27
S, Gegužė
9 Nauji straipsniai

Universalus dizainas – tam, kad visiems gyventi būtų patogiau

Šiaurės šalių ekspertai pasidalijo patirtimi, kaip jiems pavyko įdiegti universalaus dizaino principus.

Aplinka visiems
Nustatymai

Šiemetinės statybų parodos „Resta“ tema buvo universali statyba. Bene svarbiausias renginio akcentas – tarptautinė konferencija „Universali statyba. Patogus gyvenimas žmonėms – naujos galimybės verslui“, kurioje ekspertai iš Šiaurės šalių pasidalijo patirtimi, kaip Skandinavijoje pavyksta įdiegti universalaus dizaino principus statant ar atnaujinant statinius. 

Principas – kuo mažiau kliūčių

Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros vedėjas prof. Marius Šaliamoras pabrėžė, kad atvejai, kai žmogui nepatogu judėti vienoje ar kitoje erdvėje, kai pastate jis neranda išėjimo ar tualeto, kai sunku naudotis kokiu nors daiktu ar prietaisu, yra ne šio žmogaus, o projektuotojo prob­lema. Todėl labai svarbu projektuoti taip, kad aplinkoje būtų kuo mažiau kliūčių.

Paprastai tariant, pasak Norvegijos nekilnojamojo turto kadastro ir registro (kartografijos) tarnybos vyriausiojo inžinieriaus Sveno Michaelis, universalaus projektavimo tikslas – patogus pastatų, lauko erdvių, produktų ir paslaugų prieinamumas kiekvienam, nesvarbu, ar tai būtų vyresnio amžiaus žmogus, ar judėjimo, regos sutrikimų turintis asmuo.

Pasak architekto, profesoriaus emerito Sigmundo Asmerviko iš Norvegijos, universalaus dizaino samprata nėra nauja. Pagal šiuos principus pastatų randama dar 1929 metais. 1990 metais Amerikoje buvo priimtas prieinamumo aktas, kurį vėliau Norvegija ir kitos Šiaurės šalys perėmė kaip modelį. Architekto teigimu, esama nemažai pavyzdžių, kaip galima puikiai suderinti funkcionalumą ir estetiką. Paveldo objektų pritaikymas nesudarkant istoriškumo – taip pat galimas.

Švedijos Buroso miestas galėtų būti vienas iš pavyzdžių. Lena Mellblad yra šio miesto prieinamumo ekspertė, Herawati Nowak – konsutantė neįgalumo klausimais. Jos aktyviai dirba, kad miestas būtų patogus visiems – ne tik judėjimo, bet ir proto ar kitokią negalią turintiems žmonėms. Prie to prisideda ne tik nuolydžių, vedamųjų paviršių įrengimas, bet ir tokie, atrodytų, paprasti dalykai, kaip apšvietimas, spalvų parinkimas, garsas renginiuose ir pan. Laikomasi nuostatos, kad transportas, viešos erdvės gamtoje, renginiai turi būti prieinami visiems. Dėl to konsultantės aktyviai dalyvauja visuose projektavimo ir statybos procesuose, sprendimai randami diskutuojant su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis.

Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros vedėjas prof. Marius Šaliamoras.

Kuo daugiau informacijos, tuo geriau

Danijoje ir Islandijoje jau 15 metų veikia pastatų ir vietų prieinamumo žymėjimo sistema. Objektai vertinami pagal daugybę kriterijų atsižvelgiant į tai, ar nepatirs nepatogumų judėjimo, proto, klausos, regos, astmą, alergijų ar skaitymo sutrikimų turintieji. Organizacijos „Access Denmark“ vadovės Ullos Kramer teigimu, žmonės, žinodami, ko gali laukti nuėję į vieną ar į kitą vietą, drąsiau dalyvauja visuomenės gyvenime, o įvairios įstaigos, matydamos, kokių prieinamumo sprendimų randa kiti, ir pačios aktyviau ima keistis. Juk dažnai tiesiog trūksta informacijos, ko žmonėms reikia. Pasak U. Kramer, Danijoje tų įmonių, kurios nėra žymėjimo sistemoje, įvaizdis yra blogesnis, todėl jos nori būti įtrauktos, nors už tai reikia mokėti.

Norvegija ėmėsi perkelti informaciją apie objektų pritaikymą į oficialius šalies žemėlapius. Norvegijos nekilnojamo turto kadastro ir registro (kartografijos) tarnybos vyriausiasis inžinierius S. Michaelis pritaria, kad ši informacija labai prisideda ne tik prie realios situacijos supratimo, bet ir yra naudinga žmonėms – parodo jų galimybes būti aktyviems, didina jų motyvaciją, taip pat padeda išvengti nelaimingų atsitikimų. Centralizuotas objektų vertinimas, specialios tam skirtos metodikos sukūrimas paskatino didžiulį proveržį pritaikant pastatus. Nuo 2015 m. universalaus dizaino principas yra įtrauktas į visu regioninius planus. Pavyzdžiui, žadama, kad iki 2019 m. bus pritaikytos 2 tūkst. autobusų stotelių iš 6 500, iki 2025 m. taps prieinamos visos Norvegijos traukinių stotys.

Į konferenciją susirinko nemažai žiūrovų.

Kodėl nėra proveržio Lietuvoje?

Kodėl Lietuvoje nėra daug universalaus dizaino principo reikalavimus atitinkančių pavyzdžių? Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės pavaduotojos Jolantos Šliužienės įsitikinimu, universalus dizainas vis dar asocijuojasi su negalia – su silpnesniais žmonėmis, skausmu. Tam, kad šis principas veiktų, reikėtų tiek politikams, tiek įstatymų kūrėjams pagalvoti: ar pats būsiu patenkintas tuo, ką sukūriau. Juk nė vienas nesame apdraustas nuo to, kad, pavyzdžiui, galime susilaužyti koją.

Pasak Lietuvos architektų rūmų pirmininkės Daivos Bakšienės, dažnai tikimasi, kad universalaus dizaino principus privers įgyvendinti teisinis reguliavimas. Tačiau teisės aktai yra tik nuorodos, jie negali apibrėžti viso gyvenimo. Kaskart reikia ieškoti individualių sprendimų, projektuoti žmonėms, o ne teisės aktams. Jau dabar Statybos, Architektūros įstatymuose universalaus dizaino principas yra privalomas. Tačiau vis dar susiduriama su mąstymo inercija, todėl pokyčiai labai lėti.

Architektas M. Šaliamoras taip pat įsitikinęs, kad reikia kultūrinių, mąstymo pokyčių. Prie jų atsiradimo turėtų prisidėti ir faktas, kad jau 5 metus architektams yra dėstomas universalaus dizaino kursas.


Gerų pokyčių esama

Centrinės projektų valdymo agentūros Socialinės apsaugos projektų skyriaus viršininkė Justina Jakštienė įsitikinusi, kad universalus dizainas taps vis svarbesne mūsų gyvenimo dalimi, nes visuomenė sparčiai senėja. Be to, projektavimas pagal universalaus dizaino principus teikia ir apčiuopiamą naudą – kuriamos ilgalaikės vertės, dėl kurių visa visuomenė tampa saugesnė. Pritaikiusi aplinką įmonė atrodo socialiai atsakingesnė, auga klientų pasitenkinimas, atsiranda prielaida inovacijoms, išauga pardavimai ir konkurencingumas. Pasak J. Jakštienės, teigiamų pokyčių esama – visuose ES finansuojamuose projektuose reikalaujama laikytis universalaus dizaino principų.

Vienas iš tokių pavyzdžių – Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotas projektas www.projektas-aikstele.lt – parengtos tipinių darželių modernizacijos rekomendacijos (artimiausiu metu planuojama atnaujinti 50 šalies darželių). Į rekomendacijų rengimą buvo įtraukti vaikai. Seni, vienodi sovietmečio darželiai po tokios rekonstrukcijos pasikeistų neatpažįstamai – siekiama, kad darželio erdvės būtų mobilios, sudarančios galimybes jas transformuoti pagal poreikį ir tikslus, stiprinančios vaikų smalsumą, lavinančios fantaziją.

Pasak vienos iš konferencijos organizatorių portalo www.statybunaujienos.lt redaktorės Genės Drungilienės, statant objektus reikia remtis realiais poreikiais, kurie gali būti patys įvairiausi.

Buroso miesto prieinamumo ekspertė L. Mellblad pabrėžė, kad turėtume nustoti kalbėti apie tai, kad universalus dizainas reikalingas tik vienai grupei – neįgaliesiems. Toks projektavimas naudingas visiems.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt