19
Pirm, Lap
10 Nauji straipsniai

Turizmas visiems – (ne)įgyvendinama svajonė?

Visada smagu bent trumpam pasijusti turistais.

Aplinka visiems
Nustatymai

Po visą pasaulį keliaujantys neįgalieji jau nieko nestebina. Netgi rateliais judančių žmonių galima sutikti ne vien besigrožinčių įvairių šalių senamiesčiais, bet ir besižvalgančių po kalnus, keliaujančių po egzotiškus kraštus. O ar daug kelionių magijos paviliotų turistų sutinkame Lietuvoje? Ar esame pasiruošę juos priimti, parodyti gražiausius savo šalies kampelius? Ar galime laisvai keliauti patys, mėgautis visiems prieinamo turizmo galimybėmis? 

Laukiame neįgaliųjų, senjorų – pritaikykime infrastruktūrą

Neįgaliųjų reikalų departamento, Ūkio ministerijos ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) iniciatyva surengtas seminarų ciklas „Prieinamas turizmas – turizmas visiems“ kvietė apie tai diskutuoti ne vien savivaldybių turizmo ir kultūros skyrių darbuotojus, architektus, bet savo patirtimi ir įžvalgomis dalytis pačius neįgaliuosius, kuriems prieinamas turizmas – vienas aktualiausių.

Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, 1950 m. keliavo apie 25 mln. žmonių, 2005 m. – apie 800 mln. (32 kartus daugiau). Ta pati organizacija prog­nozuoja, kad 2020 m. keliaus daugiau kaip 1,5 mlrd. žmonių. Pasak LŽNS atstovės Gintos Žemaitaitytės, nors ir žinodami tokius skaičius, negalime spėti, kiek turistų aplankys Lietuvą. Mūsų šalyje apskritai nėra statistikos, kiek keliautojų sulaukiame, kokius objektus jie renkasi, ar lieka patenkinti apsilankymu, kiek yra į Lietuvą sugrįžtančių turistų.

Centrinės projektų valdymo agentūros Socialinės apsaugos projektų skyriaus viršininkė Justina Jakštienė atkreipia dėmesį, kad pasaulyje vyresnio amžiaus žmonės keliauja vis dažniau. Didžiosios Britanijos tyrimų duomenimis, keliaujančių vyresnio amžiaus asmenų nuo 2009 iki 2013 m. padaugėjo 20 proc. Jiems, kaip ir neįgaliesiems, labai svarbi prieinama aplinka. Beje, tai aktualu ir mums. Šiemet Europos Komisijos patvirtintoje senėjimo ataskaitoje Lietuva minima tarp šalių, kuriose šis procesas – vienas sparčiausių ES. Prognozuojama, kad iki 2040 m. vyresni nei 65 metų žmonės Lietuvoje sudarys daugiau kaip 30 proc. gyventojų. Demografinė situacija reikalauja, kad planuodami viešąsias, taip pat ir turistines erdves orientuotumėmės į vyresnio amžiaus žmones.

Telšių amfiteatro scena neįgaliems atlikėjams nepritaikyta.

Turizmo visiems iššūkiai

Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vyriausiosios specialistės Lidijos Bajarūnienės teigimu, turizmas šiandien kyla į naują lygį. Vis dažniau minime ne tik pažintinį, bet ir sveikatos, verslo, kultūrinį, nišinį turizmą. L. Bajarūnienė patikino, kad kuriamoje turizmo strategijoje bus atsižvelgta į turizmo visiems iššūkius.

Kokie jie? LŽNS atstovė Ugnė Šakūnienė pristatė dvejus metus vykdytą ES lėšomis finansuotą projektą „Tour4all“. Jį įgyvendino 9 partneriai iš 6 šalių: Portugalijos, Vokietijos Belgijos, Italijos, Ispanijos ir Lietuvos.

Įgyvendinant projektą analizuotos ir aptartos įvairias negalias (judėjimo, klausos, regos, intelekto, psichikos) turinčių žmonių keliavimo kliūtys ir galimybės. Nors šalys skirtingos, problemos panašios. Pasak U. Šakūnienės, judėjimo negalią turinčių žmonių galimybes keliauti riboja netinkamos dangos, dažnai pasitaikantys laiptai, blogai įrengti nuolydžiai. Neregiams bei silpnaregiams trukdo užstatyti praėjimai, neįrengti vedimo takai, nepažymėtos stiklinės durys, pirma ir paskutinė laiptų pakopa, nekontrastingi, susiliejantys paviršiai. Keliaujantiems klausos negalią turintiesiems labai svarbi aiški rašytinė informacija, rami aplinka, gestų kalbos vertėjas. Intelekto sutrikimų turintiems turistams irgi reikia ramios aplinkos, suprantamai pateikiamos informacijos, tinkamų ženklų (geriausia – rodyklių), jie ilgiau trunka, kol susiorientuoja.

Pasak U. Šakūnienės, kiek­viena negalia turi savo reikalavimus, į kuriuos būtina atsižvelgti, pasistengti suderinti juos tarpusavyje. Labai svarbu ir šviesti, mokyti specialistus, visuomenę. Tam turėtų padėti ir įgyvendinus projektą sukurtas prieinamo turizmo mokymo modulis, kuris gali būti naudojamas bet kurioje ES valstybėje. Nors jis skirtas turizmo profesionalams mokyti, vis dėlto yra naudingas daugeliui. Su 50 valandų trukmės mokymo medžiaga galima susipažinti internete www.tour4all.org.

Nusileisti, juo labiau – pakilti statoku akmenimis grįstu taku – nemenkas iššūkis.

Netinka nei rateliams, nei bateliams

Europoje gyvena apie 50–80 mln. neįgaliųjų. Apie 70 proc. galėtų keliauti, tačiau nepritaikyta aplinka ir informacijos trūkumas dažnai riboja jų galimybes. Pasak G. Žemaitaitytės, dar neretai dėl žinių stokos, nepakankamo universalaus dizaino išmanymo bandydami pritaikyti aplinką, padarome meškos pas­laugą. Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo skaldytų akmenų grindiniai. Jų apstu ne tik sostinėje, bet ir kituose miestuose: Klaipėdoje, Telšiuose, Kėdainiuose ir kitur. Jais grindžiamomis aikštėmis, gatvėmis tarsi bandoma atkurti senovės įspūdį. O ar pagalvojama, kad šiuolaikiniam žmogui šie grindiniai tampa negalią sustiprinančia kliūtimi, trukdančia laisvai ir patogiai judėti? Pasak G. Žemaitaitytės, tokie grindiniai netinka nei rateliams, nei bateliams. „Ar prieš juos įrengiant konsultuojamasi su neįgaliaisiais?“ – retoriškai klausia ji.

Aplinkos pritaikymu jau daugelį metų besidominti LŽNS atstovė neslepia nusivylimo ir dėl to, kad prieš keletą metų kaip turizmui patraukliausią Lietuvos miestą Europos Komisija išrinko Telšius. Miesto pasididžiavimu tapęs ežero pakrantėje įrengtas amfiteatras nepatogus neįgaliesiems: nuo miesto pusės žemyn vedančiu statoku, skaldyto akmens trinkelėmis grįstu taku rateliais judančiam žmogui sunku savarankiškai nusileisti, juolab pakilti. Gerai, kad priešais ant pakylos įrengtą sceną pažymėtos vietos negalią turintiems žiūrovams, tačiau apie tai, kad jie gali būti ir artistais, atlikėjais – nepagalvota. Ant scenos galima patekti tik laipteliais, o nuolydžio, kuriuo būtų galima užvažiuoti vežimėliu ar užlipti pasiremiant ramentais, nėra.

Pasak LŽNS atstovės, pavyzdžių, kai naujai įrengti ar rekonstruoti objektai akivaizdžiai prieštarauja visiems prieinamo turizmo sampratai, apstu. G. Žemaitaitytės nuomone, neįgaliųjų turizmas – vis dar neišnaudota turizmo veiklos sritis.


Lašas po lašo ir akmenį pratašo

Vis dėlto situacija nėra beviltiška. LŽNS atstovė pasidžiaugė, kad neseniai lankydamasi Lazdijuose sužinojo apie vietos veiklos grupės parengtą projektą, po Dzūkijos piliakalnius kviečiantį pasižvalgyti ir neįgaliuosius. Jo rengėjai prisipažino girdėję apie aplinkos prieinamumo neįgaliesiems poreikį, todėl šį bei tą patobulinę, pakeitę ir galėję juos pakviesti tapti turizmo dalyviais. „Prieš 5–7 metus pirmaisiais savo projektais pradėjome pratinti žmones prie minties, kad yra kitokių keliaujančių, kuriems reikia ir poilsiaviečių, ir baidarių, ir patogios, prieinamos aplinkos. Ir štai jau skiname vaisus, – pasakoja G. Žemaitaitytė. – Išvažiuojame į kitas šalis, keliaujame po pasaulį, mokomės patys ir mokome kitus.“

Tokiais mokytojais yra tapę ir projekto „Draugystė veža“ dalyviai. Jo iniciatorė Žydrė Gedrimaitė pasakoja, kad įvairiuose šalies regionuose surengtos pernykštės būsimų Eurovizijos žiūrovų atrankos buvo labai prasmingos. Daugelio vietų, kur lankėsi projekto dalyviai, šeimininkai neslėpė pirmą kartą tiesiogiai susitikę su neįgaliaisiais, sužinoję apie jų gyvenimo subtilumus ir poreikius. Taip įvairiose vietose atsirado nuolydžiai, buvo stengiamasi ir kitaip pritaikyti jiems aplinką. Pasak Ž. Gedrimaitės, trejus metus projekto dalyviai keliavo su devizu „draugystė veža“, teigiančiu, kad šalia esantis bičiulis gali padėti įveikti bet kokias kliūtis. „Mes jau parodėme, kad yra neįgalių žmonių, kad yra draugystės, kurioms neįgalumas netrukdo. Manau, kad dabar šiuo projektu mums reikėtų žengti naują žingsnį – pasirinkus turizmo kryptį pradėti rodyti, ką reikėtų padaryti, kad mes galėtume būti labiau savarankiški“, – svarsto Ž. Gedrimaitė. Jai pritaria ir šiame projekte dalyvavusi Ramunė Omolo. Rateliais judanti moteris sako ne kartą girdėjusi verslininkų, įvairias paslaugas teikiančių įmonių darbuotojų raginimą neįgaliesiems dažniau visur dalyvauti, lankytis, atvirai išsakyti, su kokiais iššūkiais jie susiduria. Pamatę, išgirdę ir įsiklausę jie galėtų imtis pokyčių.

Aktyviais turizmo visiems idėjos skleidėjais neįgaliuosius, juos vienijančias nevyriausybines organizacijas ragino tapti ir seminarų ciklo „Prieinamas turizmas – turizmas visiems“ iniciatoriai.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt