17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Baseine neįgalieji nelaukiami

Benukas labai mėgsta plaukioti baseine.

Aplinka visiems
Nustatymai

Ar įmanoma šiais laikais situacija, kad dėl negalios žmogus neįleidžiamas į vieną ar kitą įstaigą, jam sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems naudotis paslaugomis? Pasirodo, įmanoma. Į tokią situaciją pakliuvo sanatorijoje „Eglė +“ į sveikatingumo zoną neįleista vežimėliais judančiųjų pora ir Klaipėdos specialiųjų mokyklų moksleiviai, kurie turės lankyti baseiną atskirai nuo kitų vaikų, vasaros atostogų metu. 

 

Ramunė Šidlauskaitė nebuvo įleista į sanatorijos „Eglė +“ baseino ir pirčių zonas. 

Neįleido į baseiną

Vilniečiai Ramunė Šidlauskaitė ir Ramūnas Gaudiešius susiruošė į Druskininkus pailsėti. Ramunė tuo metu kaip tik sveikatą stiprino sanatorijoje. Jie nuvyko į sanatorijos „Eglė +“ sveikatingumo zoną, ten planavo atsipalaiduoti baseine, pirtyje ir pan. Tačiau sulaukę savo eilės registratūroje jie išgirdo, kad į sveikatingumo zoną nebus įleisti, kadangi neturi lydinčio asmens. Paprašius paaiškinti, kodėl – juk abu savarankiški žmonės, išgirdo atsakymą, kad tokia tvarka. Ramunė sako, kad tuo metu prie registratūros stovėjo didelė eilė žmonių, todėl ji pasijutusi labai nejaukiai – kodėl būtent jų neįleidžia? Moteris nepasidavė – paprašė paaiškinti tokio sprendimo priežastis. Iš baseino atėjęs apsaugos darbuotojas teigė, kad lydintis asmuo reikalingas tam, kad nuvalytų vežimėlį – kaip jie važiuos į baseiną su nešvariais ratais. Tokia argumentacija pasirodė dar keistesnė. R. Šidlauskaitė paprašė pakviesti sanatorijos administracijos atstovą. Pasak Ramunės, atė­jęs sanatorijos „Eglė“ direktorius medicinai Arvydas Balčius paaiškino, kad neįgalieji vežimėliuose į sveikatingumo zoną neįleidžiami todėl, kad baseine ar pirtyse jiems gali sutrikti sveikata, pasidaryti bloga.

„Kodėl mums turi pasidaryti bloga? – stebisi dėl tokios argumentacijos Ramunė. – Juk tai sanatorija, čia lankosi labai daug vienokių ar kitokių ligų turinčių žmonių. Ko gero, nerasi nė vieno, kuris būtų sveikas. Kodėl būtent mūsų negalima įleisti?“ Be to, moters teigimu, juk baseine visada yra pora darbuotojų, netoliese – daug medicinos personalo. Ramūnas apskritai sakė norintis pasinaudoti tik pirtimi ir dušu, į baseiną net nelipsiąs. Tačiau ir tokie argumentai neįtikino. Vyriškis stebisi, kodėl taip baiminamasi neįgaliųjų, kodėl jie nevertinami taip pat, kaip kiti klientai – juk paslaugos sveikatingumo centre nepigiai kainuoja. „Negi tik dėl to, kad judame neįgaliojo vežimėliu, mes negalime naudotis tuo, kas prieinama visiems kitiems žmonėms“, – pasipiktinusi R. Šidlauskaitė.

Nusivylę „Eglės“ svetingumu Ramunė su Ramūnu nuvyko į šalia esantį „Upos“ reabilitacijos centrą. Čia nekilo jokių problemų. Baseino prižiūrėtojai maloniai pasiteiravo, kuo galėtų padėti, pasiūlė pagalbą. Bičiuliai smagiai praleido laiką.

 

Sanatoriją „Eglė +“ – nedraugiška neįgaliesiems vežimėlyje. 

Tai – diskriminacija

R. Šidlauskaitė sako norinti, kad situacija pasikeistų, todėl kreipėsi į sanatorijos administraciją raštu, kad būtų paaiškinta, kodėl neįgaliesiems vežimėliuose neleidžiama naudotis baseino ir pirčių viešomis zonomis. Ji sulaukė atsakymo, kuriame teigiama, kad dėl šio atvejo bus surengtas išplėstinis specia­listų pasitarimas. Moteris sako nenurimsianti ir žada kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

Lygių galimybių kontrolierės vyresniojo patarėjo Vyčio Muliuolio manymu, sprendžiant iš trumpo situacijos papasakojimo, galima manyti, kad tai buvo akivaizdus diskriminacijos atvejis. Jei tokia praktika yra pastovi, o ne vieno kurio nors darbuotojo sprendimas, tai yra akivaizdus žmonių su negalia teisių pažeidimas. Pasak V. Muliuolio, judėjimas neįgaliojo vežimėliu nėra tiesiogiai sietinas su bloga sveikata. Nėra jokio objektyvaus pagrindimo, kodėl šių žmonių sveikata galėtų pablogėti baseine. Jis paragino drąsiai kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kuri išnagrinės skundą ir pateiks savo išvadas reabilitacijos įstaigai. Tai svarbu ne vien tik dėl konkretaus atvejo, bet ir siekiant užtikrinti kitų neįgalių žmonių teises į vienodas paslaugas su kitais.

 

Klaipėdos „Medeinės“ mokyklos udgytiniai pernai dalyvavo sveikatingumo prog­ramoje. 

Baseinas specialiųjų poreikių vaikams – atskirai?

Klaipėdos miesto savivaldybės specialiųjų mokyklų mokinių tėveliai jaučiasi labai nusivylę – neseniai sužinojo, kad jų vaikai nebuvo įtraukti į savivaldybės įgyvendinamą antrokų mokymo plaukti programą. Tiesa, galimybė lankyti baseiną jiems bus sudaryta, tačiau pagal kitą – sveikatingumo – programą. Specialiųjų poreikių turintys vaikai baseiną lankys atskirai nuo kitų vaikų, tada, kai mokslo metai jau bus pasibaigę, t. y. vasarą.

Neringos Vaitkutės-Girdvainienės sūnui Benui pripažintas Dauno sindromas. Jis mokosi specialiojoje „Litorinos“ mokyk­loje, antroje klasėje. Tėvai siekia, kad jų vaikas gyventų kuo normalesnį gyvenimą – visur dalyvauja, išbando įvairias veik­las. Baseinas – vienas iš tų dalykų, kurie Benui labai patinka. Praėjusiais metais berniukas jau mokėsi plaukti baseine. Ši veikla jį labai sužavėjo, todėl nekantraudamas laukė, kada šiemet prasidės užsiėmimai, mat buvo viešai paskelbta, kad visi miesto antrokai mokysis plaukti. „Litorinos“ mokykla dar rudenį savivaldybei pateikė baseiną galinčių lankyti mokinių sąrašus, tačiau kvietimo pradėti mokytis plaukti vis nebuvo, nors kiti antrokai baseiną lankė. Tačiau atėjus vasariui paaiškėjo, kad specialiųjų poreikių mokyklų ugdytiniams nebeliko vietos baseine.


Baseiną lankys vasarą

Kovo pradžioje N. Vaitkutė-Girdvainienė sulaukė savivaldybės atsakymo į savo užklausą, kodėl taip atsitiko. Rašte teigiama, kad užsiėmimuose baseine dalyvauja didelis srautas antrokų, užsiėmimų grafikas yra perpildytas, todėl „Litorinos“, „Medeinės“ ir „Svet­liačiok“ mokiniai (visose paminėtose mokyklose ugdomi specialiųjų poreikių turintieji) įtraukti į visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios prog­ramos priemonę „Užsiėmimai baseine“, kuri bus vykdoma birželio-liepos mėnesiais.

N. Vaitkutė-Girdvainienė stebisi, kodėl tik jų vaikai diskriminuojami, atskiriami. „Ar yra įsivaizduojama, kad jie kažkokie labai ypatingi, kad juos reikia saugoti nuo kitų?“ – stebisi moteris. Jos teigimu, vasarą lankyti baseiną yra tikrai netinkamas metas. Mokslo metų eigoje nuvežimu ir parvežimu į baseiną rūpinasi mokykla, o vasarą teks vaikus vežioti patiems. Tai reiškia, kad vienas iš tėvų negalės dirbti. Moters teigimu, per atostogas tėvai vaikus dažnai išveža pas senelius, planuoja keliones, o kadangi tuo metu numatytas baseinas, teks šiuos planus keisti arba atsisakyti plaukimo pamokų. „Be to, daugelis vasarą mieliau rinktųsi maudymąsi atvirame ore – juk gyvename prie jūros“, – sako moteris. Ji įsitikinusi, kad daugelis specialiųjų poreikių turinčių vaikų tiesiog liks be baseino. O šiems vaikams ypatingai svarbu mokėti plaukti, elgtis prie vandens.


Mūsų vaikams reikia daugiau dėmesio

„Litorinos“ mokyklos, kurią lanko Benas, direktorė Edita Andrijauskienė šią situaciją vertina ne taip vienareikšmiškai. Taip, iš tiesų moksleiviai nepateko į bendrąją antrokų programą, tačiau jiems tokia galimybė pažadėta rudenį, rugsėjo-spalio mėnesiais. Direktorės teigimu, savivaldybė geranoriškai ieškojo būdų, kad šie vaikai galėtų lankyti baseiną. Be to, praėjusiais metais jie jau dalyvavo savivaldybės finansuotoje sveikatinimo programoje.

E. Andrijauskienės manymu, fakte, kad specialiųjų poreikių turintiems vaikams skirtas laikas vasarą, ji nematanti diskriminacijos. Minėtoje savivaldybės programoje dalyvavo tik vienas „Gintaro“ baseinas. Jame vienu metu plaukia labai daug vaikų, būna didžiulis susigrūdimas rūbinėse. Specialiųjų poreikių turintiesiems tai netinka. Šiems vaikams reikia daugiau dėmesio, jie turėtų mokytis plaukti grupėse po 6. Specialiųjų mokyklų auklėtiniams prižiūrėti reikia daugiau trenerių, ypatingesnio dėmesio, todėl direktorė sako mananti, kad atskiras laikas yra tinkamas sprendimas. Kitais metais prie programos prisijungs ir vienas privatus baseinas, todėl bus galimybė priimti daugiau vaikų.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt