21
S, Spa
9 Nauji straipsniai

Milijonai eurų – rinkimų apylinkėms pritaikyti ar baudoms mokėti?

Seimo nariai Justas Džiugelis ir Radvilė Morkūnaitė įsitikinę, kad turi būti sudaryta galimybė balsuoti visiems visuomenės nariams.

Aplinka visiems
Nustatymai

Iki savivaldos, Prezidento, Europos Parlamento rinkimų liko dar metai, tačiau Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Justas Džiugelis įsitikinęs – jau pats laikas susirūpinti, kad savo pilietinę pareigą juose galėtų atlikti ir žmonės, turintys negalią. Neseniai Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savivaldybės neužtik­rino judėjimo negalią turintiems rinkėjams galimybės patekti į rinkimų apylinkes, perspėja – savo teises ginančių neįgaliųjų kreipimųsi į teismus gali stipriai išaugti, o atsainus savivaldybių požiūris gali brangiai kainuoti. 

Neatnaujinamose patalpose rinkimai vyksta 20 metų

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė pripažįsta: judėjimo negalią turintiems asmenims pritaikyta mažiau kaip pusė rinkimų apylinkių – 2016 metų duomenimis, 700 iš 1700. Pasak jos, rinkimų apylinkes parenka ne VRK, o saviv aldybės. Nuo jų priklauso, kokiuose pastatuose bus balsuojama. Paprastai tai viešosios paskirties pastatai, kuriuose gali kasdien lankytis įvairių negalių žmonės, todėl, pasak L. Matjošaitytės, kyla natūralus klausimas: kodėl šie pastatai iki šiol nebuvo pritaikyti visų gyventojų poreikiams? VRK pirmininkė pastebi, kad kai kuriose savivaldybėse tose pačiose patalpose, nieko nekeičiant, rinkimai organizuojami 20 metų ir manoma, kad tai – normalus dalykas.

Seimo Neįgaliųjų komisijos narys Algimantas Dumbrava taip pat neslėpė nuostabos, kad rinkimų dieną per televiziją galima pamatyti reportažų iš tokių apleistų balsavimo patalpų, kuriose net elektros nėra. Ką jau bekalbėti, kad jos būtų pritaikytos žmonės su negalia. Parlamentaras stebėjosi: ar tokių savivaldybių merai nejaučia gėdos, kad vienam svarbiausių valstybės įvykių neskirta reikiamo dėmesio?

L. Matjošaitytės teigimu, pareigos tinkamai organizuoti rinkimus nevykdančioms savivaldybėms VRK negali taikyti nei administracinės atsakomybės, nei skirti baudų. Tiesa, vienos galimybės esama – įsitikinusi, kad savivaldybė nevykdo reikalavimų, VRK gali išnuomoti, nupirkti nuovažas ir ne ginčo tvarka iš savivaldybės išskaičiuoti joms išleistas lėšas. Tačiau šia galimybe per 20 metų nė karto nebuvo pasinaudota. Savivaldybės motyvuoja, kad jų finansai suplanuoti iki cento, ir nei tais, nei kitais metais neturėtų iš ko atsiskaityti už VRK nupirktus ar išnuomotus įrenginius. Tad belieka vienintelis kelias – prašyti, reikalauti, kad būtų laikomasi nustatytos tvarkos sudaryti sąlygas visiems šalies gyventojams lygiomis teisėmis atlikti savo pilietinę pareigą.

Vis dėlto, kaip rodo praktika, to paiso ne visos savivaldybės. Tai patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas. Pasak Seimo Neįgaliųjų teisių komiteto pirmininko J. Džiugelio, po precedentu tampančio teismo sprendimo, kai pareiškėjams buvo priteista kompensacija, kiekvienas neįgalusis arba senyvas žmogus po rinkimų gali bylinėtis su valstybe ir laimėti, o tai mokesčių mokėtojams kainuos milijonus eurų. „Tuos pinigus turėtume panaudoti rinkimų apylinkių pritaikymui, o ne kamšyti dėl dirbti nenorinčių valdininkų atsiradusias skyles. Esu įsitikinęs, kad sprendimą rasti galima, tereikia noro ir kūrybiško požiūrio“, – sako J. Džiugelis.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė ir Savivaldybių asociacijos patarėja Audronė Vareikytė ieško sprendimų, kaip paskatinti savivaldybes pritaikyti balsavimo apylinkes visiems.

Išeičių yra – reikia tik pakeisti požiūrį

Savivaldybių asociacijos patarėjos Audronės Vareikytės teigimu, šia tema su merais kalbėta ne kartą. Daugelis nusiteikę geranoriškai ir stengiasi ieškoti išeičių. Daugiausiai rinkimų apylinkių pritaikyta Šalčininkų, Anykščių, Skuodo, Akmenės, Klaipėdos, Kazlų Rūdos, Pagėgių savivaldybėse. O štai Šilutės r. ir Panevėžio m. savivaldybėse situacija daug prastesnė. Merai problemą pripažįsta, tačiau kartu pabrėžia, kad tam reikia didelių investicijų, kurių savivaldybės neturi.

VRK pirmininkė L. Matjošaitytė pasakojo, kad pernai Marijampolėje vykusiuose mero rinkimuose apylinkių pritaikymui buvo skirtas ypatingas dėmesys. „Po atkaklių reikalavimų, prašymų pasiekėme, kad apie 70 proc. rinkimų apylinkių buvo pritaikytos judėjimo negalią turintiems asmenims. Tai tam tikras rekordas“, – pasiektais rezultatais dalijosi L. Matjošaitytė. Tačiau ji neslėpė, kad iš savivaldybės sulaukė ir nepasitenkinimo. Buvo teigiama, kad visų rinkimų apylinkių nebūtina pritaikyti, nes dauguma neįgaliųjų įpratę balsuoti namuose.

VRK pirmininkės teigimu, balsavimas namuose – viena iš trijų neįgaliesiems siūlomų alternatyvų. Jie taip pat gali pasinaudoti teise savo balsą atiduoti išankstiniuose rinkimuose, kurie paprastai vyksta pritaikytose savivaldybėse. Rinkimų dieną galima balsuoti ne tik savo (jeigu ji nepritaikyta), bet ir kitoje tai apygardai priklausančioje apylinkėje.

Rinkimus stebinčios visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė įsitikinusi, kad yra būdų, kaip ir be didelių investicijų pagerinti rinkimų apylinkių prieinamumą. Stebėtojai yra atkreipę dėmesį į miestuose, gyvenvietėse esančius bendruomenių centrus – už Europos Sąjungos lėšas renovuoti pastatai rinkimų dieną dažnai būna užrakinti, o apylinkės įkurdintos nuošaliose, nepritaikytose patalpose. Balsavimus surengus juose problemų tikrai sumažėtų.

M. Šaraitė įvardija ir dar vieną galimybę – visose savivaldybėse yra socialinių paslaugų centrai. Už ES skirtas lėšas jie yra įsigiję įvairių techninių priemonių. Kodėl jų, pavyzdžiui, kopiklių, mobilių sudedamų nuovažų, nenuvežus į nepritaikytas rinkimų apylinkes?

Savivaldybė, seniūnijos neįgaliesiems gali suteikti ir pavėžėjimo paslaugą. Ko gero, kiek­vienoje rinkimų apygardoje atsiras viena kita neįgaliesiems pritaikyta apylinkė, tereikia žmogų į ją pavėžėti.

VRK pirmininkė L. Matjošaitytė įsitikinusi – didesnės pažangos būtų galima pasiekti suvienijus VRK, Savivaldybių asociacijos ir neįgaliųjų nevyriausybinių asociacijų pastangas. Pasak jos, būtų neatsakinga pažadėti, kad kitais metais bus pritaikytos visos rinkimų apylinkės. Tačiau reikia dalytis gerąja patirtimi, sektinais pavyzdžiais, turi būti aktyvesni patys neįgalieji. A. Dumbrava prisiminė vienos neįgalų sūnų auginančios motinos principingą poziciją – ji išsireikalavo, kad savivaldybė pritaikytų mokyk­las (berods, tris), kurias lankė berniukas. „Labai daug priklauso nuo visuomenės aktyvumo“, – tikina parlamentaras.


Rinkimai turi būti prieinami visų negalių asmenims

Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė atkreipia dėmesį, kad kalbėdami apie rinkimų apylinkių prieinamumą neįgaliesiems, dažniausiai akcentuojame pastatų pritaikymą judėjimo negalią turintiems asmenims. Tarptautinė statistika teigia, kad pritaikytų apylinkių reikia 40 proc. rinkėjų. Tai ne vien neįgalieji, bet ir tėvai su mažais vaikais vežimėliuose, ir senyvo amžiaus rinkėjai. H. Varnienės nuomone, nepritaikytų apylinkių šalyje yra netgi dar daugiau nei skelbia VRK, nes jai šią statistiką pateikia rinkimų apylinkių atstovai. Jeigu rinkimai vyksta pirmame aukšte, jų manymu, apylinkė pritaikyta, o laiptelis ar pora prie įėjimo nelaikoma kliūtimi. Taip pat, kaip ir status nuolydis, į nuovažos pusę atsidarančios durys ir pan. H. Varnienė pateikia ir konkretų pavyzdį – J. Basanavičiaus mokyklos nuovaža veda į pievą, o durys, prie kurių ji įrengta, rinkimų dieną buvo užrakintos.

Ne mažiau problemų kyla ir regos, klausos, intelekto bei suvokimo sutrikimų turintiems šalies gyventojams. Jiems svarbiausias – informacijos prieinamumas. LNF atstovė įsitikinusi, kad akliesiems informacija turi būti pateikiama Brailio raštu, o kurtiesiems – verčiamos ir titruojamos partijų rinkiminės programos. Pasak H. Varnienės, jeigu norime, kad žmonės būtų pilietiški, ateitų į rinkimus ir balsuotų, visą informaciją, ne tik pačius biuletenius, jie turi gauti priimtinu būdu. 2016 metų rinkimuose partijų programos buvo pabandytos išdėstyti ir lengvojo skaitymo (angl. Easy to read) formatu. Tiesa, kiekviena partija tai darė kaip išmanė, ir, deja, nelabai sėkmingai. LNF atstovė pabrėžia, kad lengvojo skaitymo formatas turi nustatytus ir tarptautiniu mastu pripažįstamus reikalavimus, todėl reikėtų jų laikytis ir Lietuvoje. Beje, šiuo formatu išdėstyta rinkimų medžiaga tinkama ne tik neįgaliesiems, bet net 70 proc. rinkėjų.

J. Džiugeliui pasiūlius, nutarta pasidomėti, kaip kitose Europos šalyse organizuojamas neįgaliųjų ir senyvų žmonių balsavimas. Išanalizavus, kokius sprendimus būtų galima perimti, pritaikyti mūsų šalyje, rugsėjį Seimo Neįgaliųjų teisių komisija, Vyriausioji rinkimų komisija ir Lietuvos neįgalių forumas kvies visų šalies savivaldybių atstovus pasirašyti susitarimą, kuriuo būtų pasižadėta bendradarbiauti, užtik­rinant neįgaliųjų galimybę balsuoti.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt