17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Pasaulyje sparčiai plintančią neįgaliųjų sporto šaką populiarins ir Lietuvoje

Bėgimas su triračiu gali paskatinti neįgaliuosius būti fiziškai aktyvesnius.

Aplinka visiems
Nustatymai

Aktyvaus užimtumo centras „EIK“ vilniečius ir miesto svečius sukvietė į susitikimą su pirmą kartą Lietuvoje viešėjusia daugkartine parolimpinių žaidynių lengvosios atletikos čempione Kone Hansen iš Danijos. Moteris, nors nuo vaikystės turi judėjimo negalią, išliko aktyvi ir savo gyvenimo misija laiko pagalbą panašaus likimo žmonėms. K. Hansen šeima prieš daugiau kaip 25 metus sukūrė triratę priemonę RaceRunner, padedančią judėti, aktyviai leisti laisvalaikį bei sportuoti net ir labai sunkią negalią turintiems žmonėms. Sukūrus triratį atsirado ir bėgimo su triračiu (angl. racerruning) sporto šaka. 

Lietuvoje dar nepopuliari
Aktyvaus užimtumo centro „EIK“ direktoriaus Kęstučio Šapkausko teigimu, triračio pristatymą ir susitikimą su K. Hansen nuspręsta suorganizuoti todėl, kad lankydamasis Danijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje pastebėjo, jog ši priemonė gali labai padėti cerebriniu paralyžiumi sergantiems žmonėms. Pasak K. Šapkausko, bėgimas su triračiu gali paskatinti juos būti fiziškai aktyvesnius, judėjimas ir sportas – suteikti daugiau džiaugsmo.
K. Hansen jau 25 metus pasaulyje skleidžia žinią apie bėgimą su triračiu. Ji tikina, kad tai yra bene sparčiausiai populiarėjanti neįgaliųjų sporto šaka. Nors bėgimas su triračiu nėra parolimpinė sporto šaka, tačiau 2015 m. ji jau buvo žinoma 24 pasaulio šalyse.
K. Hansen džiaugiasi, kad bėgimas su triračiu paskatina vaikus svajoti ir siekti geresnių rezultatų. Jie pradeda sportuoti, o vėliau ima dairytis ir į kitas, sudėtingesnes, sporto šakas.
Lietuvoje bėgimo su triračiu sportas šiuo metu dar beveik nežinomas. Pirmuosius 2 triračius 2015 metais įsigijo Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija. Jos prezidentas Anatolijus Čupkovas sako, kad ši priemonė jį sudomino lankantis kasmetinėje Danijoje rengiamoje bėgimo su triračiu stovykloje. Čia neįgalieji ne tik išbando prietaisą, pabendrauja su panašaus likimo žmonėmis, susiranda naujų draugų, bet ir dalyvauja triračių lenktynėse. „Reikia matyti žmonių veidus, kai jie, negalintys patys net pavalgyti, bėga“, – sako A. Čupkovas. Pasak Neįgaliųjų sporto federacijos prezidento, įsigyti triračiai yra pirmas žingsnis populiarinant šį sportą.
2 triračius šiuo metu turi ir centras „EIK“. Tačiau centro direktorius K. Šapkauskas tikina, kad jeigu bus daug susidomėjusių, triračių pirks ir daugiau, o norintieji sportuoti galės dalyvauti centro organizuojamuose užsiėmimuose arba patys nusipirkti priemonę. Vis tik tikėtina, kad norinčių ir galinčių ją įsigyti nebus daug, nes mažiausia triračio kaina (ji priklauso nuo komplektacijos) – 1 000 eurų.


K. Hansen šeima sukūrė triratę priemonę RaceRunner, padedančią judėti, aktyviai leisti laisvalaikį bei sportuoti net sunkią negalią turintiems žmonėms. 

 

Priemonė įvairių negalių turintiems žmonėms
K. Hansen tikina, kad triratis tinka įvairių negalių turintiems žmonėms. Ši priemonė vežimėliais ar su vaikštynėmis judantiems neįgaliesiems suteikia galimybę eiti ir netgi bėgti nenaudojant jokių papildomų priemonių, tik savo jėgą. Triratis tinkamas turintiesiems neurologinių susirgimų, judėjimo sunkumų, amputuotas galūnes, intelekto sutrikimą, smegenų pažeidimą ir kitų sveikatos problemų.
Triratį giria ergoterapeutai ir fizioterapeutai, nes juo naudodamasis negalią turintis žmogus gali saugiai mankštintis ir judėti savarankiškai.
Triratis lengvai juda visomis dangomis, pakanka vos stumtelėti pirštu ar šiek tiek pasispirti koja. Jis būna įvairių dydžių, todėl naudotis gali tiek vaikai, tiek suaugę.
Dr. Liza Briant 12 savaičių stebėjo su triračiu besitreniruojančius vaikus ir įsitikino, kad šis sportas padeda padidinti kaulų tankį.
Triratis gali būti naudojamas paprasčiausiems pasivaikščiojimams su augintiniu, su šeima, vykstant į ugdymo įstaigą ar darbą. Jis tinkamas ir norintiems sustiprėti, sportuoti, metant svorį.
Kartais ši priemonė naudojama mokyklose, kūno kultūros pamokose. O taip pat ir po pamokų, žaidžiant su kitais vaikais.


Sportas daro stebuklus
Kad sportas ir judėjimas labai svarbus bei naudingas kiek­vienam, nepaneigs niekas. K. Hansen susirinkusiuosius supažindino su Danijoje atliktu tyrimu apie sporto įtaką žmogaus gyvenimui bei šalies ekonomikai. Tyrimo metu stebėta 250 žmonių, pusė jų sportavo.
Paaiškėjo, kad sportuojantys žmonės su negalia yra kur kas laimingesni už nesportuojančius. Tai lemia daugybė priežasčių. Sportuojantys neįgalieji rečiau kenčia skausmus, vartoja mažiau vaistų, ne taip dažnai kreipiasi į gydymo įstaigas, paprastai patys dirba ir užsidirba pragyvenimui. Šiems žmonėms reikia mažiau pagalbos kasdienėje veikloje, jie kur kas savarankiškesni.
Pasak K. Hansen, galime pastebėti tam tikrą sporto magiją, nes jis paveikia ir šeimos santykius, artimiausią žmogaus aplinką. Šeimos, slaugančios neįgalų, savarankiškumo stokojantį, neretai – ir gyvenimu nepatenkintą žmogų dažnai išyra, o sportas gerina neįgaliojo savijautą, taigi – ir šeimoje vyraujančią atmosferą.
K. Hansen teigimu, stiprus ir aktyvus, galintis savimi pasirūpinti žmogus su negalia turėtų būti ir valstybės siekis. Toks visuomenės narys ne tik geriau jaučiasi pats, bet ir valstybei sutaupo nemažai pinigų.
Tyrimas parodė, kad vieno neįgalaus piliečio savarankiškumas Danijos vyriausybei kasmet sutaupo apie 27 tūkst. eurų.


Bėgimas triračiu keičia gyvenimus
Hana Dines – 23 metų medicinos studentė iš Škotijos. Ji serga cerebriniu paralyžiumi. Mergina pasakoja, kad vaikystėje jautėsi lėta, nerangi, nelaiminga. Būdavo sunku pritapti prie kitų vaikų, pasivyti juos su vaikštyne.
H. Dines prisimena, kad triračio nuotrauką pamatė žurnale dar būdama maža mergaitė ir iškart suprato, kad jai jo reikia. Po savaitės Hana susirado su triračiais dirbančius žmones ir netrukus pati pradėjo naudotis šia priemone. Jai tai buvo tarsi naujo gyvenimo pradžia.
H. Dines savo, kaip sportininkės, karjerą pradėjo bėgdama su triračiu. 2013 metų pabaigoje perėjo į dviračių sportą. 2015 metais pelnė pirmuosius rimtus apdovanojimus pasaulinio lygio varžybose Italijoje (iškovojo sidabro bei bronzos medalius). O šį rudenį debiutuos parolimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire.


Ieva JUODEIKIENĖ

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt