20
Š, Saus
8 Nauji straipsniai

Požiūrio į negalią lūžio reikia visose gyvenimo srityse

Į Neįgaliųjų reikalų departamento surengtą konferenciją susirinko nevyriausybinių organizacijų, akademinės visuomenės, savivaldos atstovai.

Integracijos keliu
Nustatymai

Neįgaliųjų reikalų departamentas, pasitelkęs nevyriausybines organizacijas, atliko Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną. Situacija analizuota 4 srityse – atlikta neįgaliųjų, jų šeimų ir visuomenės apklausa, vertinta, ar galiojantys teisės aktai atitinka Konvencijos nuostatas, analizuota žiniasklaidoje pateikiama negalią atspindinti informacija, domėtasi fizinės aplinkos ir viešosios informacijos prieinamumu neįgaliesiems. Šių tyrimų rezultatai pristatyti Neįgaliųjų reikalų departamento surengtoje konferencijoje. 

Nevyriausybinės organizacijos – aktyviausios neįgaliųjų teisių gynėjos

Neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos (NVO) jau ne kartą įrodė, kad yra neįgaliųjų gyvenimo ekspertės ir geba pateikti objektyvų situacijos vertinimą. Vienas akivaizdžiausių jų darbų – sutelktos pastangos ir atlikti įvairių sričių tyrimai Lietuvos neįgaliųjų forumui rengiant alternatyviąją Konvencijos įgyvendinimo ataskaitą. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis taip pat pabrėžė, kad per savo darbo metus įsitikino, jog nėra kitos tokios srities, kur taip stipriai NVO kovotų už žmogaus teises.

Tad neatsitiktinai Konvencijos stebėsenai atlikti Neįgaliųjų reikalų departamentas ir šįsyk nusprendė pasitelkti nevyriausybines organizacijas. Viešųjų pirkimų konkursą šiems tyrimams vykdyti laimėjo Lietuvos neįgaliųjų draugija, Lietuvos neįgaliųjų forumas ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga. Visos šios organizacijos domėjosi skirtingomis neįgaliųjų teisių užtikrinimo sritimis.

Neįgaliųjų teisėms apsaugoti turime svarbų dokumentą – Neįgaliųjų teisių konvenciją. Tačiau ar laikomės jį ratifikuojant valstybės vardu duotų įsipareigojimų? Į šiuos klausimus NVO ir ieškojo atsakymų.

L. Kukuraičio teigimu, gal kiek skirtingai valstybės tarnautojai ir nevyriausybininkai vertina, kaip efektyviai naudojamės Konvencija, siekdami užtikrinti žmonių su negalia teises. Tačiau teigiamų poslinkių, pasak ministro, tikrai yra. L.Kukuraitis paminėjo susitarimą su Neįgaliųjų reikalų taryba iš esmės koreguoti Konvencijos priemonių įgyvendinimo planą. Ir kartu pasidžiaugė, kad lyderystės čia taip pat ėmėsi NVO, kurių atstovai yra minėtos Tarybos nariai. Pasak L. Kukuraičio, šis planas buvo aptariamas ir Vyriausybėje, o Ministras Pirmininkas prašė visų ministerijų rimtai įvertinti jų kompetencijai priskiriamas priemones ir įsipareigoti keisti situaciją Lietuvoje.

L. Kukuraičio teigimu, kai kas jau yra padaryta. Tam tikri teisės aktai pateikti arba Vyriausybei, arba Seimui. Vienas jų – Seimo rinkimų įstatymas, kuriuo siekiama užtikrinti neįgaliesiems teisę balsuoti. Kitas – įstatymų paketas, kuris koreguoja specialiųjų poreikių nustatymo tvarką, labiau į šį procesą įtraukiant savivaldybių darbuotojus, kad iš karto būtų galima planuoti būtinas paslaugas. Atsisakoma diskriminuojančios „nedarbingo“ sąvokos. Laukia ir dar vienas būtinas sprendimas – asmeninio asistento paslaugos reglamentavimas.

Ministras užsiminė ir apie daug diskusijų sukėlusį Socia­linių įmonių įstatymą. Pasak jo, sutarta, kad pavasario sesijoje Seimui bus pateiktas įstatymų paketas, kuriuo bus suvienodintos pagalbos priemonės socialinėse įmonėse ir atviroje darbo rinkoje dirbantiems neįgaliesiems.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Parengtas Konvencijos stebėsenos mechanizmo projektas

Konferencijoje dalyvavusi Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė priminė, kad Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos funkcija vis dar nėra priskirta kokiai nors konkrečiai institucijai. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas, svarstęs, kaip Lietuva įgyvendina Konvencijos nuostatas, pažymėjo, kad Neįgaliųjų reikalų taryba, kuriai buvo numatyta stebėsena, nėra nešališka ir nepriklausoma. Vyriausybės nutarimas, kuriame Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai rekomenduojama kontroliuoti Konvencijos įgyvendinimo stebėseną, prieštarauja kitiems teisės aktams. Pasak A. Skardžiuvienės, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gali kontroliuoti tik savo kompetencijos ribose, t.y. vadovaudamasi Lygių galimybių bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymų nuostatomis.

A. Skardžiuvienės teigimu, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė, kuri pabandė sukurti nepriklausomą stebėsenos mechanizmą. Joje dalyvavo įvairių valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Pasak A. Skardžiuvienės, buvo parengtas projektas, turintis papildyti Lygių galimybių įstatymą, nurodant, kad prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos būtų sukurtas Žmonių su negalia teisių stebėsenos komitetas. „Mes pasiūlėme stebėsenos mechanizmą, tačiau jis dar nėra išbaigtas, – konferencijoje kalbėjo A. Skardžiuvienė. – Projektas pateiktas Seimui, tačiau jis reikalauja dar daug pakeitimų. Laukiame Vyriausybės išvadų. Labai svarbu, kad Seime būtų sudaryta darbo grupė, kuri įvertintų šią koncepciją ir imtųsi iš esmės ją tobulinti.“

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.

Diskriminacijos požymių pastebima ir įstatymuose, ir gyvenime

Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė, pristatydama tyrimo, kuriuo buvo vertinamas galiojančių teisės aktų atitikimas Konvencijos nuostatoms, pabrėžė, kad tikslingai po šio dokumento ratifikavimo Lietuvoje buvo tobulinama teisinė bazė susijusi tik su teisiniu veiksnumu, deinstitucionalizacijos procesais, fizinės aplinkos prieinamumu ir Konvencijos stebėsenos mechanizmu. Su kitais konkrečiais Konvencijos straipsniais susijęs teisinis reglamentavimas, pasak D. Juodkaitės, nebuvo keičiamas, tobulinamas, nepaisant to, kad prieštarauja Konvencijos nuostatoms. LNF prezidentė atkreipė dėmesį, kad vis dar esama įstatymų, kuriuose iki šiol įteisintos diskriminacinės nuostatos.

Lietuvos neįgaliųjų draugijos atliktą neįgaliųjų, jų šeimų bei visuomenės apklausą pristatė LND pirmininkė Jelena Ivančenko. Tyrimas atskleidė, kad nors beveik du trečdaliai respondentų apskritai nėra girdėję apie Konvenciją, juo labiau apie jos nuostatų įgyvendinimą, jie taip pat pastebi neįgaliųjų diskriminacijos atvejų. Beveik pusė respondentų žmones su negalia mini kaip vieną pagrindinių su diskriminacija, žmogaus teisių pažeidimais susiduriančių socialinių grupių. Labiausiai, jų nuomone, pažeidžiamos proto, psichikos bei fizinę negalią turinčių žmonių teisės. Daugiau nei du trečdaliai respondentų mano, kad neįgalūs vaikai labiau patiria diskriminaciją nei negalios neturintys. Pasak J. Ivančenko, vienas iš daugiausiai priekaištų sulaukiančių aspektų – neįgaliesiems nepritaikyta fizinė ir informacinė aplinka.


Žmonėms su negalia reikia daugiau visuomenės dėmesio

Būtent šie aspektai aptarti Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atliktuose tyrimuose. Juos pristačiusios LŽNS prezidentės Rasos Kavaliauskaitės pranešime daugiausiai dėmesio skirta valstybės ir savivaldybių sveikatos (gydymo) paskirties įstaigų prieinamumo neįgaliesiems analizei. Situacija šioje srityje taip pat taisytina. Renovuojant gydymo įstaigas ne visada atsižvelgiama į Statybos techninio reglamento nuostatas, ne visada paisoma universalaus dizaino principų ne tik pritaikant statinius ir fizinę aplinką, bet ir perkant būtiną medicininę (slaugos) įrangą.

Lietuvos neįgaliųjų forumas atliko dar vieną tyrimą, kuriuo analizavo, kaip žiniasklaidoje vaizduojami žmonės su negalia, kaip atspindimos jų problemos. Jį pristatydamos LNF atstovė Simona Aginskaitė ir Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė pabrėžė, kad daugiau nei pusė žinučių apie negalią – tik epizodinės reikšmės. Pasak tyrėjų, žurnalistai neformuoja neigiamų nuostatų apie žmones su negalia, jie kiek dažniau vaizduojami kaip teisių turėtojai nei kaip aukos. Pozityviausiai vaizduojama regėjimo negalia, o neigiamame kontekste dažniausiai minimi psichikos sutrikimai. Tyrimas parodė, kad visuomenė dar per menkai informuojama apie skirtingų negalių galimybes ir poreikius.

Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės Astos Kandratavičienės nuomone, tyrimai atskleidė, kad turime dar daug nuveikti visose neįgaliųjų gyvenimo srityse. Šie tyrimai bus pristatyti sprendimus priimančioms institucijoms ir taps gairėmis, žyminčiomis, kurioms neįgaliųjų sritims reikia neatidėliotinų sprendimų.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt