11
A, Gruo
11 Nauji straipsniai

„Angelų judėjimai“ kvietė pažinti ir susipažinti

Europos kultūros paveldui skirti metai paskatino dar kartą pasidomėti tokių objektų prieinamumu.

Aplinka visiems
Nustatymai

Daugelį šalies miestų jau aplankę „Angelų judėjimų“ dalyviai vėl pakėlė sparnus. Šįkart Marijampolėje, Panevėžyje ir Vilniuje jie domėjosi, kaip pritaikyti kultūros paveldo objektai, istorinę vertę turintys pastatai. Tokiai kelionei paskatino šiemet paskelbti Europos kultūros paveldo metai. 

Net tik vertino, bet ir patarė

Nebe pirmus metus Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) rengiama meninė-socia­linė interakcija „Angelų judėjimai“ šiemet gerokai pakito. Pasak LŽNS atstovės Gintos Žemaitaitytės, šio renginio tikslas – atkreipti kultūros paveldo valdytojų, turizmo specialistų bei visuomenės dėmesį į galimybę pažinti, lankyti ir kitaip susipažinti su kultūros paveldo objektais kuo platesniam gyventojų ratui, formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į žmones su negalia, atkreipiant ypatingą dėmesį į prieinamumo problemą.

Šį kartą angelai, ilgėliau stabtelėję prie nepritaikytų objektų, taip pat susitiko su vietinės valdžios atstovais – merais, merų pavaduotojais, už turizmą atsakingais savivaldybių darbuotojais, diskutavo, patarė, ką reikėtų padaryti, kad kultūros paveldo objektai būtų prieinami visiems.

LŽNS parengtam projektui pritarus Kultūros paveldo departamentui, „Angelų judėjimai“ tapo daugiasluoksne, grįžtamąjį ryšį turinčia akcija. Angelai ne tik keliavo miestų gat­vėmis, prie teatralizuotos eisenos kvietė prisijungti vietinius neįgaliuosius, praeivius, bet ir kartu su visa palyda mėgavosi įdomiais pasakojimais apie lankomus objektus. Panevėžyje prie jų prisijungė neįgalieji iš Pakruojo, Šiaulių, sostinėje – „Vilniaus vilties“, „Spalvų muzikos“ orkestro muzikantai, psichikos, regos negalią turintys žmonės.

Akcijos organizatoriai, bendradarbiaudami su turizmo informacijos centrais, iš anksto parinko lankytinus objektus, suplanavo maršrutus, pagalvojo, kas galėtų juos įtaigiai pristatyti. Šiam tikslui Marijampolėje ir Panevėžyje buvo pasitelkti kultūros paveldo pastatuose įsikūrusių įstaigų, organizacijų atstovai, jų šeimininkai, Vilniuje neįgaliuosius lydėjo profesionalus gidas. Ir patys angelai šiai išvykai geriau pasirengė – anksčiau naudotus biblinius sparnus papildė paprastesni, lengvesni, jų gerokai padaugėjo.

Teatralizuota „Angelų judėjimų“ akcija traukė praeivių žvilgsnius.

Skirtingi miestai – skirtinga situacija

Daug mačiusius „Angelų judėjimų“ dalyvius maloniai nustebino Marijampolė. Pasak Snieguolės Dikčiūtės, joje angelai jautėsi puikiai – galėjo patekti visur, kur norėjo, rateliais judantiems žmonėms mieste buvo lengva ir paprasta. O štai Panevėžyje angelams net sparnai nepadėjo: neįveikiamos perėjos, aukšti šaligatvių borteliai, ištrupėjusios plytelės, nepritaikytos arba blogai pritaikytos automobilių stovėjimo aikštelės. Pasak G. Žemaitaitytės, gerai, kad su angelais po miestą pasivaikščioti išėjo mero pavaduotojas Petras Luomanas, už kultūros pavedą atsakinga savivaldybės atstovė Loreta Paškevičienė. Nors į neįgaliųjų vežimėlius jie nesėdo ir patys nepamėgino įveikti vos ne kiekviename žingsnyje laukiančių kliūčių, vis dėlto, matydami, kad be kitų pagalbos „Angelų judėjimų“ dalyviai negali savarankiškai judėti, įsitikino, kiek daug dar reikia padaryti, kad miestas būtų svetingas visiems, kad visi norintys galėtų patekti į kultūros paveldo, kitus turistų lankomus statinius, miesto įžymybes. Neįgalieji išgirdo pažadą, kad po metų kitų Panevėžys tikrai taps draugiškesnis. G. Žemaitaitytė patikino: angelai būtinai atvyks pasidomėti, kaip įgyvendinami šie pažadai.

Į Bernardinų bažnyčią angelai pateko prie jos įrengtu nuolydžiu.

Pritaikymas neįgaliesiems – praeitas etapas

„Jau daug metų domimės aplinkos pritaikymu Lietuvoje, kalbame apie tai, rengiame įvairius seminarus ir mokymus, keliaujame po užsienio šalis, semiamės patirties, – sako G. Žemaitaitytė. – Negalime sakyti, kad niekas negerėja. Pažanga tikrai yra. Vis dėlto, kuo plačiau pamatai situaciją, tuo labiau supranti, kad kartais reikia visai nedaug, mažo postūmio iki normalaus suvokimo, kaip tai daryti.“

G. Žemaitaitytės nuomone, aplinkos pritaikymas neįgaliesiems – jau praeitas etapas. Turime kalbėti apie visiems prieinamą, patogią aplinką. Pasak jos, ne neįgaliųjų pareiga miesto vadovams, projektuotojams, statybininkams aiškinti, kokie turi būti nuolydžiai, kokio pločio liftai ar durų angos. Šią statinių, viešosios aplinkos projektavimo abėcėlę būsimieji architektai, projektuotojai turėtų išmokti bestudijuodami aukštojoje mokykloje. Neįgaliųjų, kaip ir šįsyk po tris miestus keliavusių angelų, misija – stebėti, kontroliuoti, kad šios abėcėlės miestų planuotojai nepamirštų.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt