17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Pritaikyti būstai keičia žmonių gyvenimus

Pritaikant būstus Kaune įrengti du vertikalūs keltuvai.

Aplinka visiems
Nustatymai

Praėjusiais metais 60-yje savivaldybių neįgaliųjų poreikiams pritaikyti 444 būstai. Iš valstybės biudžeto šiems darbams panaudota 1 mln. 528 tūkst. eurų. Lietuvos neįgaliųjų draugija savo atstovus yra delegavusi į 25 savivaldybių būsto pritaikymo komisijas. Jie prižiūrėjo, kaip buvo pritaikoma 190 būstų – kartu su kitais komisijų nariais dalyvavo nustatant konkrečių būstų pritaikymo poreikį, stebėjo darbų eigą, rūpinosi, kad visi pritaikymai būtų atlikti kokybiškai ir atitiktų žmonių su negalia poreikius. 

Kaune – 25 neįgaliesiems pritaikyti būstai

Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) kasmet patikrina 10 proc. pritaikytų būstų, kuriuose atliekamais darbais iš dalies rūpinosi jos asocijuoti nariai. Pernykščių metų patikrai pasirinkta Kauno miesto savivaldybė. Tai viena iš daugiausiai neįgaliųjų būstų pritaikiusi savivaldybė. Vilniuje pernai buvo pritaikyti 49, Kaune – 25, Anykščiuose – 13 būstų.

Patikrą atlikusios UAB „Valskaita“ auditorės Valerijos Šimkienės teigimu, LND pasirinkimas šį kartą atlikti išsamų vienos savivaldybės būstų pritaikymo auditą buvo naudingas. Didžiuosiuose miestuose būstai paprastai pritaikomi kelioms dešimtims neįgaliųjų, o aplankius tik vieną kitą sunku susidaryti visumos įspūdį. Todėl šįsyk pasirinktas vienas miestas ir jame patikrinta 19 neįgaliesiems pritaikytų būstų.

UAB „Valskaitos“ direktorė V. Šimkienė jau ne vienus metus tikrina, kaip įvairiose savivaldybėse pritaikomi būstai neįgaliesiems, išsako savo pastabas, negaili gerų žodžių profesionaliai darbus atlikusiems statybininkams. Šįsyk, auditorės teigimu, jų nusipelnė UAB Kauno butų ūkis. Po patikros Kaune V. Šimkienei susidaręs bendras įspūdis, kad būstai pritaikyti estetiškai, darbai atlikti tvarkingai.

Pasak jos, bendrovė į savo įsipareigojimą pažiūrėjo ne formaliai, bet stengėsi, kad žmonėms būtų patogiau ir lengviau gyventi. Dažniausiai buvo pritaikomi sanitariniai mazgai, vonių vietoje įrengiami dušai, platinamos durų angos. Buvo ir sudėtingesnių pritaikymų – įrengti 4 nuožulnieji keltuvai laiptinėse, dar vienas – lauke, 2 į neįgaliųjų butus keliantys vertikalūs keltuvai. Nupirkta nemažai įvairios įrangos, taip pat ir laiptų kopiklių. Reikšmingų skirtumų auditorė nepastebėjo ir lygindama preliminarias sąmatas su faktiškai atliktų darbų aktais. Kai kuriais atvejais darbų kainos buvo mažesnės, negu numatyta sąmatose.

Pritaikant būstus Kaune įrengti du vertikalūs keltuvai.

Pritaikytas būstas palengvino visos šeimos dalią

Irena Žilevičienė rūpinasi nuo vaikystės neįgalia 20-mete dukra Simona. Cerebrinis paralyžius nė kilogramo nesvėrusią ankstukę (ji gimė 26 savaičių) lydi visą gyvenimą. Mergina nevaldo visų galūnių, pati negali nei pavalgyti, nei apsirengti. Kol buvo gyvas vyras, atrodė, patys gali viskuo pasirūpinti. Jis kasryt nuveždavo dukrą į specialiąją mokyklą Apuolės gatvėje, padėdavo ja rūpintis namuose. Prieš 1,5 metų vyrui mirus, Irenos (be Simonos šeimoje yra dar viena mokyklą bebaigianti dukra ir be priežiūros neišsiverčianti 92-ejų anyta) gyvenimas iš esmės pasikeitė. Nors gyvena pirmame aukšte, tradiciniai 7 laipteliai tapo gana sunkiai įveikiama kliūtimi. Irena pati turi negalią, tad laiptais nusileisti žemyn, o paskui pakilti aukštyn su vežimėlyje sėdinčia dukra nėra lengva. Atsirado ir dar vienas rūpestis – nors šeima turi automobilį, be mirusio vyro jo niekas daugiau nevairuoja. Jeigu pasisekdavo prikalbinti kaimyną ar pažįstamą, tą dieną Simona nuvažiuodavo į mokyklą, jeigu ne – likdavo namuose. Socialinis taksi, kurio paslaugomis šeima stengiasi pasinaudoti, taip pat ne kasdien galėjo pagelbėti.

I. Žilevičienė kreipėsi pagalbos – parašė prašymą, kad neįgaliai dukrai būtų pritaikytas būstas. Moteris džiaugiasi, jog nereikėjo laukti keleto metų, būtinieji pritaikymai buvo atlikti gana greitai. Dabar vežimėlyje sėdinčią Simoną laiptais nuleidžia ir pakelia laiptinėje įrengtas nuožulnusis keltuvas. Paplatintos ir buto durys, kad merginai būtų patogiau į jį patekti.

UAB Kauno butų ūkio statybininkai taip pat pertvarkė buvusias vonios patalpas – vonią išmontavo, o jos vietoje įrengė dušą. Ir durų angą iškirto iš kambario pusės – taip gerokai patogiau dušo kėdėje pusiau gulomis įsitaisiusią merginą čia įvežti, numaudyti. I. Žilevičienė džiaugiasi – jai buvo leista pačiai išsirinkti net kokiomis plytelėmis norėtų išklijuoti dušo patalpos sienas.

Vonios kambario pertvarkymas – vienas populiariausių būsto pritaikymų.

Nauja veikla pareikalavo daugiau atsakomybės

Auditorė V. Šimkienė atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą susidūrė su naujove, kai būsto pritaikymo darbus savivaldybė patiki savo kontroliuojamai bendrovei – UAB Kauno butų ūkiui. Savivaldybė pasinaudojo viešųjų pirkimų išimtimi – perkančiosios organizacijos teise už viešąsias lėšas prekes ir paslaugas vidaus sandorio tvarka pirkti iš savo kontroliuojamos įmonės. Raštu kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, gavo jos sutikimą. UAB Kauno butų ūkis ir pritaikė visus Kauno neįgaliųjų būstus.

Pasak UAB Kauno butų ūkio generalinio direktoriaus pavaduotojos Reginos Grigonienės, neįgaliųjų būstų pritaikymas bendrovei iš dalies buvo nauja veikla. Nors įvairūs statybos darbai – jai įprasta praktika, tačiau reikėjo pasirūpinti specifinės įrangos (įvairių keltuvų, laiptų kopiklių ir kt.) pirkimu, daug bendrauti ir su jos gamintojais, ir su būsimais vartotojais.

R. Grigonienė džiaugiasi, kad neįgaliųjų būstų pritaikymas buvo laikomas ne vien tik Kauno butų ūkio, o bendru projektu – į jį aktyviai įsitraukė Kauno miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkas Ignas Mačiukas, patarimų negailėjo anksčiau būstų pritaikymu besirūpinusio Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro, Lietuvos neįgaliųjų draugijos vadovai.

„Atlikdami darbus statybininkai vadovavosi neįgaliųjų būstų pritaikymui nustatytais standartais, tačiau kiekvienu atveju buvo tariamasi su pačiais neįgaliaisiais, atsižvelgiama į jų pageidavimus, – sako R. Grigonienė. – Ne tik I. Žilevičienė, bet ir kiti neįgalieji, jų artimieji galėjo išsirinkti jiems patinkančias dušo patalpai skirtas plyteles. Žinoma, buvo atsižvelgiama ir į būsto pritaikymo darbams sudarytas sąmatas.“


Svarbu profesionaliai nustatyti, kokio pritaikymo reikia

Kauno miesto neįgaliųjų draugijos pirmininko I. Mačiuko teigimu, buvo stengiamasi kuo sparčiau atlikti visus darbus, kad būstų šeimininkai patirtų kuo mažiau diskomforto, kelis mėnesius neskęstų dulkėse. Pasak R. Grigonienės, bendrovė turi ne vieną specialistų brigadą, todėl taip paskirstydavo darbus, kad viename objekte pradėtus darbus galėtų baigti nesiblaškydami.

I. Mačiukas patikino, kad visus nedidelius trūkumus, kuriuos pastebėjo auditorė, statybininkai ištaisė. Net ir tuos, dėl kurių neįgalieji patys su jais susitarė – pavyzdžiui, iš pradžių neišsakė noro įrengti išvažiavimą į balkoną, o darbų eigoje persigalvojo.

R. Grigonienė šiais metais kartu su kitais būsto pritaikymo komisijos nariais lankosi savivaldybei prašymus pateikusių neįgaliųjų namuose, tariasi, kokius pritaikymus numatyti, kad žmogui būtų patogu, palengvėtų sunkios negalios artimųjų priežiūra jų šeimos nariams. „Jausmas, kad atlikdamas savo darbą gali prisiliesti prie kitų žmonių gyvenimo, padaryti jiems gero – labai motyvuojantis“, – sako R. Grigonienė. Jos nuomone, labai svarbu šiame procese dalyvauti nuo pradinės stadijos – įvertinus konkrečią situaciją, profesionaliai patarti, parekomenduoti, kokios priemonės, pritaikymas labiausiai palengvintų neįgalaus žmogaus gyvenimą, kaip efektyviau tai padaryti. Turinčių praktikos specia­listų patarimai visada naudingi.

I. Mačiukas sako, kad lankantis neįgaliųjų namuose, nustatant būsto pritaikymo poreikį, ne visada reali situacija atitinka išdėstytą prašyme... Neįgaliųjų atstovas įžvelgia ir daugiau problemiškų atvejų. Pasitaiko, kad pritaikymo darbai viršija paties būsto kainą, arba, pavyzdžiui, apsitarnauti galintis žmogus nori, kad jam būtų įrengtas vandentiekis, kanalizacija.

I. Mačiukas atkreipia dėmesį, kad Būsto pritaikymo aprašas labai konkrečiai numato, kaip skirtingo sunkumo negaliai turi būti pritaikytas būstas. Žmonės to nelabai išmano ir dažnai nori, kad būtų atlikti sudėtingesni darbai, pritaikyta įranga.


Valerijos Šimkienės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt