaus tipo vežimėlius jie galėjo įsigyti per įmones, dabar juos pirmiausia turi nusipirkti savo lėšomis, o sumokėti pinigai (ne daugiau kaip 1216 Eur.), kaip skelbiama tvarkoje, per 6 mėnesius pervedami jiems į sąskaitą. Pasak J. Džiugelio, daugeliui neįgaliųjų tai tapo didele problema, nes sukaupti reikiamą sumą vežimėliui įsigyti labai sunku. Juo labiau kad geras vežimėlis kainuoja panašiai kaip naudotas automobilis (jo kaina gali siekti ir 1,5, ir 2 tūkst. eurų ar net daugiau).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėjos Eglės Čaplikienės teigimu, vežimėlių pirkimas per įmones žmonėms buvo patogus tuo, kad jiems nereikėjo mokėti visos kainos, tik priemoką pasirinkus brangesnį nei numatyta kompensacijos suma vežimėlį, tačiau buvo apribota pasirinkimo erdvė. E. Čaplikienė sako, kad į ministeriją kreipėsi nemažai asmenų, kurie teigė, kad kitur vieną ar kitą priemonę galima nusipirkti pigiau, tačiau kompensuoti jos įsigijimo nebuvo galimybės. Be to, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad šioje sferoje atsiranda erdvė korupcijai.

Ir iš tiesų – pasak Techninės pagalbos neįgaliesiems centro (TPNC) direktorės Ilonos Ogurcovos, buvo nustatytas ne vienas vežimėlius tiekiančių įmonių piktnaudžiavimo atvejis. Įsigyti aktyvaus tipo vežimėlį buvo įkalbamas net globos namuose slaugomas žmogus, nors akivaizdu, kad jo niekada nenaudos.

I. Ogurcova pabrėžė, kad nebūtina aktyvaus tipo vežimėlius visada pirkti. Iš TPNC jų galima gauti nemokamai. Per įmones perkama tada, kai netenkina siūlomi vežimėliai ar ilgai reikia laukti eilėje.


Išeitis – trišalė sutartis

Lietuvos paraplegikų asociacijos (LPA) prezidentas Juozas Bernatavičius pasiūlė, kaip spręsti susidariusią problemą, kad žmogui nereikėtų sukaupti didelės sumos vežimėliui pirkti. Jo teigimu, tokiais atvejais galima sudaryti trišalę sutartį tarp įmonės, TPNC ir asmens. Įmonė, išdavusi asmeniui priemonę, pasirašytų sutinkanti, kad lėšos už ją bus pervestos per 6 mėnesius, TPNC pasirašydama garantuotų, kad kompensacija už įsigytą priemonę asmeniui priklauso ir pinigai tikrai bus pervesti, o asmuo sutiktų, kad pinigai būtų pervedami ne į jo, o tiesiai į įmonės sąskaitą. LPA teisininkas Egidijus Grigonis pabrėžė, kad tai yra normali civilinė praktika – asmuo turi teisę pasirinkti, į kokią sąskaitą bus pervedami jam skirti pinigai. Tai iš esmės išspręstų susidariusią aktyvaus tipo vežimėlių įsigijimo problemą, išskyrus tuos atvejus, kai vežimėlis būtų perkamas iš užsienyje esančios įmonės.

Tokiais atvejais teks taupyti ar pasiskolinti vežimėliui įsigyti reikiamą sumą tam laikui, kol TPNC perves kompensaciją. E. Čaplikienės teigimu, vidutiniškai tai trunka apie mėnesį.

Sutarta, kad iki kovo 23 d. ministerija parengs techninės pagalbos priemonių aprašo pakeitimą, kuriame numatys galimybę sudaryti minėtą trišalę sutartį.


Pirmus pusę metų – vežimėlis tik iš centro

J. Džiugelis pasidžiaugė, kad esama ir gerų pokyčių – pagal naują tvarką pradėta kompensuoti daugiau priemonių, tarp jų ir pasėstai.

Dar vienas pasikeitimas šiais metais – pagal naują tvarką pirmuosius pusę metų po traumos ar kitos priežasties atsisėdus į neįgaliojo ratelius, asmuo aktyvaus tipo vežimėlį gali gauti tik iš TPNC. Pasak I. Ogurcovos, TPNC gavo nemažai skundų, kad žmonės negali naudotis įsigytomis priemonėmis. Atliekant patikrinimą nustatyta, kad jos skirtos netinkamai – asmenys, pirmą kartą įsigiję aktyvaus tipo vežimėlį, jo nenaudojo. Tai lėmė ir kai kurios objektyvios priežastys: pasikeitusi sveikatos būklė, antropometriniai duomenys, gyvenamoji aplinka ir pan. Tačiau jei žmogus vežimėlį būtų pasiėmęs iš TPNC, jį bet kada galėtų pasikeisti kitu, o iš įmonės gautas vežimėlis tampa žmogaus nuosavybe ir jam turi tarnauti 5 metus.

Šiai nuostatai pritarė ir J.Bernatavičius – pirmus pusę metų žmogus tiksliai nežino, kokio vežimėlio jam reikės todėl svarbu turėti galimybę keisti.

Vis dėlto neįgalieji atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis TPNC perkamų priemonių yra nekokybiškos, nepatogios ir neilgaamžės, todėl dažnas vežimėlį įsigyja per įmonę.

I. Ogurcova pabrėžė, kad kreiptis dėl vežimėlių į TPNC galima 3 būdais: atvykus į centrą, per savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą ir per elektroninės valdžios vartus. Pastaruoju būdu kreipiantis galima nurodyti argumentuotą prašymą, kodėl reikia būtent tokios ar kitokios priemonės. TPNC analizuoja kreipimąsi ir esant rimtų argumentų gali nupirkti konkrečiam asmeniui tinkamą vežimėlį.


Daugiau pinigų suteiktų daugiau galimybių

Šiemet techninės pagalbos priemonėms skirta 2 mln. 200 tūkst. eurų. Pasak E. Čaplikienės, už šią sumą yra patenkinama apie 80–85 proc. poreikio. J. Bernatavičiaus manymu, už šią sumą nėra galimybės įsigyti naujų, šiuolaikiškų priemonių.

J. Džiugelis retoriškai paklausė, kas pasikeistų, jei techninės pagalbos neįgaliesiems priemonėms pirkti būtų skirtas papildomas milijonas eurų. E. Čaplikienės manymu, tai išspręstų labai daug – priemonių poreikis būtų patenkintas 100 proc., jos būtų perkamos kokybiškesnės, šiuolaikiškesnės, galima būtų įsigyti komunikacijos priemonių, kurių šiuo metu nuperkama vienetai.

J. Bernatavičius iškėlė dar vieną problemą – vežimėlių draustumą. Pasak jo, šiuo metu nėra galimybės apsidrausti neįgaliųjų vežimėlių, draudimo bendrovės atsisako tai daryti, nes nėra tokios praktikos. Vis dėlto neįgaliajam labai svarbu, kad brangiai įsigytas vežimėlis tarnautų 5 metus, o jam sulūžus turėti garantiją, kad neliks be „kojų“. Tai aktualu vežimėlius įsigijusiems per įmones. I. Ogurcovos teigimu, valstybės turtas nuo 2016 m. yra draudžiamas.

J. Džiugelis pažadėjo surengti susitikimą su draudimo įmonių atstovais ir aptarti tokią galimybę.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt