10
Pirm, Gruo
11 Nauji straipsniai

Neįgaliesiems į Televizijos bokštą patekti draudžiama (?!)

Seimo narys Justas Džiugelis, apsilankęs Televizijos bokšte (Wikipedia nuotr.), aptarė galimybes į jį patekti neįgaliesiems.

Aplinka visiems
Nustatymai

Praėjusią savaitę neįgaliųjų bendruomenę pasiekė Vilniaus televizijos bokšto žinutė apie tai, kad neįgalieji, judantys vežimėliu, turintys regėjimo ar psichikos negalią, į bokšto viršuje esančią apžvalgos aikštelę ir restoraną „Paukščių takas“ neįleidžiami. Tai sukėlė diskusijų audrą. 

Televizijos bokštas atsiprašė

Pirmiausia į šį ribojimą dėmesį atkreipė Lietuvos neįgaliųjų forumas (LNF) – organizacija savo facebook paskyroje paviešino Televizijos bokšto skelbimą, kuriame nurodyti griežti draudimai judėjimo, psichikos ir regos negalią turintiesiems pakilti į apžvalgos aikštelę ir restoraną. Šis įrašas sulaukė daug komentarų bei pasipiktinimo.

Netrukus Televizijos bokšto atstovai paskelbė atsiprašantys: Lietuvos radijo ir televizijos centro komunikacijos vadovas Valdas Kaminskas „Bičiulystei“ paaiškino, kad tokie ribojimai atsirado dėl to, kad spalio mėnesį tvarkant bokšto šildymo sistemą pasirodė dūmų, žmones teko evakuoti iš pastato. Pradėjus galvoti apie pastato saugumą nuspręsta, kad kilus gaisrui neįgaliųjų nepavyktų išvesti siaura Televizijos bokšto laiptine su daugiau kaip 900 laiptelių.

LNF Komunikacijos projektų vadovė Simona Aginskaitė sako, kad tokį ribojimą galbūt galima pateisinti kalbant apie judėjimo negalią (sveikintina, kad pradedama kalbėti apie šių žmonių saugumą), tačiau draudimas į bokštą pakilti kitų negalių žmonėms nesuprantamas. S. Aginskaitės teigimu, psichikos, regos negalią turintieji buvo labai įskaudinti. Jie sakė anksčiau niekur nepatyrę nieko panašaus – kad dėl negalios būtų draudžiama pakilti į aukštą pastatą ir pasidžiaugti atsiveriančiais vaizdais. Be to, psichikos sutrikimų dažniausiai neįmanoma atpažinti, o proto ar regos negalią turintys žmonės, kurie sunkiai orientuojasi aplinkoje, paprastai vaikšto su lydinčiu asmeniu, todėl ir evakuacijos atveju dėl jų nekiltų problemų.

V. Kaminskas atsiprašė dėl netiksliai suformuluotos žinutės – turėta omeny ne psichikos, o proto negalią turinčius žmones. Jo teigimu, jau pakeisti ir ribojimai: proto ir regos negalią turintys žmonės į televizijos bokštą bus įleidžiami su palyda, o vežimėliais judantieji turės apsiriboti pirmame aukšte esančiomis ekspozicijomis.

Lietuvos radijo ir televizijos centro komunikacijos vadovas patikino, kad ruošiamasi susitikti su neįgaliųjų organizacijomis ir situaciją aptarti, paieškoti galimų sprendimo būdų.

S. Aginskaitė patvirtino, kad tokį kvietimą gavo. Jos teigimu, Televizijos bokšto klaida buvo ta, kad prieš rengdami žinutę nebendravo su neįgaliųjų organizacijomis.


Sureagavo daugelis

Seimo narys Justas Džiugelis, išgirdęs viešojoje erdvėje pasklidusias kalbas, kad negalią turintys žmonės Televizijos bokšte yra galimai diskriminuojami, apsilankė jame, susitiko su administracija. Seimo narys sako įsitikinęs, kad iš tiesų laiptinės yra labai siauros, todėl evakuoti žmogų su negalia būtų labai sunku. Vis dėlto J. Džiugelis neabejoja, kad sprendimų galima rasti – jų sutarta ieškoti bendrame susitikime su Susisiekimo ministerija.

Seimo nario nuomone, informacinė žinutė apie draudimą bokšte lankytis neįgaliesiems buvo paskelbta nejautriai – turėjo būti paaiškinta, kodėl priimtas toks sprendimas, jis pagrįstas.

Į Televizijos bokšto pranešimą sureagavo ir Lietuvos atstovas JT neįgaliųjų teisių komitete prof. J. Ruškus. Jo teigimu, Televizijos bokštas privalo vadovautis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 11-uoju straipsniu, kuriuo Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi „imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų neįgaliųjų apsaugą ir saugumą pavojingomis situacijomis.“ J. Ruškaus teigimu, Televizijos bokštas turi ieškoti sprendimų, kaip kuo skubiau pašalinti rizikos veiksnius ir numatyti saugos priemones bet kokią negalią turintiems žmonėms.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba taip pat paskelbė pradėjusi tyrimą dėl galimo žmogaus teisių pažeidimo. Tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis sako, kad vietoj draudimų Televizijos bokštas turėtų imtis priemonių personalui apmokyti, kaip padėti tokiems žmonėms prireikus evakuotis. Tai dar kartą parodo, kad su neįgaliaisiais susijusių sprendimų nevalia priimti nepasitarus su jais pačiais – neįgaliųjų organizacijos gali patarti, kaip geriau parengti evakuacijos planus, pasiūlyti įvairios technikos, kurią galima naudoti neveikiant liftams ir pan.


Kitur tokių ribojimų nėra

V. Kaminskas teisinasi, kad tokia pati tvarka taikoma ir kitose šalyse. Esą Eifelio bokštas Paryžiuje taip pat neįleidžia neįgaliųjų. Neįgaliojo vežimėliu judanti Inga Filipovič sako prieš keletą metų apsilankiusi Eifelio bokšte ir pasikėlusi į jo antrą aukštą, kuris yra 150 met­rų aukštyje. To visiškai užteko pamatyti Paryžių iš viršaus. Inga pasakoja, kad dar stovint eilėje prie jos priėjo apsaugos darbuotojas ir paklausė, ar reikės pagalbos, pakvietė į bokštą pakilti be eilės, palydėjo, nupirko bilietą. Eifelio bokšto tinklalapyje išsamiai paaiškinama, kad pastate nėra galimybių žmonėms su judėjimo negalia pakilti iki pat viršaus, tačiau maloniai kviečiama pasigrožėti miesto panorama pakilus į antrą aukštą. Taip pat skelbiama, kad bilietų kasos yra pritaikytos klausos aparatus naudojantiems žmonėms, o pirmame aukšte esantys paviljonai patogūs ir judėjimo, ir regos negalią turintiesiems. Kai kurie informaciniai ženklai užrašyti Brailio raštu, kiti – iškilūs.

Raimeda Bučinskytė daug keliauja, nors ir juda neįgaliojo vežimėliu. Ji vieną po kito vardija televizijos bokštus, o taip pat ir kitus aukštus pastatus visame pasaulyje, kuriuose teko pabuvoti.

Raimeda Bučinskytė prie Berlyno televizijos bokšto.

Raimedai didžiausią įspūdį paliko aukščiausias pasaulio dangoraižis Burdž Kalifa Dubajuje – į šį 160 aukštų 850 metrų pastatą neįgaliesiems patekti nėra jokių ribojimų. Ji taip pat pasakoja neseniai kėlusis į senovinių bažnyčių bokštus Ščecine, Lenkijoje, į Marko varpinę Venecijoje, Milano Domo kated­rą ir kitur. „Niekur nėra tokių suvaržymų, nors labai abejoju, kad ten būtų evakuacijos galimybių, – svarsto R. Bučinskytė. – Tie ribojimai man atrodo labai nelogiški. Jei keliame evakuacijos klausimą, turėtumėme apskritai uždrausti neįgaliesiems lankytis pastatuose, kur yra liftai. O jais tenka keltis visur: ir prekybos centruose, ir „Žalgirio“ arenoje.“ Raimeda prisimena dalyvavusi regatoje. O tai, atrodytų, su neįgaliaisiais vežimėliuose irgi visai nesuderinama. Tačiau norint viskas įmanoma – visur laive įrengti liftai, personalas apmokytas, kaip elgtis nelaimės atveju, neįgalieji vežimėliuose vežiojosi gelbėjimosi priemones, kurios kilus pavojui prisipūstų ir laikytų ant vandens. R. Bučinskytės manymu, ir Televizijos bokštas turėtų paieškoti sprendimo būdų – galbūt vienu metu neleisti daugiau nei 2 rateliais judančiųjų ar pan.

Tiesa, Raimedai nepavyko patekti į Berlyno televizijos bokštą, tačiau buvo paaiškinta, kad nėra tiesioginio lifto iki viršaus – esą bokštas buvo statytas dar praėjusio amžiaus 7 dešimtmetyje, atidarytas 1969-aisiais, todėl visiškai nebuvo pagalvota apie prieinamumą. Šią informaciją galima rasti Berlyno televizijos bokšto tinklalapyje. Čia išsamiai aiškinama, kodėl judėjimo negalią turintieji negalės patekti į bokštą. Pabrėžiama, kad buvo nuolat tariamasi su neįgaliųjų organizacijomis, jų atstovai buvo kviečiami į visus posėdžius. Tačiau nė žodžiu neužsimenama apie ribojimus kitų negalių turintiems asmenims.

Pasak R. Bučinskytės, pas mus dabar apskirtai per daug draudimų, daugelis jų nelogiški ir pertekliniai, ribojantys pasirinkimo laisvę. „Nesame avių banda, galime patys priimti sprendimus. Juk nesaugu dabar vykti į Turkiją, Egiptą, o ir Amerikoje gali nušauti, tačiau įvertinę riziką, žmonės važiuoja“, – svarsto moteris.

Aurelija BABINSKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt