23
K, Lap
10 Nauji straipsniai

Pastatas „priduotas“ – Statybos reglamentas nebegalioja

Ši nuotrauka daryta prieš keletą metų – palei tvorą buvo įrengtos vietos neįgaliesiems.

Aplinka visiems
Nustatymai

Visus naujai statomus, renovuojamus pastatus privaloma pritaikyti neįgaliųjų poreikiams. Deja, neretai atsitinka taip, kad patvirtinus pastato baigtumą, pradėjus jį eksploatuoti, niekas nebesidomi, ar tie pritaikymai išlieka. Kaunietis Darius Liaugaudas stebisi: Kaune „dingsta“ neįgaliesiems skirtos vietos, tačiau situacijos spręsti niekas nesiima. 

Dingo neįgaliesiems skirtos vietos

D. Liaugaudas prieš 5 metus, nesėkmingai nusileidęs sklandytuvu, patyrė stuburo traumą. Teko atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį. Pasikeitė visas gyvenimas. Dar būdamas reabilitacijoje Darius suprato, kad nebegalės grįžti į senuosius namus, tad draugų padedamas paėmė paskolą ir įsigijo butą, kuriame būtų galima įsikurti ir judant neįgaliojo vežimėliu. Namo Savanorių prospekte, prie „Ortopedijos technikos“, kuriame apsigyveno D. Liaugaudas, istorija gana įdomi. Jis buvo projektuotas ir statytas specialiai neįgaliesiems, tačiau vėliau statybos sustojo. Namą perėmus ir užbaigus kitiems savininkams pirminės jo paskirties neliko nė kvapo, tačiau svarbiausias dalykas vis dėlto išliko – į pastatą neįgaliojo vežimėliu galima įvažiuoti be didesnių problemų.

Šiame name įsikūrę ne tik butai, bet ir įvairios komercinės paskirties įstaigos, todėl natūralu, kad 2008 metais, kai buvo forminamas pastato baigtumas, stovėjimo aikštelėje buvo įrengtos 3 neįgaliesiems skirtos vietos. Jos pažymėtos kelio ženklu „Neįgalieji“. Deja, vieną kovo rytą D. Liaugaudas pamatė, kad neįgaliojo vietas žyminčios lentelės dingo. Liko tik stulpai, ant kurių šie ženklai buvo pritvirtinti.

D. Liaugaudas ėmė aiškintis šią situaciją. Prašydamas apginti viešąjį interesą kreipėsi į policiją, nesulaukęs atsakymo – į Kauno apygardos prokuratūrą. Abu tyrimai buvo nutraukti remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus pateikta informacija, kad jie „duomenų apie kelio ženklą Nr. 846 „Neįgalieji“, kuris būtų įrengtas Savanorių pr. ties namu 284A neturi“. Policijos atsakyme D. Liaugaudui aiškinama, kad ženklų įrengimo schemos turi būti suderintos su seniūnija ir kelių policijos valdyba, taigi šiuo atveju laikytina, kad minėti ženklai buvo pastatyti neteisėtai.

D. Liaugaudas atkreipia dėmesį, kad nė viena institucija, į kurią kreipėsi, neatsižvelgė, kad faktas, jog naikinamos stovėjimo vietos neįgaliesiems, pažeidžia Statybos techninį reglamentą STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, kuriame nurodoma, kad kiekvienoje stovėjimo aikštelėje turi būti nors viena vieta neįgaliesiems. Kitas klausimas – kaip atsitiko, kad 2008 metais pastatas buvo patvirtintas kaip baigtas, tačiau neįsitikinta, ar yra gauti visi leidimai, stebisi D. Liaugaudas, analizuodamas namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriame yra visų atsakingų institucijų atstovų parašai?

Darius Laugaudas susirūpinęs: „dingsta“ neįgaliesiems skirtos vietos.

Vietoj skirtų neįgaliesiems – prabangios vietos

Ši situacija – ne vienintelė tokia. Dar labiau D. Liaugaudą nustebino tai, ką pamatė atvažiavęs į Kauno „Žalgirio“ areną: neįgaliesiems vežimėliuose skirtos vietos buvo panaikintos, vietoj jų įrengtos prabangios su staliukais. D. Liaugaudas suskaičiavo, kad „Žalgirio“ arenoje neįgaliesiems skirtų vietų sumažėjo keturis kartus.

„Aišku, ką iš tų neįgaliųjų paimsi?“ – juokiasi D. Liaugaudas. O štai sėdinčiųjų prie staliukų bilietas kainuoja nemažai. Vis dėlto toks pertvarkymas pažeidžia jau minėtą statybos techninį reglamentą, kuriame numatyta, kad viešosios paskirties renginių (teatrų, kino teatrų, koncertų ir kitose) salėse ne mažiau kaip 2 proc. vietų turi būti numatyta neįgaliesiems. Laikantis šio reikalavimo, „Žalgirio“ arenoje turėtų būti įrengtos 246 vietos neįgaliesiems (turint omenyje, kad į krepšinio varžybas gali būti parduodama per 12 300 bilietų). Šiuo metu perkant bilietus internetu siūloma rinktis iš 46 neįgaliesiems vežimėliuose skirtų vietų. 18 iš jų – ne įprastoje vietoje, o apačioje, 0 lygyje. Pasak D. Liaugaudo, neįgaliųjų vietų perkėlimas į 0 lygį nėra tinkamas sprendimas, nes jei, tarkim, arenoje vyksta ledo ritulio varžybos, čia vietos apskritai neparduodamos, o per koncertą, kai žiūrovai atsistoja, žmonės vežimėliuose iš viso nieko nematys.

Šioje vietoje ant kuoliukų anksčiau buvo ženklai „Neįgalieji“.

Apmokestino, tačiau sistema – patogesnė

Tuo pačiu nuspręsta neįgaliųjų įėjimą į krepšinio varžybas apmokestinti. Pavyzdžiui, bilietas į „Eurolygos“ varžybas neįgaliesiems vežimėliuose kainuoja 3 eurus (dar 1 euras – arenos mokestis). Tai, pasak D. Liaugaudo, pablogino neįgaliųjų galimybes lankytis renginiuose. Tiesa, „Žalgirio“ arena bene pirmoji sudarė galimybę nusipirkti neįgaliesiems bilietą internetu. Tai užtikrina didesnę tvarką. Iki šiol norint užsiimti vietą arenoje reikėjo į renginį atvažiuoti vos atsidarius durims (prieš 2-1,5 val.). Nors trumpam pasitraukus vietos galima ir neberasti.

Tačiau tokia tvarka negalioja susiruošus į kitus arenoje vykstančius renginius, kai bilietai parduodami per tiketa.lt, bilietai.lt ar kitaip. Siūloma pirkti bet kurį pigiausią bilietą be jokių specialių nuolaidų ir tada ieškoti,kur prisiglausti. Tačiau tokiu atveju, D. Liaugaudo teigimu, nepavyks užsitikrinti sau vietos. O juk jų ir taip labai sumažėjo.

VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ direktoriaus Pauliaus Motiejūno D. Liaugaudui atsiųstame laiške rašoma, kad vietas „Žalgirio“ arenoje nuspręsta perskirstyti nuo 2017/2018 m. sezono pradžios. Jo teigimu, šis planas dar prieš pertvarką buvo pateiktas Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos Kauno apskrities skyriui. Šio skyriaus atstovas Artūras Zumaras nepaneigė žinantis apie pertvarką, tačiau negalėjo paaiškinti, nei kaip pasikeis neįgaliųjų vietų išdėstymas, nei kiek vietų išliks.

„Žalgirio“ arenoje neįgaliųjų vietose atsirado staliukai.

Kas atsakingas?

Ieškodamas atsakymo, kas galėtų ginti neįgaliųjų interesus, D. Liaugaudas kreipėsi į Neįgaliųjų reikalų departamentą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Pastaroji atsakė, kad „baigtų statyti pastatų naudojimo ir funkcio­navimo klausimai Inspekcijos kompetencijai nepriskirti, todėl prašyme nurodytų galimų pažeidimų Inspekcija nenagrinės.“

Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės pavaduotoja Jolanta Šliužienė informavo, kad Visuomeninė aplinkos pritaikymo komisija ketina įvertinti „Žalgirio“ arenos pritaikymo neįgaliesiems atitikimą nustatytiems statybos techninių reglamentų reikalavimams dėl statinio pritaikymo neįgaliųjų reik­mėms. Jos teigimu, įstatymuose šiuo metu yra spraga – nėra numatyta institucija, kuri kontroliuotų statinių pritaikymą jau „pridavus“ pastatą.

Iš tiesų – šiuo metu, kaip įsitikino D. Liaugaudas, pastato savininkas gali daryti bet ką – išardyti įrengtus pandusus, neįgaliųjų stovėjimo vietas ir pan. Taip atsitiko ir su požeminėmis perėjomis Vilniuje. Prie jų buvo įrengti liftai, tačiau niekas nesiėmė prižiūrėti, kaip jie veikia. Brangūs įrengimai iki šiol teberūdija.

Aurelija BABINSKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt