17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Neįgalieji: projekto aprašą reikia tobulinti

LND projekto vykdytoja Kristina Vainienė (dešinėje) neįgaliųjų draugijų vadovus konsultuoja rengiant socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus.

Integracijos keliu
Nustatymai

Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus 2017 metais įgyvendina 353 organizacijos ir įstaigos, tam skirta 4,3 mln. eurų. Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) pirmininkė Jelena Ivančenko apsilankė 10-yje apskričių, susitiko su šiuos projektus įgyvendinančių organizacijų ir savivaldybių atstovais. Susitikimai organizuojami įgyvendinant projektą „Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas“, kurį finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Išankstiniai sąrašai nereikalingi?

J. Ivančenko sako, kad lankantis savivaldybėse, bendraujant su socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus įgyvendinančių organizacijų, taip pat savivaldybių atstovais, teko išgirsti nemažai pasiūlymų, kaip tobulinti projektą. Paskutinis susitikimas vyko Vilniaus miesto savivaldybėje.

Pirmas klausimas, kurį kėlė organizacijos – ar reikalingi išankstiniai paslaugų gavėjų sąrašai, pridedami pirmą kartą teikiant projektą, kai dar nėra žinomas finansavimas. Ar neužtektų šiuos sąrašus pateikti vieną kartą? Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus socialinių programų koordinatoriaus Vygando Raukšto manymu, tokie sąrašai yra reikalingi, jie jau vertinant projektą parodo, ar nesidubliuoja paslaugų gavėjai skirtingose organizacijose. Neįgaliųjų organizacijų atstovai tokiam požiūriui nepritaria – Vilniaus miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkės Jadvygos Rostovskajos manymu, nėra nieko blogo, jei žmogus paslaugas gauna skirtingose organizacijose. „Pas mane jis į rankdarbius atei­na, pavyzdžiui, antradienį ir ketvirtadienį, o į Vilniaus krašto neįgaliųjų sąjungos dienos centrą – pirmadienį ir trečiadienį. Negaliu uždrausti žmogui eiti į kitą organizaciją, kad ir į tą pačią veiklą.“ Neįgaliųjų organizacijų manymu, išankstinių sąrašų sudarymas labai apsunkina darbą, sudėtinga numatyti, koks žmogus po pusės metų panorės atei­ti į veiklas.


Veiklas reikėtų leisti įgyvendinti lanksčiau

Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, 39 proc. socia­linės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų teikiamos dienos užim­tumo paslaugos. Jos turi būti organizuojamos ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę ir ne trumpiau kaip 4 val. per dieną, apimti ne mažiau kaip 3 veiklas. Pasak J. Ivančenko, kalbantis su paslaugų teikėjais, jie atkreipė dėmesį, kad kiekvienai veiklai reikia parengti atskirus sąrašus. Po diskusijų išsikristalizavo 2 siūlymai: arba dienos užimtumu vadinamas veiklas projekte nurodyti kaip atskiras paslaugas, arba teikti vieną dienos užimtumo paslaugą.

V. Raukšto manymu, tinkamesnis būtų antras variantas: žmonės galėtų tiesiog ateiti į dienos centrą ir pasirinkti, ką jam tą dieną veikti: gal vienam norisi tik sportuoti, kitam – tik megzti, trečiam dainuoti.

J. Ivančenko sako išgirdusi siūlymą, kad socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektai galėtų būti ilgalaikiai – teikiami 3 metams. Vilniaus neįgaliųjų dienos centro vadovė Nijolė Zenkevičiūtė taip pat mano, kad toks principas suteiktų daugiau tik­rumo, stabilumo, darbuotojai žinotų, jog dirbs 3 metus. Vis tiek veiklos iš esmės nesikeičia, nes projektas jas labai riboja.

Pasak LND vadovės, neįgaliųjų organizacijos iškėlė klausimą, ar prasminga prie projekto pateikti aprašomojo pobūdžio ataskaitą. Ji dubliuojasi su pasiektų rezultatų ataskaita, iš kurios daug kas matyti. Tam pritarė ir V. Raukštas – šių ataskaitų tvarkymas prideda labai daug papildomo darbo, o nauda minimali.


Bus pateikti siūlymai departamentui

„Pagal projekto tvarkos aprašą vienas iš kriterijų, už kurį organizacija gauna papildomų balų, yra tai, kad ji vykdo daugiau veiklų. Kalbantis su projekto vykdytojais ir vertintojais, teko išgirsti, kad ne visada daugiau paslaugų yra geriau. Kartais organizacija vykdo vieną veiklą (pavyzdžiui, teikia vaikų dienos užimtumo paslaugas), tačiau ji yra ne mažiau kokybiška ir reikalinga“, – sako J. Ivančenko. Sut­rikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus Viltis“ vadovė Birutė Šapolienė pabrėžė, kad dienos užimtumas – labai aktuali paslauga sutrikusio intelekto vaikams: po pamokų, o ypač vasarą, jiems būtinas užimtumas.

J. Rostovskaja apgailestauja, kad projekto rėmuose nebegalima organizuoti stovyklų vaikams ir jaunuoliams, neremiamos kultūrinės iniciatyvos, išvykos, susitikimai. „Žmonėms reikia ne tik paslaugų“, – sako Vilniaus miesto neįgaliųjų draugijos vadovė. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentės Rasos Kavaliauskaitės manymu, galima būtų pagalvoti ir apie kitokį projekto pavadinimą – socialinė reabilitacija yra viena iš integracijos formų, tad būtų galima apsiriboti terminu „socialinės integracijos projektai“ ar pan. Tai leistų lanksčiau pasirinkti ir jo rėmuose įgyvendinamas veiklas.

J. Ivančenko teigimu, diskusijos apskrityse parodė, kad savivaldybėse tvarkomasi skirtingai, tačiau problemos visur panašios. „Susitikimai buvo organizuojami siekiant išklausyti visų paslaugų teikėjų poreikius, juose kvietėme dalyvauti visas nevyriausybines organizacijas bei tiesiogiai su projektais dirbančius savivaldos atstovus. Išgirdome nemažai pasiūlymų, kuriuos surašysime ir pateiksime Neįgaliųjų reikalų departamentui, tikėdamiesi, kad į jas bus atsižvelgta 2019 m. rengiant naują socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje tvarkos aprašą“, – sako LND vadovė.

Aurelija BABINSKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt