27
P, Bal
11 Nauji straipsniai

Kodėl neįgalieji nesidžiaugia naujai įrengta perėja?

Vilniaus „Vilties“ specialiosios mokyklos–daugiafunkcinio centro lankytojai nekantravo išbandyti prie požeminės perėjos įrengtą keltuvą.

Aplinka visiems
Nustatymai

Vilniaus Karoliniškių mik­rorajone, po judriu Laisvės prospektu, įrengta požeminė perėja, kuri pakeitė iki šiol čia buvusią antžeminę. Savivaldybė giriasi naujais šiuolaikiškais keltuvais, tačiau neįgalieji džiaugtis neskuba – nuogąstauja, kad jie netrukus suges. Juk iki šiol neveikia nė vienas prie sostinės požeminių perėjų įrengtas keltuvas.

Neįgalieji vertina skeptiškai, valdžia ramina

Neįgaliųjų organizacijos dėl nepritaikytų požeminių perėjų diskutuoja jau ne pirmus metus. Judriose miesto gatvėse antžemines perėjas keičiant požeminėmis judantieji neįgaliųjų vežimėliais dažnai lieka už borto – norėdami kirsti gatvę turi toli važiuoti ieškodami, kur bus įmanoma tai padaryti. Labiausiai liūdina tai, kad keltuvai buvo įrengti, bet jie arba dirbo vos keletą dienų, arba iš viso neveikė. Jų remontuoti iki šiol niekas nesiėmė. Tokia situacija – net prie 4 požeminių perėjų Vilniuje. Daug neįgaliųjų nepasitenkinimo sulaukė požeminės perėjos Pilaitėje „pritaikymas“ – prieš pusantrų metų čia buvo įrengtas visiškai lauko sąlygoms netinkamas keltuvas, todėl jis veikė vos savaitę, nepadėjo nė remontas. Jau pusantrų metų prie šios perėjos kabo skelbimas „Laikinai neveikia“, o Pilaitėje gyvenantys neįgalieji, norėdami pereiti gatvę, turi važiuoti keletą šimtų metrų.

Sostinės meras Remigijus Šimašius, atidarydamas naują perėją Karoliniškėse, tikino, kad šį kartą atsižvelgta į neįgaliųjų siūlymus, projektas rengtas bendradarbiaujant su jais. „Buvo svarstyti įvairūs sprendimai – ir pandusai, ir kiti, pasirinktas geriausias, bet ne pigiausias, – sakė R. Šimašius. – Liftas funkcionalus, nebijantis aplinkos pokyčių. Yra vaizdo stebėjimo kameros, dienos šviesos apšvietimas virš perėjos.“ Meras dar kartą pažadėjo laikytis neįgaliesiems duoto pažado per metus pritaikyti bent po vieną požeminę perėją, atsižvelgiant į jų išsakytus prioritetus.

UAB „Baltijos liftai“ direktoriaus pavaduotojas Mantas Romaška  kartu su Ramune Šidlauskaite išbandė keltuvą.

Žada, kad keltuvai bus atidžiai prižiūrimi

„Labai tikėkimės, kad viskas veiks, – atsidūsta Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) atstovė Ginta Žemaitaitytė. – Svarbu, kokia bus kontrolė. Jei nebus priežiūros, liftai tuoj suges.“

Keltuvus rengusios įmonės UAB „Baltijos liftai“ direktoriaus pavaduotojas Mantas Romaška patikino, kad keltuvai bus saugomi ir prižiūrimi – tiek jų kabinose, tiek pačioje perėjoje įrengtos kameros, kuriomis šią vietą stebi apsaugos darbuotojai, todėl nedelsiant bus reaguojama į bet kokį vandalizmo atvejį. Be to, keltuvų viduje esantis mygtukas sujungtas su dispečerine. Nors visur matomose vietose parašyti telefono numeriai, su dispečeriu galima susisiekti vien paspaudus šį mygtuką.

M. Romaška patikino, kad per porą mėnesių vilniečiai galės naudotis ir kitais prie požeminių perėjų įrengtais keltuvais. Pilaitės mikrorajone esančios perėjos rekonstrukcija numatyta kitais metais – žadama parengti naują projektą ir lauko sąlygomis netinkamus naudoti keltuvus pakeisti kitais.


Keltuvais turėtų naudotis visi

Pasak G. Žemaitaitytės, naujoji perėja – jau žingsnis pirmyn, tačiau kai kurie dalykai ją rengiant galėtų būti išspręsti kitaip. Pavyzdžiui, ant keltuvo durų nurodyta, kad juo gali keltis tik neįgalieji rateliuose arba vaikų vežimėlius stumiantys tėvai, tačiau tokia galimybė labai svarbi ir vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems sunku lipti laiptais. Kad tai aktualu, patvirtino ir perėjos atidarymo renginys – daugiausiai į jį susirinko garbaus amžiaus sulaukusiųjų, nemažai – besiramsčiuojančių lazdelėmis. Klausimo, ar galės vyresnio amžiaus žmonės naudotis keltuvu, sulaukė ir meras. Jis patikino, kad dėl to nekiltų jokių problemų. UAB „Baltijos liftai“ atstovas neatmetė galimybės ant keltuvo durų pritvirtinti dar vieną (žmogaus su lazdele) ženklą, tačiau pabrėžė, kad įrenginys neskirtas masiniam naudojimui, o tik tiems, kurie tik­rai negali lipti laiptais.

Sostinės meras Remigijus Šimašius išklausė neįgaliųjų pastabų.

Reikėtų daugiau informacijos

Keltuvą išbandžiusios LŽNS atstovės Ramunės Šidlauskaitės manymu, galėtų būti daugiau informacijos apie tai, kaip naudotis įrenginiu. Ne visiems aišku, kad durys atsidaro tik ilgiau palaikius nuspaustą mygtuką, kad tai daryti reikia ir leidžiantis ar kylant. „Kad žmonės nesinervintų ir nieko nelaužytų, geriau būtų viską surašyti“, – sako Ramunė. Jos nuomone, būtų geriau, kad nereikėtų laikyti visą laiką nuspaudus mygtuko – ne visų neįgaliųjų pakankamai stip­rios rankos. Be to, keltuvas galėtų būti erd­vesnis, kad jame galima būtų apsisukti, nes to nepadarius sunku atidaryti duris. M. Romaškos teigimu, pagal instrukcijas sunkiau rankas valdantis žmogus turėtų keltuvu leistis su palydovu.

G. Žemaitaitytė pastebėjo dar vieną perėjos trūkumą – ant laiptų įrengtos nuolydžių juostos nepatogios pirkinių krepšiams vežti – yra per toli viena nuo kitos, todėl netelpa ratukai. Atrodytų, smulkmena, bet sukelia nepatogumų.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) atstovas Gediminas Jonikaitis atkreipė dėmesį, kad vos pradėjus naudotis perėja jau baigia nusitrinti geltonas laiptų žymėjimas. Be to, akliesiems skirti vedimo takai šalia perėjos per platūs – užtektų kur kas siauresnių. Tiesa, reikia pasidžiaugti, kad jie įrengti, be to, išvedžioti gana logiškai. G. Jonikaitis sako, kad lietuviški aplinkos pritaikymo akliesiems ir silpnaregiams standartai yra painūs, todėl paprastai naudojami tarptautiniai. Svarbu, jog iškilimai būtų pakankamai aukšti, kad juos būtų galima pajusti ne tik padais, bet ir baltąja lazdele. LASS atstovas pasigedo glaudesnio bendradarbiavimo su aklųjų organizacija – diskutuojant būtų priimami geresni sprendimai.


Lauke patikimiau įrengti nuolydžius

Įrengti požeminę perėją ir uždaryti senąją nuspręsta siekiant didesnio saugumo – Laisvės prospektu per parą pravažiuoja apie 17 tūkst. transporto priemonių, per valandą – 3,5 tūkst. Lėšų perėjai įrengti skyrė Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Lidl Lietuva“ – po 290 tūkst. eurų.
Perėją žadama naikinti ir kitoje labai judrioje bei avaringoje vietoje – T. Narbuto gat­vėje. Tik ten planuojama naują perėją įrengti ne po žeme, o virš gatvės. Ją pritaikyti neįgaliesiems žadama įrengiant ne keltuvus, o nuolydžius. G. Žemaitaitytės teigimu, tai geresnis sprendimas – lauke įrengtų liftų eksploatacija yra labai sudėtinga, jie nuolat genda, todėl kur įmanoma, geriau rinktis nuolydžius, kad ir labai ilgus. „Pandusai niekada nesuges ir žinau, kad visada tikrai pereisiu per gatvę“, – sako LŽNS atstovė.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt