17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Sostinės savivaldybė nori girdėti neįgaliųjų balsą

Sostinės savivaldybės vadovų inicijuoto susitikimo su neįgaliųjų organizacijų atstovais metu.

Aplinka visiems
Nustatymai

Vilniaus savivaldybėje surengtas miesto vadovų susitikimas su neįgaliųjų organizacijų atstovais. Jo metu diskutuota, ką reikėtų nuveikti, kad miesto viešoji aplinka būtų pritaikyta neįgaliesiems, kokiems objektams turi būti teikiama pirmenybė. 

Neįgalieji savivaldybės atstovams turėjo daug klausimų.

Pripažino neįgaliųjų ekspertinę patirtį
Neįgaliųjų organizacijos ne kartą yra bandžiusios atkreipti sostinės vadovų dėmesį į vis dar nepritaikytas viešąsias miesto erdves. Buvo imtasi įvairių priemonių: sostinės meras paprašytas sėsti į neįgaliojo vežimėlį ir pabandyti įveikti tam tikrą atstumą, rengtos akcijos Gedimino prospekte, šią vasarą neįgalieji drauge su teatralizuotos eisenos dalyviais bandė įvertinti senamiesčio prieinamumą turistams ir miesto svečiams. Deja, neįgaliųjų iniciatyvų poveikis buvo trumpalaikis – į jų išsakytas mintis nebuvo įsiklausyta, nesulaukta ir esminių pokyčių.
Šiandieninis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, sutikęs dalyvauti sostinės Pilaitės mikrorajone įrengtos požeminės pėsčiųjų perėjos atidaryme, ko gero, nė neįtarė, kad iškilmingu turėjęs tapti perėjos atidarymo juostelės perkirpimas sukels didžiulį galvos skausmą ir rūpestį dėl atsainaus projektuotojų požiūrio į neįgaliųjų reik­mes ir paskatins ieškoti būdų, kaip tinkamai pritaikyti miestą jiems.
Vienu pirmųjų žingsnių šio tikslo link tapo sostinės mero R. Šimašiaus ir socialinius klausimus kuruojančio mero pavaduotojo Gintauto Palucko susitikimas su neįgaliųjų organizacijų atstovais, noras įsiklausyti į kasdiene patirtimi pagrįstą jų ekspertinę nuomonę.
Nors po vieną didelį darbą kasmet
R. Šimašius neslėpė, kad pastaruoju metu savivaldybės įgyvendinti su viešąja aplinka susiję projektai nesulaukė neįgaliųjų pritarimo. Nors iš pradžių ir atrodę palankūs, jie sulaukdavo gana griežtos, tačiau teisingos kritikos. Todėl nespręsta kreiptis į neįgaliuosius ir pasiūlyti juos įtraukti į sprendimų priėmimo procesą bei prašyti padėti tiksliai įvardyti vietas mieste, kurios yra neįveikiamos žmonėms su negalia.
R. Šimašius susirinkusiuosius patikino, kad nuosekliai bus gerinamos sąlygos visiems neįgaliesiems: ir judantiems neįgaliojo vežimėliais, ir kurtiesiems, akliesiems ar silpnaregiams. Pristatydamas savąją ateities viziją, savivaldybės vadovas teigė, kad nauji projektai turės būti pritaikyti visų poreikiams. Bus siekiama per metus išspręsti bent po vieną didelę ir bent po keliasdešimt mažų problemų (įrengti nuvažiavimus, pažeminti aukštus šaligat­vių bortelius ir pan.).
Neįgaliųjų organizacijų atstovų prašyta padėti sudaryti prioritetinių darbų seką – patarti, kokių objektų reikėtų imtis neatidėliojant, o kokie galėtų dar plaukti.
Savivaldybės mero teigimu, kitąmet Vilniuje bus įgyvendinami du svarbūs projektai – atnaujinama požeminė perėja Laisvės prospekte ir statomas Narbuto gatvės viadukas. Kad viskas būtų tinkamai atlikta, taip pat bus labai svarbi neįgaliųjų nuomonė, jų konsultacijos ir patarimai.


Daugiausia rūpesčių – dėl požeminių perėjų
Neįgaliųjų organizacijų atstovų nuomone, viena didžiausių sostinės viešosios infrastruktūros problemų – požeminės perėjos. Tokių Vilniuje yra net 17. Trijose iš jų buvo įrengti liftai. Deja, neveikia nei 4 liftai prie „Panoramos“ prekybos centro, nei 2 liftai prie Lietuvos vaikų ir jaunimo centro, nei dar pora prie Vilniaus miesto savivaldybės. Pagal prieš 14 metų parengtą projektą įrengtas nuožulnusis keltuvas Pilaitės mik­rorajone po jo atidarymo veikė trumpiau nei savaitę. Taigi nei vienas, nei kitas bandymas palengvinti neįgaliųjų judumą mieste nepasiteisino.
R. Šimašius pripažino – visas požemines perėjas reikia inventorizuoti, perprojektuoti, rekonstruoti. Tačiau tai reikalauja didelių investicijų. Vieno lifto rekonstrukcija atsieina nuo 93 iki 115 tūkst. eurų. Todėl, pasak sostinės mero, per metus rekonstruoti daugiau kaip 1–2 liftus būtų labai sudėtinga. Dėl to ir kreiptasi į neįgaliųjų atstovus. Reikia bendro sutarimo – prioritetų sąrašo, žinojimo, kuriuos objektus būtina pritaikyti pirmiausia.


Nepritaikytų objektų sąrašas – labai ilgas
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) prezidentės Rasos Kavaliauskaitės teigimu, neįgaliųjų nepasitenkinimo sulaukia ne tik požeminės perėjos. Pastaruoju metu daugeliui jų rūpi rekonstruojama perėja prie Geležinkelio stoties (virš geležinkelio bėgių). Žmonės domisi, ar ji bus pritaikyta negalią turintiesiems. Deja, paaiškėjo, kad ten vykdomi ne rekonstrukcijos, o remonto darbai, todėl išgirdo atsakymą, jog neįgaliųjų poreikių paisyti neketinama. „Ar galima toleruoti tokį požiūrį?“ – klausė R. Kavaliauskaitė.
Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos pirmininkė Nijolė Milkevičienė pabrėžė, kad nuo 2017 metų įsigalioja nauja Statybų įstatymo redakcija, tačiau, nepaisant neįgaliųjų pastangų į jį įtraukti nuostatą, kad būtų pritaikyti ir remontuojami objektai, jiems šis reikalavimas ir toliau nebus taikomas. Remontuojami objektai nepatenka ir į informacinę „Infostatybos“ sistemą.
LŽNS atstovė Jurgita Masiulionytė atkreipė dėmesį ir į pastaruoju metu vis dažniau įrengiamas iškiliąsias perėjas – jos tampa dar viena kliūtimi neįgaliojo vežimėliu judantiems asmenims.
Vilniaus miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jadvyga Rostovskaja teigė, kad viešoji infrastruktūra visiškai nepritaikyta ir Naujojoje Vilnioje – net į seniūniją negalima patekti.
Pasak LŽNS atstovės Gintos Žemaitaitytės, sostinėje tėra vos keletas tinkamai įrengtų neįgaliųjų automobilių statymo vietų. Rateliais judančios merginos teigimu, nepakanka tokią vietą vien pažymėti neįgaliojo ženklu, reikia pasirūpinti, kad būtų pakankamai vietos iškelti vežimėlį ar ištiesti nuovažas, nuleisti keltuvą.


Nepritaikomi ir statomi daugiabučiai namai
Susirūpinimą neįgaliesiems kelia ir naujai statomi daugiabučiai namai. J. Masiulionytė tikino, kad Pilaitėje, Fabijoniškėse statomi namai suprojektuoti taip, kad liftas stoja ne viename ar kitame pastato aukšte, o tarp jų. „Pusė Perkūnkiemio pastatų tokių, – sakė ji. – Ar tai pinigų taupymas, ar projektuotojų nekompetencija? Juk tokiame name neįgaliojo būsto pritaikymas valstybei kainuos gerokai brangiau.“
Pasak Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos pirmininkės N. Milkevičienės, daugiabučiai gyvenamieji namai nepatenka į „Infostatybos“ akiratį, jų nereikia derinti. Todėl ir turime tokią situaciją.
Ši informacija suglumino ir Miesto plėtros departamento direktorių Mindaugą Pakalnį. Jis tegalėjo spėti, kad šie daugiabučiai, ko gero, patenka į sąrašą tų pastatų, kuriems statybos leidimai išduoti dar prieš krizę ar kiek vėlesniais metais.


Savivaldybėje yra su kuo pasitarti
Sostinės savivaldybės vadovai, išklausę neįgaliųjų pastabų, teigė tik dar labiau įsitikinę, kad konstruktyvus bendradarbiavimas – tai, ko būtinai reikia prieš imantis įgyvendinti naujus projektus. Jie netgi siūlė interneto tinklalapyje „Be slenksčių“ paskelbti nepritaikytų objektų sąrašą, juos surikiuoti prioritetine tvarka pagal tai, kurių reikia imtis pirmiausiai.
LŽNS prezidentės R. Kavaliauskaitės nuomone, sostinės savivaldybė turi su kuo pasikonsultuoti viešosios aplinkos infrastruktūros pritaikymo klausimais. Savivaldybėje veikia Neįgaliųjų reikalų komisija, LŽNS atstovė Ramunė Šidlauskaitė dalyvauja savivaldybėje veikiančio darnaus judumo komiteto darbe. Deja, pasak Ramunės, kai kalbama apie Vilniaus darnaus judumo planą ir bandoma atkreipti dėmesį į konkrečias neįgaliųjų problemas ar raginama jas iš esmės spręsti, dažnai pasigirsta nuomonė, kad tai tik bendras planas, dar ne laikas konkretiems dalykams.
Racionaliai išnaudoti turimas galimybes savivaldybės vadovus ragino ir Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė. Pasak jos, labai svarbu, kad būtų numatytas nuosek­lus planas, konkretūs žingsniai, tarkim, dvejų metų laikotarpiui. Ir su neįgaliaisiais reikia tartis iš anksto, o ne tuomet, kai vienas ar kitas viešosios infrastruktūros objektas jau atiduodamas naudoti.
Tokių konsultacijų ir diskusijų savivaldybei tikrai prireiks ruošiantis įrengti dar vieną požeminę perėją ir viaduką. Svarbiausia, kad neįgaliųjų nuomonė būtų ne tik išklausyta, bet ir išgirsta, o iš klaidų pasimokyta.


Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt