11
A, Gruo
11 Nauji straipsniai

Įvertinti įvairūs sunkias negalias turinčių vaikų poreikiai

Aplinka visiems
Nustatymai

Būsto pritaikymo neįgaliesiems programa įgyvendinama jau dešimtmetį. Iki praėjusių metų suaugusiems neįgaliesiems ir neįgaliems vaikams būstai buvo pritaikomi pagal tą pačią tvarką. Socialinės apsaugos ir darbo ministrui patvirtinus Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką 2017 metais tvarkos aprašą, anksčiau galiojusios taisyklės pasikeitė. Pagal naują tvarką pernai būstai buvo pritaikyti 88 sunkios negalios slaugomiems vaikams. Pasitarus su nevyriausybinėmis neįgaliųjų organizacijomis, savivaldybėmis, kurios apklausė neįgalius vaikus auginančias šeimas ir išsiaiškino jų poreikius, šiemet žengtas dar vienas žingsnis – į neįgalių vaikų būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymo tvarką įtrauktos ir nuostatos, atspindinčios intelekto, psichikos sutrikimų turinčių vaikų poreikius. 

Keičiasi būsto pritaikymo vaikams tvarka

Naująją būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymo sunkios negalios vaikams tvarką inicijavo Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Departamento direktorės Astos Kandratavičienės teigimu, atėjo laikas pažvelgti plačiau ir įvertinti, kaip būtų galima padėti įvairių negalių turintiems vaikams, juos auginančioms šeimoms.

Naujojoje tvarkoje iki 5 m. sutrumpintas terminas, po kurio laiko būstas ir gyvenamoji aplinka vėl gali būti pritaikoma pakartotinai. Daugiau kaip tris kartus išplėstas gavėjų ratas – pernai būstai buvo pritaikomi sunkios negalios vaikams, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, šiemet gyvenamoji aplinka gali būti pritaikoma visiems vaikams, kuriems nustatytas sunkus ne­įgalumo lygis. Slaugomiems vaikams taikoma pirmenybė – jiems būstai bus pritaikomi pirmiausia.

Iki 140 BSI (bazinė socialinė išmoka), arba 5320 eurų, padidėjo suma, kuri gali būti skiriama vienam vaikui reikalingam būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymui. Dar tokia pat suma, reikalui esant, galės būti skirta keltuvui įrengti.

Bus padedama intelekto, psichikos sutrikimų turintiems vaikams

Šią programą administruojanti Neįgaliųjų reikalų departamento Programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Žebrauskienė pabrėžia svarbiausią šios tvarkos naujovę – vaikų saugumo, emocinių ir sensorinių poreikių užtikrinimą. Lieka ir įprastos būsto pritaikymo priemonės (jeigu reikia, įrengiami sanitariniai mazgai, vandentiekis kaimo vietovėje ir pan.), bet atsiranda galimybė įrengti įvairių saugos priemonių.

Bendraujant su intelekto ir psichikos sutrikimų turinčių vaikų tėvais galima išgirsti daug nerimą keliančių istorijų. Ne visada įmanoma nuspėti tokių vaikų elgesį. Pasak juos auginančių tėvų, nusiprausti jų vaikai gal ir gebėtų patys, bet ką daryti, kai jie bando išlipti per balkoną? „Jeigu vaikas linkęs žalotis arba neturi reikiamo savisaugos instinkto, bus galima grotuoti balkonus, minkštinti sienų dangas, ant stiklų klijuoti apsaugines plėveles, įrengti užraktus, dujų signalizatorius“, – sako K. Žeb­rauskienė. Pasirūpinus vaikų saugumu, ramiai ir saugiai namuose gali būti ir visa šeima.

Svarbi ir atsiradusi galimy­bė įsigyti sensorinių pagalbos priemonių, t.y. įrenginių ir priemonių, kurios padeda tenkinti vaikų su sunkia negalia sensorinius, fizinius ar emocinius poreikius. Tai, pavyzdžiui, pasunkintos antklodės, pasunkintos liemenės, batutai, supynės, spaudimo volai, įvairi garso slopinimo įranga, vizualinių stimuliacijų įranga. Šios priemonės ypač svarbios intelekto ir psichikos sutrikimų turintiems vaikams. Joms įsigyti skiriama iki 50 BSI, arba iki 1900 eurų.


Siekiant rezultato, būtinas tęstinumas

Sensorinių priemonių sunkios negalios vaikai negali gauti nei per švietimo, nei per sveikatos, nei per kitas programas. O tėvai jų nupirkti dažnai neišgali, nes šios priemonės labai brangios. Jeigu, tarkim, sumažėjęs vaiko kūno jautrumas ir jam reikia stiprių apkabinimų, stiprių prisilietimų, šį poreikį galintis kompensuoti spaudimo volas kainuoja apie pusantro tūkstančio eurų. Reta šeima, net ir gaudama vaiko neįgalumo pinigus, gali sau leisti tai nupirkti. Nepigios ir kitos būtinos sensorinės priemonės: pasunkinta antklodė kainuoja beveik 400 eurų, pasunkinta liemenė – apie 100 eurų, kūno kojinė – apie 90 eurų.

Yra vaikų, kurie nusiramina tik supdamiesi. Jeigu specialių priemonių namie nėra, jie supasi ant bute esančių baldų ar durų, o tai labai nesaugu. Naujoji tvarka tokiam vaikui leis nupirkti hamaką arba specialų supimo maišą – ir situacija bent šiek tiek pasikeis. Kiti vaikai išlieja energiją šokinėdami ant kamuolio ar ant batuto, o paskui gali ramiai piešti, rašyti, galiausiai – pavalgyti. Jiems tokios priemonės yra būtinos.

Svarbus ir dar vienas dalykas – jeigu vaikai lanko specialiąsias ugdymo įstaigas, ten šiomis priemonėmis jie gali naudotis, o namie, jeigu tėvai jų neišgali nupirkti, procesas nutrūksta. „Jeigu norime pasiekti rezultatą, reikia tęstinumo“, – įsitikinusi A. Kandratavičienė.

Vaikų sensorinės sistemos sutrikdymas vargina visą šeimą. Neįgaliųjų reikalų departamento specialistai diskutavo su įvairių negalių vaikus auginančias šeimas vienijančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, įsiklausė į jų siūlymus, konsultavosi su ergoterapeutais, tarėsi, ką daryti, kaip padėti tokioms šeimoms.


Vaikams reikia individualių priemonių

Naujasis tvarkos aprašas nepateikia baigtinio sensorinių priemonių sąrašo. Šiems vaikams reikia individualių priemonių, nes jų poreikiai labai skirtingi. Be to, kas vienus vaikus ramina, kitus gali erzinti. „Todėl labai svarbu, kad geriausiai savo vaikų poreikius žinantys tėvai pirmiausiai su medikais aptartų, kokios priemonės jų atžaloms tiktų labiausiai“, – sako A. Kandratavičienė. Beje, socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame tvarkos apraše nurodyta, kad šioms priemonėms skirti bus būtina gydytojo išduota pažyma.

Neįgalius vaikus auginantys tėvai įsitikinę, kad būtų geriausia, jeigu jie patys galėtų nupirkti vaikams reikalingas priemones, o patirtos išlaidos būtų kompensuotos. Centralizuotai ar per viešuosius pirkimus tokių priemonių būtų sunku įsigyti dar ir todėl, kad šių negalių turintys vaikai į daugelį dalykų reaguoja labai jautriai. Pavyzdžiui, jeigu liemenės spalva vaiką erzins, jis jos niekada neužsivilks arba nelips ant batuto, jeigu dirgins kokio nors varžtelio garsas.

Neįgaliųjų reikalų departamento žiniomis, Vilniaus miesto savivaldybė žada dirbti pagal tokį modelį – įvertinusi kiekvienos prašymą pateikusios šeimos vaiko poreikius, atsižvelgusi į gydytojo išduotą pažymą, Būsto pritaikymo komisija spręs, kokia maksimali pinigų suma sensorinėms priemonėms įsigyti bus skirta, ir leis tėvams patiems už ją viską įsigyti.

Pranešimus gavo 270 sunkios negalios vaikus auginančių šeimų

Kauno miesto Socialinių pas­laugų skyriaus vyriausioji specialistė Erika Mockienė sako, kad tik gavę žinią apie sociali­nės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socia­linio saugumo stiprinimo pri­taikant būstą ir gyvenamąją aplinką 2018 metais tvarkos aprašą, šią informaciją ne tik paskelbė interneto svetainėje, bet ir pranešimus apie galimybę sulaukti valstybės pagalbos išsiuntė savivaldybės sąrašuose turimoms 270 tokius vaikus auginančioms šeimoms. 25 ir daugiau norinčių pasitikslinti tėvų skambučių per dieną – geriausias įrodymas, kaip tai svarbu sunkios negalios vaikus auginančioms šeimoms.

Pernai Kauno miesto savivaldybė pritaikė 13 būstų sunkios negalios slaugomiems vaikams. Fizinis gyvenamosios aplinkos prieinamumas, atrodo, jau patenkintas. Be to, tie, kam reikia sudėtingesnio, brangiau kainuojančio būsto pritaikymo, ypač ‒ rateliais judantiems vaikams, savivaldybės atstovės teigimu, paprastai registruojasi į bendrą eilę: ten skiriamas didesnis – iki 15 tūkst. eurų finansavimas. Todėl tikimasi, kad pagal naują tvarką šiemet daugiausia kreipsis intelekto ir psichikos sutrikimų turinčių vaikų tėvai.

Kauno miesto savivaldybei numatytų pinigų, skiriant maksimalią vienam vaikui priklausančią sumą, užtektų tik 4 asmenims. Tačiau visų vaikų poreikiai skirtingi, ne visiems reikės brangiausiai kainuojančių priemonių, todėl E. Mockienė tikisi, kad sensorinėmis priemonėmis (didžioji dauguma skambinusiųjų domėjosi būtent jomis) pavyks aprūpinti apie 15 sunkią negalią turinčių vaikų.

Iki rugpjūčio 15 dienos bus priimamai prašymai, sudaryta eilė. Tie, kurie prašymus pateiks pirmieji ir atitiks apraše numatytus reikalavimus, pirmieji sulauks ir Būsto pritaikymo komisijos narių apsilankymo, poreikių įvertinimo, o vėliau – ir jų patenkinimo.

Asociacijos „Kitoks vaikas“, vienijančios autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus augi­nančias šeimas, valdybos pirmininkė Daina Šiekštelytė-Valkerienė pasidžiaugė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisės dokumentuose (kalbant apie neįgaliuosius) jau atkreipiamas dėmesys ir įtraukiami punktai dėl žmonių, turinčių autizmo spektro sutrikimą. „Nors šiame apraše kalbama tik apie sunkią negalią, manau, kad saugos priemonių įrengimas (sienų dangos minkštinimas, apsauginės langų plėvelės, durų užraktai ar apsaugos įrengimas ir pan.), sensorinės pagalbos priemonės taip pat aktualu ir didžiajai daugumai vidutinę negalią turinčių vaikų“, – sako D. Šiekštelytė-Valkerienė. Taigi tokių priemonių poreikis – didžiulis. Kuo daugiau sensorinių problemų turinčius vaikus auginančios šeimos jų gaus, tuo ramiau ir visavertiškiau galės gyventi ir vaikai, ir jais besirūpinantys tėvai.

Aldona MILIEŠKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt