17
T, Lie
10 Nauji straipsniai

Naujoji tvarka leis būstus pritaikyti lanksčiau

SADM Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Jurgita Čiuladaitė-Pritulskienė.

Aplinka visiems
Nustatymai

Vasario mėnesį pasikeitė Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašas. Numatoma nemažai pokyčių, kurie, tikimasi, pagerins galimybes greičiau ir kokybiškiau pritaikyti būstą neįgaliesiems. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Jurgita Čiuladaitė-Pritulskienė komentuoja, kokie svarbiausi naujosios būsto pritaikymo tvarkos pokyčiai.  

Pritaikymas – ne tik judantiems vežimėliais

J. Čiuladaitės-Pritulskienės teigimu, iki šiol būstas valstybės ir savivaldybės lėšomis buvo pritaikomas tiktai judėjimo sunkumų turintiems žmonėms. Tiesa, negalią turinčius vaikus auginančios šeimos paramos galėjo sulaukti pagal kitą – Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką programą.

Pagal naująją tvarką dėl būsto pritaikymo galės kreiptis ir psichikos ar proto negalią turintieji, kuriems nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis. Jiems valstybės ir savivaldybės lėšomis bus galima įrengti balkono apsaugas (tinklus, grotas ir pan.), dujų nuotėkio signalizatorių, saugos priemones (minkštas sienų dangas, durų užraktus ar apsaugas, užklijuoti apsaugines plėveles ant langų ir pan.).

SADM specialistės teigimu, atsižvelgiama į Europoje vyraujančią tendenciją, kad būsto pritaikymas neturi apimti vien tik judėjimo negalią turinčius žmones. Taip pat, kaip ir anksčiau, dėl būsto pritaikymo galės kreiptis asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; tie, kuriems reikia bet kurio tipo vežimėlio ar kitų judėjimo priemonių (vaikštynių, ramentų ir kt.).

Išlieka ir dvi būsto pritaikymo eilės: pirmojoje – asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio poreikis, ir tie, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios; antrojoje – asmenys, kuriems nustatytas kitų judėjimo techninės pagalbos priemonių (vaikštynių, ramentų ir pan.) poreikis. Sudarant kiekvieną būsto pritaikymo eilę prioritetas teikiamas neįgaliesiems, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir kuriems paskirtos dializės procedūros, taip pat besimokantiems ir dirbantiems neįgaliesiems. Tai reiškia, kad jei prašymą būstui pritaikyti kartu pateiks 2 tokią pat negalią turintys asmenys, pirmiau savo eilės sulauks tas, kuris mokosi ar dirba.


Savo lėšomis būstus galima pritaikyti greičiau

J. Čiuladaitė-Pritulskienė atkreipia dėmesį, kad vienas didžiausių pokyčių yra tai, kad sudaroma galimybė savarankiškai organizuoti būsto pritaikymo darbus net ir tuo atveju, jei neįgaliojo pritaikomas būstas nėra įtrauktas į einamųjų metų sąrašą. „Būstų pritaikymo poreikis didelis, kai kada žmogui tenka laukti 2-3 metus eilėje. O juk gyventi reikia nedelsiant. Sudaryta galimybė būstą pritaikyti savo lėšomis, o kompensacija bus išmokama tada, kai būstas bus įtrauktas į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą“, – sako SADM specialistė.

Taip pat atsiranda galimybė valstybės ir savivaldybės lėšomis pritaikyti net ir ne visiškai baigtą (80 proc. baigtumo) būstą. Tai gali būti naudinga tada, jei asmuo keliasi į naują, ką tik pastatytą būstą, arba, tarkim, nebaigtą sodo namą. Tiesa, šiuo atveju kompensuojami ne visi būsto pritaikymo darbai – gali būti perkama ir montuojama įvairaus tipo perkėlimo įranga (mobilūs keltuvai, perkėlimo sistemos), dušo ir vonios kėdutės, suoleliai, turėklai, įvairios atramos, laikikliai, įrengiami elektriniai vandens šildytuvai (jeigu centralizuotai nėra tiekiamas šiltas vanduo), dujų nuotėkio signalizatorius. Taip pat gali būti įrengiamos nuotekos ir vandentiekis, pritaikomi išorės laiptai, įrengiamas privažiavimas iki automobilio saugojimo vietos. Tokiu atveju būsto pritaikymo darbus pareiškėjas privalo organizuoti savarankiškai ir jie turi būti atlikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo su savivaldybe pasirašytos sutarties dėl savarankiško būsto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo.


Daugiau lėšų vienam būstui pritaikyti

Didėja suma, skiriama vieno asmens būstui pritaikyti. Šiemet vienam būstui bus galima skirti iki 5 700 eurų (buvo 4 218 eurų) valstybės lėšų. Prie šios sumos savivaldybės turės pridėti ne mažiau kaip 40 proc. Taigi iš viso vienam neįgaliajam būsto pritaikymo darbams gali būti skiriama 9 500 eurų, neįskaičiuojant keltuvo ar lifto įrengimo išlaidų. Šiai įrangai skiriamos lėšos taip pat didės. Keltuvui ar liftui įrengti bus galima panaudoti iki 6 270 eurų (buvo 5 244 eurų) valstybės lėšų, jei darbus organizuoja savivaldybės ir 3 230 eurų, jei darbus organizuoja pats asmuo, išskyrus atvejus, kai rengiamas aukščiau nei į pirmą aukštą keliantis keltuvas. Prie iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų savivaldybės turės prisidėti taip pat ne mažiau kaip 40 proc.

Pasak J. Čiuladaitės-Pritulskienės, kai darbus organizuoja pats žmogus, mažesnė suma skiriama dėl to, kad tokiu atveju įranga lieka paties žmogaus nuosavybė, o kai organizuoja savivaldybė, žmogui išsikėlus ar mirus keltuvas gali būti išmontuojamas ir perkeliamas kitur.


Kompensacija keičiant būstą

Naujojoje tvarkoje numatyta, kad keičiant nepritaikytą būstą į pritaikytą galima gauti kompensaciją – t.y. padengiamas nepritaikyto ir pritaikyto būsto kainų skirtumas. Šia kompensacija galės pasinaudoti asmenys, besinaudojantys bet kurio tipo vežimėliu ir tie, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tokiai kompensacijai iš valstybės biudžeto gali būti skirta iki 9 500 eurų ir dar ne mažiau kaip 40 proc. turės pridėti savivaldybė. Sprendimas dėl kompensacijos skyrimo gali būti priimamas ir neatėjus pareiškėjo eilei pritaikyti būstą, tačiau kompensacija galės būti išmokama tik tada, kai pareiškėjas bus įtrauktas į einamaisiais metais pritaikomų būstų sąrašą. Svarbu tai, kad pirkti būstą galima ne tik toje savivaldybėje, kur žmogus gyvena. Tokiu atveju kompensaciją jam išmokėtų ta savivaldybė, kurioje pateiktas prašymas būstui pritaikyti.

J. Čiuladaitė-Pritulskienė pabrėžia, kad anksčiau buvo įgyvendinama 2016-2018 m. Būstų pritaikymo neįgaliesiems programa, o šis aprašas bus nuolatinis. Jis parengtas įvertinus praktikoje kylančias situacijas, taip pats atsižvelgus į NVO ir savivaldybių pasiūlymus.

Iš viso šiais metais būsto pritaikymo programai iš valstybės lėšų numatyta 1,5 mln. eurų. Dar 436 mln. bus skirta Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką programai. Neretai ir savivaldybės prideda daugiau savo lėšų nei reikalaujama pagal aprašą. Tiesa, SADM specialistės teigimu, jos dažnai susiduria su didžiuliu iššūkiu – labai sunku rasti darbus galinčių atlikti rangovų, šie ne visada dirba kokybiškai ir laiku. Dėl to tvarkoje numatyta, kad tuo atveju, jei savivaldybėms nepavyksta įsisavinti lėšų, vėliausiai iki gruodžio 1 dienos informavus Neįgaliųjų reikalų departamentą, jos gali būti skirtos kitai savivaldybei arba kitais metais numatomų pritaikyti būstų eskiziniams brėžiniams, projektams, darbų ir išlaidų aprašams rengti, keltuvų (liftų) įsigijimo išlaidoms apmokėti avansu.

Aurelija BABINSKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt