19
T, Birž
11 Nauji straipsniai

Rinkimuose mažėja kliūčių neįgaliesiems išreikšti pilietinę valią

Vilnietei Irenai Žemaitienei tenka balsuoti neįgaliesiems nepritaikytoje apylinkėje. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.

Aplinka visiems
Nustatymai

Prezidento rinkimai bei kartu su jais vykę du referendumai sulaukė gana didelio šalies gyventojų aktyvumo. Juose dalyvavo ir nemažai negalią turinčių žmonių. Kai kurie iš jų savo pilietinę valią savarankiškai išreiškė pirmą kartą gyvenime. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), bendradarbiaudama su savivaldybėmis ir neįgaliųjų organizacijomis, išties nemažai nuveikė, kad sukurtų sąlygas neįgaliesiems balsuoti ne namuose, o kartu su visais. 

Daugėja pritaikytų apylinkių

„Važiuodama balsuoti, jau buvau nusiteikusi skųstis ir burbėti, nes puikiai žinojau, kad Pasvalio rajono Mikoliškio kaimo kultūros namai nepritaikyti neįgaliesiems. Jau daug metų negalėjau išsireikalauti įvažiavimo į šį pastatą. Į visus čia vykstančius renginius tėtis turėdavo mane užnešti. O nuvažiavusi pamačiau, kad įvyko stebuklas – atsirado nuovaža! Daugiau nebereiks mokytis skraidyti!“ – sako neįgaliojo vežimėliu judanti Vaiva Dulevičiūtė.

Dėl objektyvių priežasčių savivaldybių rinkimuose mergina nedalyvavo, todėl ir nežinojo, kad nuolydis į kultūros namus įrengtas jau prieš praėjusius rinkimus, po to, kai neįgalieji teisme laimėjo bylą dėl diskriminacijos balsuojant... Nors, pasak Vaivos, aplinkos pritaikymą nuolat tikrinanti Lietuvos žmonių su negalia sąjunga dar rado trūkumų, kuriuos reikėtų taisyti, kad pritaikymas atitiktų visus reikalavimus, bet, jos nuomone, tai tik smulkmenos. Mergina džiaugiasi: „Net Vilnius gali imti pavyzdį iš nediduko Pasvalio rajono kaimelio!“

VRK interneto svetainėje Mikoliškio rinkimų apylinkė pažymėta neįgaliojo ženkleliu – t.y. kaip neįgaliesiems pritaikyta. V. Dulevičiūtės nuomone, ji šį žymėjimą pateisina.

Jau ketvirtą kartą savo pilietinę pareigą Palangos „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje įsikūrusioje Saulės rinkimų apylinkėje atliko rateliais judanti Eglė Baranauskaitė. Ši vieta taip pat pažymėta neįgaliojo ženklu. Ir kaip gi kitaip – juk čia mokosi įvairią negalią turintys mokiniai. Prieš kurį laiką ir Eglė baigė šią mokyklą, todėl visada gerai jaučiasi čia sugrįžusi. Tiesa, nuo vaikystės merginą lydintis cerebrinis paralyžius jai neleidžia jaustis savarankiška ir tenka prašyti mamos pagalbos, kad rinkimų biuleteniuose pažymėtų jos pasirinkimus, vis dėlto galimybė balsuoti kartu su visais jai labai svarbi.

Taip Visagino neįgaliuosius pasitinka jiems „pritaikyta“ Tarybų g. 9 įsikūrusi rinkimų apylinkė.
Modesto Baltakio nuotr.

Ženklelis yra, o į rinkimų apylinkę patekti negalima

VRK duomenimis, šalyje yra 1972 rinkimų apylinkės, neįgaliųjų ženklu pažymėta apie 70 proc. Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF), pasitelkęs savo narius, ėmėsi iniciatyvos patikrinti, ar pritaikymą dek­laruojančios rinkimų apylinkės iš tikrųjų prieinamos neįgaliesiems. Pirmąjį prezidento rinkimų turą apibendrinusioje VRK surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) atstovė Ramunė Balčikonienė atkreipė dėmesį, kad pirminiai duomenys rodo, jog rinkimų apylinkių dek­laruojamas prieinamumas gerokai skiriasi nuo faktinio. Pasak jos, jei praeitoje spaudos konferencijoje minėta, kad tas skirtumas gali siekti 10 proc., tai dabar aiškėja, kad neįgaliųjų testavimo neišlaiko kur kas daugiau rinkimų apylinkių: tai pandusas per status arba per siauras, tai per duris įvažiuoti neįmanoma.

Rateliais judanti Irena Perminienė balsuoja neįgaliojo ženkleliu pažymėtoje Raseinių rajono kultūros centre įsikūrusioje rinkimų apylinkėje. Moters teigimu, viduje viskas tarsi neblogai, bet patekti į ją – tikras iššūkis. „Kliūtys prasideda tik atvykus automobiliu: pasitinka aukšti šaligatvių borteliai, paskui reikia važiuoti tiesiog per rožyną ir tik tada patenki vidun, – sako Irena. – Vidų patvarkė, bet apie privažiavimą nepagalvojo. Gaila, kad nepasiklausia mūsų nuomonės.“

Rinkimų apylinkių pritaikymu Visagine domėjęsis Modestas Baltakis situacija taip pat nebuvo visiškai patenkintas. VRK interneto puslapis nurodo, kad iš 16 Visagine esančių rinkimų apylinkių neįgaliesiems pritaikytos 6. M. Baltakis patikrino 12 apylinkių ir rado, kad neįgalieji gali savarankiškai balsuoti dar vienoje, neįgaliojo ženklo neturinčioje apylinkėje. Tiesa, 2 iš pažymėtųjų – Draugystės (Vilties g. 1) ir Auksinio gaidelio (Tarybų g. 9), pasak Modesto, visai nepritaikytos. Kai daugybe laiptų pasitinkančios Vilties gat­vėje esančios apylinkės rinkimų komisijos pasiteiravo, kodėl neįgaliojo ženkliuku pažymėta balsavimo vieta nepritaikyta negalią turintiems žmonėms, išgirdo keistoką atsakymą: liepė užsidėti ženkliuką – užsidėjom. Todėl turbūt nereikia stebėtis, kad net apie 140 šiai apylinkei priklausančių žmonių balsavo namuose.

„Norint patekti į Tarybų g.9 įsikūrusią rinkimų apylinkės teritoriją, galima rasti šiokius tokius šalia laiptų esančius nuolydžius, tačiau jie neatitinka jokių reikalavimų: be turėklų, ištrupėjusiu paviršiumi, – pasakoja M. Baltakis, – O prie įėjimo į pastatą ir tokių nėra.“ Beje, regėjimo negalią turintiems rinkėjams šios apylinkės komisija tegalėjo pasiūlyti tik padidinamąjį stiklą, o specialiai šiems rinkimams pagamintų įmaučių su Brailio raštu neturėjo.

M. Baltakis pasakoja, kad norint rasti neįgaliesiems pritaikytą įvažiavimą ne vienoje apylinkėje teko apeiti visą pastatą, nes nukreipiamųjų ženklų ar rodyklių nebuvo. Geriausią įspūdį jam paliko Vilties šaltinio rinkimų apylinkė – joje pritaikytos ir prieigos, ir patekimas į patalpas, ir balsavimo kabinas, taip pat pasirūpinta regos negalią turinčiais rinkėjais. „Taip būna, kai rinkimų apylinkės įsikuria visiems prieinamose patalpose – šiuo atveju tai buvo Visagino specialiojo ugdymo ir socia­lizacijos centras „Vilties šaltinis“, – geruoju pavyzdžiu pasidalijo Modestas.


Gestų kalbos vertėjai įgalino klausos negalią turinčius rinkėjus

Daugiausiai priekaištų dėl nepakankamo rinkimų apylinkių prieinamumo išsakė judėjimo negalią turintys rinkėjai. Kitų negalių – klausos, regos – atstovų atsiliepimai išties pozityvūs. Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentas Kęstutis Vaišnora spaudos konferencijoje pasidžiaugė, kad LKD, bendradarbiaudama su VRK, pirmą kartą pasiekė, jog rinkimams skirtos spaudos konferencijos būtų verčiamos į gestų kalbą. Dar vienas labai svarbus dalykas, klausos negalią turintiems rinkėjams padėjęs daugiau sužinoti apie rinkimuose dalyvaujančius kandidatus, – debatų vertimai į gestų kalbą. Tiesiogiai versti debatus – didelis iššūkis, todėl K. Vaišnora džiaugėsi, jog VRK susitarė su Lietuvos televizija, kad kurtieji galėtų gauti informaciją jiems suprantama kalba.

LKD prezidentas atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą istorijoje kurtieji sekmadienį, rinkimų dieną, kai paprastai gestų kalbos vertėjų centrai nedirba, turėjo galimybę pasinaudoti nuotolinio vertimo paslaugomis – per „Skype“ programą galėjo kreiptis į vertėjus ir gauti reikiamą informaciją. Kauno, Panevėžio ir Šiaulių gestų kalbos vertėjų centrai savanoriškai sutiko teikti paslaugą nuotoliniu būdu. Ją išbandė ir pats K. Vaišnora. Pasak jo, buvo komisijos narių, kurie nustebo, bet buvo ir tokių, kurie žinojo apie tokį dalyką.

„Tikimės ir toliau kartu dirbti ir pasiekti gerų rezultatų“, – VRK surengtoje spaudos konferencijoje sakė K. Vaišnora, pažadėjęs pagalbą rengiant mokymus komisijų nariams.


Pirmą kartą rinkimuose pasijuto oriai

Regėjimo negalią turinčių rinkėjų situaciją apžvelgęs LASS atstovas Vytautas Gendvilas ir pats yra daug nuveikęs, kad šie žmonės turėtų lygias galimybes išreikšti savo pilietinę valią. Jam padedant Brailio raštu išleistas informacinis leidinys, kuriame pateikta pagrindinė informacija apie rinkimus. Vytautas prisidėjo ir prie prieš prezidento rinkimus bei referendumus pirmą kartą sukurtų specialių įmaučių kūrimo, į kurias įdėjus biuletenius, regėjimo negalią turintys žmonės galėjo savarankiškai išreikšti savo valią.

Susisiekęs su keletu kolegų Vytautas pasiteiravo, kaip jie įvertino šią naujovę. „Gražiausių žodžių išgirdau iš Panevėžio. Rinkimuose dalyvavęs Arvydas Markevičius sakė, kad jam gyvenime atsirado daugiau spalvų. O Vilniuje balsavęs Leonas Kirkilovskis sakė, kad pirmą kartą rinkimuose jis pasijuto oriai“, – išgirstais įspūdžiais spaudos konferencijoje pasidalijo V. Gendvilas.

LASS atstovė R. Balčikonienė neslėpė, kad būta ir vienos kitos situacijos, kai visas pastangas nustelbė vis dar pasitaikantis netinkamas požiūris, arba vadinamasis žmogiškasis faktorius. Štai vienoje apylinkėje paprašęs biuletenio su Brailio rašto įmaute žmogus išgirdo atsakymą, kad šioje apylinkėje esą nėra neregių, todėl komisija tokių biuletenių nė nepaėmė. Kitoje apylinkėje Brailio rašto nemokančiam žmogui apskritai atsisakyta leisti balsuoti. Pasak R. Balčikonienės, rinkimų komisija pamiršo, kad rinkiminės nuostatos, jog regėjimo negalią turintis žmogus gali balsuoti su kitu asmeniu, kuriuo pasitiki, niekas nepanaikino.

R. Balčikonienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos negalios organizacijų forumas pirmą kartą stebėjo šiuos rinkimus visų negalių požiūriu, rinko informaciją. Pasak jos, tyrimas bus tęsiamas ir toliau – liko dar vieni rinkimai, o paskui bus apibendrinta visa gauta informacija, rengiamos rekomendacijos, kad kituose rinkimuose visi negalią turintys žmonės galėtų laisvai išreikšti savo pilietinę valią.

Aldona MILIEŠKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt