11
A, Gruo
11 Nauji straipsniai

Televizijos bokšto administracija: negalėtume užtikrinti neįgaliųjų saugumo

Jaroslavas Milevskis dabar į televizijos bokšto apžvalgos aikštelę pasikelti negali.

Aplinka visiems
Nustatymai

Prieš kurį laiką pasklidus žiniai, kad neįgaliesiems nebeleidžiama pakilti į Vilniaus televizijos bokšto apžvalgos aikštelę, kilo didžiulis šurmulys. Telecentro, valdančio Televizijos bokštą, atstovybė atsiprašė, tačiau neatšaukė draudimo neįgaliesiems vežimėliuose pakilti į 19 aukštą. Pirmame Televizijos bokšto administracijos susitikime su neįgaliaisiais diskutuota, ar įmanoma užtikrinti neįgaliųjų saugumą 165 metrų aukštyje. 

Telecentro vadovybė teigia, kad kilus gaisrui negalėtų saugiai evakuoti neįgaliųjų.

Paisoma saugumo

„Priežastis, dėl ko susirinkome – mūsų klaida, kur galbūt mes neteisingai iškomunikavome ir neteisingai buvome suprasti, bet geriau truputėlį vėliau negu niekad aptarti, ištaisyti klaidas, kurias padarėme komunikuodami apie žmonių su negalia patekimo apribojimą į mūsų turistinę dalį, esančią 165 metrų aukštyje toje aikštelėje“, – sakė Telecentro generalinis direktorius Remigijus Šeris. Pasak jo, norima rasti bendrą sprendimą, kompromisą. Jis ne kartą atsiprašė, kad apie draudimą informuojanti žinutė buvo suprasta kaip diskriminacinė – esą tokių intencijų nebuvo.

R. Šeris priminė įvykį, kai prieš žiemos sezoną išbandant šildymo sistemą 19 televizijos bokšto aukšte esanti patalpa prisipildė dūmų, suveikė gaisrinė signalizacija. Pasak direktoriaus, tuomet kilo daug panikos – teko evakuoti restorane buvusius lankytojus, atvažiavo keli gaisrinės ekipažai. Ugniagesiai turėjo su visa įranga įveikti 940 laiptelių, nes gaisro atveju liftai išsijungia. Jiems buvo sunku prasilenkti su tuo metu žemyn lipusiais žmonėmis.

„Pamatėme, kad jeigu būtų buvę žmonės su negalia tuo metu viršuje, mes būtume turėję didelių problemų juos evakuoti“, – pabrėžė R. Šeris. Jo teigimu, ėmusis nagrinėti kitų šalių pavyzdžius, paaiškėjo, kad beveik visuose bokštuose, kurie statyti anksčiau (60-ais, 70-ais, 80-ais metais), nėra galimybių evakuoti neįgaliųjų. „Kiti bokštai apriboja žmonių patekimą į aukštumines aikšteles“, – pabrėžė direktorius. Jo teigimu, pavyko rasti tik vieną pavyzdį, kai neįgaliųjų saugumas užtikrinamas – Kanadoje, Toronte, yra iš išorės sumontuotas liftas su atskiru maitinimo šaltiniu, su atskiru patekimu.

„Galima laikytis visų reikalavimų, įvairių taisyklių, bet visų atvejų nenumatysi. Turime užbėgti įvykiams už akių ir išvengti aukų, kurios galėtų būti tokių nelaimingų atvejų metu“, – Telecentro vadovas taip motyvuoja draudimą neįgaliesiems vežimėliuose lankytis Televizijos bokšto apžvalgos aikštelėje ir restorane.

Neveikiant liftams iš apžvalgos aikštelės tektų leistis siaurais laiptais.

Evakuotis iš tokio pastato būtų sudėtinga visiems

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Giedrius Jasionis pabrėžė, kad Televizijos bokštas – itin sudėtingas, aukštuminis statinys. Pasak jo, ugniagesių galimybės gesinti tokį statinį labai ribotos: jokia technika apžvalgos aikštelės nepasieks, liftais naudotis nebus galima. Užkopti laiptais su visa technika sunku. „Nenorėčiau išskirti kurios nors vienos visuomenės grupės. Mano galva, bet kuris žmogus, lankydamas objektą tokiame aukštyje, patirs daug didesnes pavojaus galimybes, nei žemesniame. Neturėtume apgaudinėti žmonių, kad gaisro atveju 100 proc. bus užtikrintas saugumas“, – tikino G. Jasionis.

Tiesa, po restoranu yra įrengtas izoliuotas evakuacijos kambarys, kuriame galima išlaukti, kol bus likviduotas gaisro židinys ir išvėdinta nuo dūmų laiptų šachta. Pavyzdžiui, kilus gaisrui Ostankino televizijos bokšte žmonės tokiame kambaryje buvo 2–3 dienas.

Telecentro vadovybė neįgaliesiems aprodė bokšto patalpas. Šiuo metu veikiančiais liftais į 19 aukšte esantį restoraną neįgalieji vežimėliuose pasikelti gali be jokių bėdų (tiesa, į pastatą reikės eiti per atskirą įėjimą). Iki šiol jie ten ir lankydavosi tiek grupėmis, tiek pavieniui. Tačiau jei kilus gaisrui ir sustojus liftams tektų leistis žemyn, to padaryti nepavyktų. Į po restoranu įrengtą evakuacijos kambarį, kuriame, kilus gaisrui, gali saugiai pavojaus pabaigos laukti apie 100 žmonių, taip pat patenkama labai siaurais laiptais.

Ramunė ir Jaroslavas įsitikinę: būtina ieškoti sprendimų, kad neįgalieji galėtų lankytis televizijos bokšte.

Neįgalieji: nereikėtų išskirti vienos grupės

Tačiau neįgalieji buvo kategoriški: nelengva būtų iš pastato evakuotis kiekvienam, ne tik vežimėliu judantiems. Daugiau kaip 900 laiptelių lygiai taip pat sunkiai įveiktų ir vyresnio amžiaus, ir antsvorį turintis žmogus, ir mažas vaikas.

Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentės Dovilės Juodkaitės manymu, reikėtų kelti ne neįgaliųjų, o saugumo klausimus apskritai – taisykles taikyti ribojančiai tik neįgaliųjų atžvilgiu neteisinga ir neadekvatu.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovė Ramunė Šidlauskaitė pasiūlė paieškoti įvairesnių priemonių, kurios tokiais atvejais pagelbėtų – tai galėtų būti specialūs evakuaciniai čiužiniai, ant kurių paguldžius nevaikštantį žmogų (tai aktualu ir, tarkim, praradus sąmonę) galima jį saugiai nuleisti laiptais ar bent jau iki evakuacinio kambario. Taip pat yra įvairių vežimėlių, skirtų specialiai žmonėms leisti laiptais, ir kitų priemonių. Pasak R. Šid­lauskaitės, panašių evakuacijos sunkumų gali kilti ir lėktuvuose ar kruiziniuose laivuose, pastatuose su daugiau aukštų. Niekas neuždraudžia neįgaliesiems ten lankytis, o randa įvairių sprendimų.

Neįgaliųjų atstovai siūlė riboti lankytojų neįgaliųjų vežimėliuose skaičių, įpareigoti juos registruotis iš anksto ir pan. Kilo mintis, kad reikėtų paruošti daugiau informatyvios medžiagos apie evakuaciją: sukurti filmukus, bukletus, įrengti šviečiančias nuorodas ir pan.

Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės pavaduotoja Jolanta Šliužienė pabrėžė, kad Lygių galimybių ir kiti įstatymai įpareigoja sudaryti lygias galimybes naudotis prekėmis ir paslaugomis kiekvienam atsižvelgiant į poreikius. Jos įsitikinimu, sprendimų tikrai galima rasti, svarbu būti atviriems.

R. Šeris pateikė Televizijos bokšto rekonstrukcijos projektą: be kita ko, numatoma sutvarkyti ir pagrindinę galeriją, pro kurią patenkama į pastatą, pritaikyti ją judantiesiems neįgaliųjų vežimėliais. Šiuo metu ten yra nemažai laiptų. G. Jasionis atkreipė dėmesį, kad rengiant rekonstrukcijos projektą reikia svarstyti galimybę įrengti atskirus, su autonominiu maitinimo šaltiniu liftus. Pasak R. Šerio, tai – didžiulis iššūkis, nėra aišku, ar konstrukciškai tai įmanoma padaryti.

Neįgaliojo vežimėliu judantį Jaroslavą Milevskį su Televizijos bokštu sieja ypatingi prisiminimai – čia jis pasipiršo savo žmonai. Deja, vestuvių metinių atšvęsti sugrįžti nebegalės vien dėl to, kad nevaikšto. Jaroslavas įsitikinęs, kad reikia ieškoti sprendimų, o ne apsiriboti draudimais.

Telecentro vadovas per porą savaičių pažadėjo parengti konkretesnius siūlymus.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt