18
A, Birž
11 Nauji straipsniai

Neįgalieji ir keleivių vežėjai sutarė bendradarbiauti

Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis susitiko su asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentu Ričardu Dubicku.

Aplinka visiems
Nustatymai

Nepritaikyta miestų ir miestelių infrastruktūra, neprieinamas viešasis transportas – tai kliūtys, kurios trukdo skirtingas negalias turintiems žmonėms gyventi savarankiškai. Situacija pamažu keičiasi į gera, bet problemų vis dar apstu. 

Keleivių vežėjai nori būti socialiai atsakingi

Neseniai įsikūrusios Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) įstatuose, be kitų nuostatų, numatytas ir glaudesnis bendradarbiavimas su neįgaliųjų organizacijomis. Balandžio pradžioje LKVA prezidentas Gintaras Nakutis susitiko su asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentu Ričardu Dubicku ir aptarė tolesnio bendradarbiavimo galimybes.

„Svarbiausias mūsų asociacijos tikslas – teikti kokybiškas ir keleivių poreikius atitinkančias paslaugas, taip pat skatinti vežėjus laikytis socialiai atsakingos keleivių vežimo veiklos principų, todėl glaudus bendradarbiavimas su neįgaliųjų organizacijomis mums labai reikšmingas“, – sako G. Nakutis.

Jo teigimu, neįgaliųjų atstovus žadama kviestis į asociacijos susirinkimus, aptarti negalią turinčių keleivių po­reikius bei jiems kylančias pro­blemas, kartu ieškoti būdų joms spręsti.

Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ nariai nuolat domisi galimybėmis neįgaliesiems keliauti.

Sieks standartizuoti reikalavimus transporto priemonėms

R. Dubickas teigia, kad miestų autobusai negalią turintiems žmonėms pritaikomi vis geriau, nors net ir naujuose į miestus atvykstančiuose autobusuose bei troleibusuose randama trūkumų, neveikiančios ar prastai veikiančios neįgaliesiems skirtos įrangos.

G. Nakučio teigimu, asociacija ketina siekti, kad reikalavimai keleivinio transporto priemonėms būtų kuo labiau standartizuoti, kad vežėjai įsigytų tinkamai neįgaliesiems pritaikytų tiek miesto, tiek tolimojo susisiekimo autobusų.

Kol kas kiekvienos savivaldybės specialistai, skelbdami viešuosius pirkimus transporto priemonėms įsigyti, patys sudaro techninę specifikaciją naujiems autobusams ar troleibusams. „Mūsų asociacija žada parengti pavyzdinius kokybinius reikalavimus transporto priemonėms, skirtoms vežti keleivius miesto, priemiesčio ar tolimojo susisiekimo maršrutais. Juos rengdami žadame aktyviai bendradarbiauti ir su neįgaliųjų atstovais“, – sako G. Nakutis.

Anot LKVA prezidento, keleivių vežėjams svarbu, kad važiavimo sąlygos neįgaliesiems būtų kuo vienodesnės skirtinguose Lietuvos miestuose, dėl to keliaudami nepatogumų jie patirtų gerokai mažiau.

R. Dubicko teigimu, asocia­cija „Savarankiškas gyvenimas“ pasiryžusi aktyviai prisidėti prie pavyzdinių kokybinių reikalavimų rengimo: „Svarbu, kad transporto priemonės būtų pritaikytos žmonėms su skirtingomis negaliomis – tiek regos, tiek judėjimo, tiek klausos. Kol taip nėra, kalbėti apie savarankišką gyvenimą sudėtinga.“


Problema – tolimojo susisiekimo autobusai

Kol kas didžiausia problema neįgaliesiems – nepritaikyti tarpmiesčio maršrutais vežantys autobusai. Bendrovės „Kautra“ ir TOKS pastaruoju metu įsigijo ir žmonėms su įvairiomis negaliomis pritaikė po keletą dviaukščių autobusų, vieną transporto priemonę su keltuvu neįgaliojo vežimėliams įsigijo ir Mažeikių autobusų parkas. Vis dėlto tai – tik lašas jūroje.

Pasak vežėjų atstovų, pritaikyti autobusai siunčiami ten, kur reikia važiuoti negalią turintiems žmonėms. R. Dubickas sako, kad informacija apie tai, kuria kryptimi važiuos pritaikytas autobusas, pateikiama pernelyg vėlai, be to, žmonės su negalia ne visada gali iš anksto žinoti, kada ir kur keliaus.

„Neįgalieji privalo stebėti, kada į kurį miestą važiuos specialiai pritaikytas autobusas ar iš anksto pranešti vežėjams, kad norės keliauti. Jei atsiranda netikėtų skubių reikalų, autobusų stotyje tenka prašytis personalo pagalbos. Niekam nėra malonu būti nešamam ant rankų it daiktui. Taip pažeidžiamas mūsų orumas“, – sako R. Dubickas.

Jo teigimu, keleivių vežėjai iki 2020-ųjų dar galės pasinaudoti ES parama, kad pritaikytų autobusus skirtingą negalią turintiems žmonėms. Jei projektas iki finansavimo laikotarpio pabaigos nebus įgyvendintas, Lietuvai gali tekti mokėti baudas už neįvykdytus įsipareigojimus.

Lietuvoje dar mažai negalią turintiems žmonėms pritaikytų autobusų.

Mokyti personalą – svarbu

Pasak asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidento, neįgalieji negali patogiai naudotis viešuoju transportu, jei nesulaukia vairuotojų, keleivinio transporto įmonių vadovų pagalbos. Vis dar pasitaiko, kad autobusų, troleibusų vairuotojai nežino, kaip padėti negalią turintiems žmonėms, neapmokyti dirbti su transporto priemonėse esančia įranga. Dėl to neretai kyla konfliktinių situacijų.

„Esame parengę keleivinio transporto įmonių darbuotojų mokymo programą, kur numatyti mokymai tiek įmonių vadovams, tiek ir vairuotojams. Praėjusių metų pabaigoje pasirašėme sutartį su Šiaulių bendrove „Busturas“, mokėme vairuotojus-konduktorius, kaip padėti žmonėms su negalia, mamoms su vaikų vežimėliais, senjorams ir pan. Mokymus surengėme ir vilniečių bendrovei „Transrevis“, – sako R. Dubickas ir priduria, kad asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ atstovai pasirengę apmokyti ir kitų šalies keleivinio transporto įmonių darbuotojus, tereikia geros vežėjų valios.


Automobilių statymui – viena kortelė

Asociacija „Savarankiškas gyvenimas“, praėjusiais metais surengusi akcijas skirtinguose Lietuvos miestuose, atkreipė dėmesį ir į neįgaliųjų automobilių statymui skirtų kortelių įvairovę. Susidurta su akivaizdžiai padirbtais dokumentais, todėl asociacija mano, kad automobilių statymui neįgaliesiems skirtose vietose turėtų galioti viena ES automobilio statymo kortelė. Šiuo metu tokių galiojančių kortelių Lietuvoje išduota 12 tūkstančių.

„Mūsų siekis – kad pagaliau atsirastų tvarka, kad nesusidurtume su padirbtomis, atšviestomis kortelėmis, kaip atsitinka dabar. Turėtų atsirasti bendra išduodamų kortelių apskaita, kad policijos atstovai duomenų bazėje galėtų pasitikrinti, ar kortelė galiojanti, ar nėra anuliuota. Be to, turi didėti baudos už automobilio statymą neįgaliesiems skirtose vietose. Tik tada išvengsime situacijų, kai prie gydymo įstaigos ar prekybos centro atvažiavęs žmogus su judėjimo negalia neranda vietos savo automobiliui pasistatyti“, – sako R. Dubickas.

Pasako jo, pastaruoju metu vyksta diskusijos šiuo klausimu, jį svarsto Susisiekimo ministerijos teisininkai, Neįgaliųjų reikalų departamentas žada išsiuntinėti informaciją visoms savivaldybėms, neįgaliųjų organizacijoms, Policijos departamentui, kad sužinotų jų nuomonę šiuo klausimu. „Neįgaliesiems būtų patogu ir tai, kad ši kortelė galioja visoje ES, su ja automobilį galima statyti bet kurioje ES priklausančioje šalyje“, – teigia asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas.

Lina JAKUBAUSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt