20
P, Lie
9 Nauji straipsniai

Būsto pritaikymas – reiklumo ir atsakomybės testas

Kazlų Rūdoje gyvenančiam Erikui Butauskui įrengta nuovaža, kuria neįgalus vyras patenka į butą.

Aplinka visiems
Nustatymai

Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) savo atstovus yra delegavusi į 25 savivaldybių būsto pritaikymo komisijas. Pernai jie rūpinosi 234 būstų pritaikymu: 189 neįgaliems suaugusiesiems ir 45 neįgaliems vaikams. Kiekvienais metais LND atlieka 10 proc. pritaikytų būstų auditą. Šįkart UAB „Valskaita“ direktorė Valerija Šimkienė patikrino Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Švenčionių ir Vilkaviškio rajonuose neįgaliesiems pritaikytus būstus. Kaišiadorių ir Kazlų Rūdos savivaldybėse auditas atliktas pirmą kartą.

Auditas – ne tik patikra, bet ir prevencija

Nebe pirmus metus būstų pritaikymo neįgaliesiems auditą atliekanti V. Šimkienė įsitikinusi – tokios patikros reikalingos ir naudingos. Jos tam tikra prevencinė priemonė, kad visos procedūros ir darbai būtų atlikti laikantis Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašo reikalavimų. „Žinojimas, kad bet kuri savivaldybė bet kada gali būti patikrinta, sugriežtina šių darbų priežiūrą. Tikriname neįgaliųjų prašymus, būsto nuosavybės dokumentus, savininkų sutikimus, neįgalumą patvirtinančius, viešųjų pirkimų dokumentus, darbų atlikimo aktus. Žiūrime ir kaip šie darbai atlikti vietoje, išklausome neįgaliųjų nuomones, pastabas“, – pasakoja V. Šimkienė.

Ne vienų metų patirtį turinčios auditorės nuomone, savivaldybėse veikiančios būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos turi labai atsakingai vertinti neįgaliųjų poreikius. Pasak jos, patys žmonės, ypač vyresni, dažnai nė neįsivaizduoja, ko gali tikėtis, ir sutinka su viskuo, ką komisijos nariai pasiūlo. V. Šimkienė įsitikinusi, kad lemiamas žodis turėtų priklausyti neįgaliųjų atstovams, nes jie geriausiai pažįsta žmones, žino jų poreikius, būstų pritaikymo galimybes. Tad jie ir turėtų būti tas garantas, kad bus atsižvelgta į neįgaliųjų interesus ir būstai pritaikyti maksimaliai patogiai.


Savivaldybė ir prisideda, ir pati finansuoja

Kazlų Rūdoje būsto pritaikymo auditas atliktas pirmą kartą. Apsilankymas šioje savivaldybėje „Valskaitos“ direktorei paliko gerą įspūdį. Nedidelės savivaldybės bendruomenė – stipri, galima jausti, kad čia žmonės stengiasi vieni dėl kitų. Atsakingai į savo pareigą žiūri ir neįgaliųjų atstovė.

Kazlų Rūdos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Ramutė Sarapinavičienė džiaugiasi, kad būstų pritaikymą savivaldybės administracija vertina kaip svarbų įsipareigojimą. Pasak jos, šioje savivaldybėje didelių eilių būsto pritaikymui nėra. Pernai į ją buvo įrašyti 7 neįgaliųjų būstai. Keturi iš jų pritaikyti kooperuojant valstybės ir savivaldybės lėšas, o vienas tik iš savivaldybės biudžeto – įrengtas įvažiavimas į namą, kuriame gyvena ne tik neįgali moteris, bet ir nemažai garbaus amžiaus žmonių. Tam skirta beveik 2 tūkst. eurų. Tad į šiuos metus persikėlė tik pora būsto pritaikymo laukiančių žmonių.

Jau ne pirmus metus Kazlų Rūdoje neįgaliųjų būstus pritaiko Marijampolėje įsikūrusi UAB „Laibaris“. Neįgaliųjų draugijos pirmininkė sako, kad per tą laiką statybininkai įgudo, prie jos reiklumo įprato. R. Sarapinavičienė pritaikomuose būstuose lankosi ne tik su komisija, bet ir viena dažnokai užsuka. Draugijos pirmininkė neslepia – pasitaiko atvejų, kai tenka ne tik patarti statybininkams, kaip padaryti, kad neįgaliam žmogui būtų kuo patogiau, bet ir paprašyti kai ką jau padarytą pataisyti.

R. Sarapinavičienė ne kartą buvo užsukusi ir į sunkią negalią turinčiai mergaitei pritaikomą būstą. Kadangi jai maudyti geriausiai tiko ne dušas, o vadinamoji pusvonė, komisijai nusprendus, ji ir buvo įrengta. Darbams artėjant į pabaigą čia užėjusi R. Sarapinavičienė pamatė, kad ką tik sutvarkytoje patalpoje pastatyta pusvonė įskilusi. Pirmininkė sako su statybininkais niekada nesipykstanti, bet ir nenuolaidžiaujanti. Ir tąsyk pasakė – šitą vonią turit pakeisti. Ir išties, kai komisija atvyko priimti atliktų darbų, šis nesusipratimas jau buvo išspręstas. Priekaištų neturėjo ir patikrą atlikusi auditorė.


Abejonių kelia prekių ir paslaugų kaina

V. Šimkienės teigimu, vis dar pasitaiko atvejų, kai neįgaliųjų būstuose rangovai įrengia akivaizdžiai nurodytos kainos neatitinkančią įrangą. Pavyzdžiui, ataskaitoje minimo klozeto su prijungtu nuplovimo bakeliu montavimo vertė – 359,05 eurų. Viešoje erdvėje skelbiamos klozeto kainos svyruoja nuo 87 iki 150 eurų (su PVM). Darbų akte prie bendros atliktų darbų vertės pridėtas ir 21 proc. PVM, taigi, pasak auditorės, darytina išvada, kad minėto klozeto montavimas kainavo 434,45 eurų. Tokie skaičiai kelia rimtų abejonių. Kaip ir pasitaikantys atvejai, kai vietoje standartinio dydžio kriauk­lės randama įrengta mažutė, o vietoje dekoratyviųjų durų – paprastos, pigesnės.

Daugiau kaip 10 metų Vilkaviškio rajone savivaldybės būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijoje dalyvaujanti Valė Masiliūnienė neslepia – kelerius metus teko kovoti su rangovais dėl sanitariniams mazgams įsigyjamų plytelių bei jų klijavimo aukštų kainų. Pasak Vilkaviškio krašto neįgaliųjų draugijos vadovės, praėjusiais metais šią problemą pavyko išspręsti, tačiau abejonių sukėlė kitas dalykas. V. Masiliūnienės teigimu, sunku suprasti, kaip statybininkai sugeba po plytelėmis sutalpinti dešimtis met­rų vamzdžių, nors vizualiai vertinant atrodo, jog pakaktų gerokai mažesnio jų kiekio. V. Šimkienė sako, kad patikros metu sunku įvertinti vadinamuosius paslėptus darbus – po plytelėmis, sienose išvedžiotus ar po žeme paklotus vamzdynus. Tenka pasikliauti statybininkų sąžiningumu.


Atsakomybė neslegia niekieno pečių?

Nors įvairių pažeidimų auditorė dažniau fiksuoja pirmą kartą lankomose savivaldybėse, tačiau praktika rodo, kad pasitaiko atvejų, kai ir kartą, ir du tikrintos savivaldybės nepadaro išvadų. Galbūt kai kur atsipalaiduojama nesitikint, kad jau kartą joje lankęsi auditoriai čionai užsuks ir vėl. V. Šimkienės nuomone, ko gero, tik taip įmanoma paaiškinti į gerąją pusę mažai besikeičiančią situaciją Švenčionių rajono savivaldybėje. Auditorė ir dabar prisimena, kaip su savivaldybės atstove ilgokai sukinėjosi po daugiabučių namų kiemus, kol pagaliau atrado namą, kuriame buvo atlikti būsto pritaikymo darbai. Beje, neįgaliųjų atstovas patik­roje apskritai nedalyvavo.

Švenčionių rajone laukė ir dar vienas netikėtumas. V. Šim­kienė stebisi, kad pritaikant būstą neįgaliai mergaitei buvo įrengtas ir vandentiekio bei nuotekų vamzdynas, kuris pagal darbų priėmimo aktą prijungtas prie vandentiekio bei nuotekų trasos gatvėje. Tačiau gatvėje jokios trasos nėra. Būsto šeimininkai džiaugiasi, kad kai šios komunikacijos atsiras, jie bus tarp pirmųjų, kurie galės prie jų prisijungti. Galbūt ateityje šios komunikacijos ir bus nutiestos, tačiau vertinant iš šių dienų perspektyvos, pinigai tiesiog užkasti, kai galėjo būti panaudoti kito neįgaus žmogaus būstui įrengti.

Staigmenų neišvengta ir Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Vilkaviškio krašto neįgaliųjų draugijos pirmininkė V. Masiliūnienė neslepia – tai, ką pamatė apsilankę vieno neįgaliojo būste, žadą atėmė ne tik auditorei, bet ir jai, ir savivaldybės atstovei. Pasak V. Masiliūnienės, kai į jį buvo atvykę su priėmimo komisija, būsto pritaikymui didesnių priekaištų neturėjo – čia neįgaliam vyrui buvo įrengtas dušas. Tačiau, pasirašę reikalingus atliktų darbų dokumentus, būsto savininkai savo iniciatyva viską grąžino į senas vėžes – vietoje įrengto dušo vėl pasistatė seną vonią. Pasak suaugusiu sūnumi besirūpinančių tėvų, patogiau jį maudyti vonioje. Taigi visi dušui įrengti panaudoti pinigai – tarsi į balą. Beje, asmens higienos patalpa šiuose namuose įrengta jau antrą kartą. V. Masiliūnienė prisimena, kad prieš 10 metų ji buvo pritaikyta namo rūsyje.

V. Šimkienė pastebi, kad, deja, jokiuose norminiuose aktuose neaptarta situacija, kas atsakingas už tai, kad būsto pritaikymas išardomas arba lėšos panaudojamos netinkamai. Gyvenimiškos situacijos rodo, kad apie atsakomybę vis dėlto reikėtų pagalvoti.


Norėti jaukesnės aplinkos – ne nusikaltimas

V. Šimkienė pasakoja, kad dar nė karto netikrintoje Kaišiadorių rajono savivaldybėje rado būstą, kurio pritaikymas labiau priminė gerą remontą. Šeimininkai teigia, kad dalį medžiagų pirko patys, tačiau tai patvirtinančių dokumentų pateikti negalėjo. Ir dar viename iš šioje savivaldybėje patikrintų pritaikytų būstų šeimos nariai sakė patys pirkę plyteles, bet ir jie negalėjo pateikti kasos čekių. Šiame būste V. Šimkienė užfiksavo ir daugiau neatitikimų: atliktų darbų akte parašyta, kad sumontuoti 3 ranktūriai (347,87 eurų), tačiau realiai jų nebuvo. Nesumontuotas ir į aktą įtrauktas atlenkiamas suoliukas (166,94 eurų).

Kaišiadorių rajono savivaldybės būsto neįgaliesiems pritaikymo komisijos narė Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Pavasarytė sutinka ne su visomis patikros metu auditorės išsakytomis pastabomis. Pasak jos, būsto pritaikymo komisijos nariai, vertindami neįgalių žmonių poreikius, nuoširdžiai stengiasi, kad būtų padaryta viskas, kas palengvintų jų gyvenimą. Tačiau reikia paisyti ir finansinių galimybių, ir kitų sąlygų (pavyzdžiui, norint įrengti laiptinėje atlenkiamą keltuvą reikia gauti kaimynų sutikimą), todėl visada ieškoma optimalaus varianto. Vis dėlto, pasak G. Pavasarytės, negalima nepaisyti ir kitų šeimos narių poreikių, juk ir jiems čia reikės gyventi. Todėl, jos nuomone, nereikia priekaištauti neįgaliųjų artimiesiems, kurie pritaikant būstą nusprendžia skirti dalį savo lėšų, kad, tarkime, visa vonia, o ne tik sienos, prie kurių įrengiamas dušas, būtų išklijuotos vienodomis, galbūt kokybiškesnėmis plytelėmis. Jeigu pritaikant būstą atlikti visi numatyti darbai, o sąmata neviršyta, nereikėtų iš būsto savininkų reikalauti papildomų dokumentų, kad patys pirko ar prisidėjo pinigais, įsigydami kokybiškesnes prekes ar įrangą.

Būsto pritaikymo komisijos narės nuomone, nereikėtų priekaištauti ir kad nebaigtame tvarkyti būste neprisukti ranktūriai. „Baigs visus darbus ir prisuks, svarbiausia, kad jie nupirkti“, – tikina ji.

G. Pavasarytė sako, kad įprasta praktika – po atliktos patikros susipažinti su jos rezultatais. Deja, savivaldybė jokios patikros ataskaitos negavo. Tokios ataskaitos neteko matyti ir jau ne pirmą kartą tik­rinamos Vilkaviškio rajono savivaldybės būsto pritaikymo komisijos narei V. Masiliūnienei.

Aldona MILIEŠKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt