27
P, Bal
11 Nauji straipsniai

Norvegija: universalaus dizaino planavimu rūpinasi valstybė

Neįgaliųjų reikalų direktorės pavaduotoja Jolanta Šliužienė (iš kairės į dešinę) ir Norvegijos nekilnojamojo turto kadastro ir registro (kartografijos) tarnybos specialistai Kathrin Bogelsack bei Svenas Michaelis neabejoja universalaus dizaino privalumais.

Aplinka visiems
Nustatymai

Norvegijoje vis daugiau kalbama apie tai, kad visi pastatai, viešosios erdvės, poilsio vietos būtų suprojektuotos pagal universalaus dizaino principą, t.y. pritaikytos daugelio gyventojų poreikiams – tiek judantiems neįgaliojo vežimėliu, tiek sunkiau vaikštantiems ar mažiems vaikams ir kitiems. Vilniuje apsilankę Norvegijos nekilnojamojo turto kadastro ir registro (kartografijos) tarnybos darbuotojai papasakojo, kaip valstybė rūpinasi, kad kuo dažniau būtų naudojamasi universalaus dizaino principais. 

Universalaus dizaino imasi valstybės institucijos

Pasak Norvegijos nekilnojamojo turto kadastro ir registro (kartografijos) tarnybos vyriausiojo inžinieriaus Sveno Michaelio, Norvegija yra įsipareigojusi iki 2025 metų tapti universalaus dizaino šalimi. Vienas iš žingsnių artėjant prie šio tikslo – surinkti informaciją apie esamą situaciją. Tai buvo pavesta valstybinei Norvegijos nekilnojamojo turto kadastro ir registro (kartografijos) tarnybai, kuri rūpinasi žemėlapių sudarymu, taip pat kaupia kadastro duomenis, registruoja savivaldybių planus ir pan.

Pirmiausia nuspręsta įvertinti miestų centrus ir laisvalaikio vietas. Žiūrima, ar judantiems neįgaliojo vežimėliu (paprastu ar elektriniu) ir regos sutrikimų turintiesiems pritaikyti įėjimai į viešuosius pastatus (administracijos, švietimo, kultūros, sveikatos, sporto įstaigas), automobilių statymo aikštelės, viešojo transporto stotelės, pasivaikščiojimo maršrutai (šaligatviai, pėsčiųjų takai, aikštės ir skverai), poilsio, maudymosi, žvejybos vietos, tualetai ir panašūs dalykai. Šie duomenys suvedami į Norvegijos nekilnojamojo turto kadastro ir registro (kartografijos) tarnybos duomenų bazę, jie tampa oficialių žemėlapių dalimi. Objektai vertinami pagal teisės aktuose numatytus standartus ir žymimi spalvomis: žalia reiškia pritaikyta, geltona – iš dalies, raudona – nepritaikyta. Be to, pažymėjus objektą galima pamatyti jo nuotrauką ir konkrečius skaičius (durų plotį, nuolydžio statumą ir pan.) Pasak S. Michaelio, šie duomenys buvo renkami kaip statistinė informacija, kurią galima būtų naudoti vertinant savivaldybes, planuojant miestų plėtrą ir pan., tačiau pasirodė, kad ji yra gana dažnai naudojama. Buvo sukurta mobilioji prog­ramėlė telefonams ir planšetiniams kompiuteriams. Ja naudojantis kiekvienas gali susidaryti maršrutus, kuriais patogiai pravažiuos neįgaliojo vežimėliu ir išvengs nepritaikytų kelių. Jei žmogui netinka standartinis pritaikymas (pavyzdžiui, reikia platesnių durų ar žemesnio nuolydžio), jis gali pasirinkti objektus pagal savo poreikius.


Savivaldybės aktyviai įsitraukė

Į šias veiklas aktyviai įsitraukė ir savivaldybės. Dabar jos įpareigotos rinkti duomenis apie objektų pritaikymą. 2015-2017 m. tam buvo skirta milijonas Norvegijos kronų valstybės lėšų. Atsiranda vis daugiau sužymėtų maršrutų ir takų. Neapsiribojama tik miestų centrais, daug dėmesio skiriama gamtos objektams, poilsio vietoms.

S. Michaelis pasakoja, kad planuodamos miestų plėtrą savivaldybės neretai imasi ir neįgaliesiems svarbių pokyčių. Pavyzdžiui, Ringerikės savivaldybė parengė strategiją ir sudarė darbo grupę Norvegijos universalaus dizaino ir prieinamumo veiksmų planui įgyvendinti. Pradėjo nuo situacijos miesto centre ir aplinkui esančiose poilsio vietose įvertinimo. Universalaus dizaino strategijoje numatyti žingsniai atsidūrė savivaldybės planavimo dokumentuose. Užsibrėžta miesto gatves, poilsio vietas, žaidimų aikšteles, prieplauką ir parką padaryti prieinamus. Pernai sutvarkytas pasivaikščiojimų takas palei upę. Tai nebuvo paprasta padaryti, kadangi vietovė labai kalnuota.


Lietuvoje taip pat yra gerų pavyzdžių

Savo patirtimi kuriant panašias informacines sistemas pasidalijo ir islandė Osk Sigurdadottir, kurios įsteigta socialinė įmonė sukūrė ir administruoja keliavimui be kliūčių skirtą programėlę TRAVABLE. Ši programėlė nepasiriboja vien tik Islandija, surenkami duomenys apie objektų pritaikymą visame pasaulyje. Šią informaciją pateikia keliautojai, kuriems aktualūs vienokie ar kitokie poreikiai. Taip pat Islandijoje buvo pasitelktos ir neįgaliųjų organizacijos – vienos iš jų nariai vasarą buvo įdarbinti vertinti objektų pritaikymą.

Lietuvoje taip pat judama panašia kryptimi: Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) yra sukūrusi tinklalapį www.beslenksciu.lt, kuriame galima rasti informacijos apie įvairių objektų prieinamumą asmenims su judėjimo negalia. Pasak LŽNS projektų koordinatorės Ramunės Šildlauskaitės, galvojama ir apie programėlę mobiliesiems telefonams. Iš Norvegijos galima būtų nemažai pasimokyti – nuveikiama kur kas daugiau, kai į darbą įsitraukia savivaldybės, kai tam skiriamas tikslinis valstybės finansavimas.


Lietuva gali perimti gerąją Norvegijos patirtį

Pasak Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės pavaduotojos Jolantos Šliužienės, Lietuvoje universalus dizainas dar palyginti nauja sąvoka, tačiau džiugu tai, kad šis terminas atsiranda teisės aktuose. Pavyzdžiui, Statybos įstatymo naujoje redakcijoje nurodoma, kad vienas iš esminių statinio architektūros reikalavimų – atitikti universalaus dizaino reikalavimus, nustatomus normatyviniuose dokumentuose. Taip pat Viešųjų pirkimų įstatyme nurodoma, kad visų pirkimų, skirtų fiziniams asmenims, techninės specifikacijos, išskyrus pagrįstus atvejus, turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į neįgaliųjų kriterijus ir tinkamumą visiems naudotojams. Be to, Vyriausybė 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programoje įsipareigojo universalaus dizaino principą taikyti viešųjų paslaugų prieinamumo, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose srityse.

Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Mariaus Šaliamoro manymu, universalaus dizaino principų taikymas priklauso nuo požiūrio. Jis turėtų keistis: reikia pereiti nuo pritaikymo vežimėliuose iki projektavimo taip, kad tiktų visiems. Lietuvoje dar nėra patvirtintų universalaus dizaino standartų, kuriuos galima būtų taikyti statant ar projektuojant statinius. Kol kas tenka vadovautis Statybos techniniu reg­lamentu, kuris yra labiau nukreiptas į specialų pritaikymą neįgaliesiems.

Šiaurės ministrų tarybos biuro, kuris organizavo susitikimą, direktorė Helen Nilsson pabrėžė, kad Europos Sąjungos ir kituose tarptautiniuose teisės aktuose deklaruojami lygybės ir prieinamumo visiems principai yra esminės vertybės, kuriomis vadovaujasi ir Šiaurės šalys. Universalus dizainas, projektavimas visiems labai svarbus siekiant šių tikslų.

Aurelija BABINSKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt