20
Š, Saus
8 Nauji straipsniai

Mokesčių pokyčiai gąsdina neįgaliųjų organizacijas

Neįgaliųjų organizacijos sako, kad naujoji mokesčių tvarka jiems finansiškai nepakeliama.

Integracijos keliu
Nustatymai

Seimui patvirtinus Valstybinio socialinio draudimo pataisas, nuo šių metų įsigaliojo socialinio draudimo įmokų „grindys“. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įmokas teks mokėti nuo minimalaus darbo užmokesčio, nepaisant to, kokiu krūviu žmogus dirba. Tai daugumai nevyriausybinių organizacijų bus nepakeliama finansinė našta. 

Jadvygos Rostovskajos manymu, neįgaliųjų organizacijoms neturėtų būti taikomi tie patys reikalavimai, kaip verslui. 

Draugijos sunerimusios

Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) teisininkė Evelina Kelmelienė sako gruodžio mėnesį, kai buvo priimti minėti pakeitimai, informavo neįgaliųjų draugijas, kad už niekur kitur nedirbančius darbingo amžiaus darbuotojus 2018 m. socialinio draudimo įmokas reikės mokėti nuo minimalios algos. Išimtys taikomos tik tiems, kuriuos draudžia valstybė: neįgaliesiems, sulaukusiesiems pensinio amžiaus ir jaunuoliams iki 24 metų. E. Kelmelienė sako sulaukusi labai daug skambučių – daugumoje draugijų yra nepilnu krūviu dirbančių žmonių, tad labai padidėja finansinė našta. Dažniausiai tai specia­listai – užimtumo būrelių vadovai. Neretai rankdarbių būreliui vadovauja pagal individualios veiklos pažymą dirbantis amatininkas, menininkas. Pasak LND teisininkės, už jį socia­linio draudimo įmokas taip pat teks mokėti nuo visos sumos. E. Kelmelienė atkreipia dėmesį, kad draugijose dirbantiems neįgaliesiems ši tvarka netaikoma, tačiau skaudžiai gali atsiliepti neįgalius vaikus auginančioms mamoms.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyrius informavo, kad tokie pakeitimai buvo priimti siekiant, kad nepilnu etatu dirbantys samdomi darbuotojai gautų visas socialines garantijas ir sukauptų reikiamą stažą oriai pensijai. 178 tūkst. asmenų, dirbę visą mėnesį, gavo mažesnes už minimalią algą pajamas. „Sodros“ įmokų „grindys“ palies 144 tūkst. asmenų (kitus draudžia valstybė). Tai reiškia, kad tiek žmonių, išdirbę, tarkime, metus, nesukauptų metų stažo pensijai. Šiuo metu būtinojo stažo neturi apie 25 proc. išeinančiųjų į pensiją.

Neįgaliųjų draugijų vadovės tikisi, kad NVO nuo naujų mokesčių bus atleistos.

Sunkumų patirs dauguma NVO

Pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorės Aistės Adomavičienės, apklausa parodė, kad apie 80 proc. NVO (iš 240 užpildžiusių anketą) dėl minėtų mokesčių pakeitimų patirs problemų. Daugelio nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių finansavimas yra labai kuklus, todėl nėra galimybių žmonių įdarbinti pilnu krūviu. Taip daroma ne dėl piktnaudžiavimo, kaip gali pasitaikyti versle, o dėl NVO specifikos. Jos dažniausiai gyvena iš projektų, lėšos tiksliai suplanuotos, tad mokėti didesnių socialinio draudimo įmokų nėra iš ko. Ypač tai aktualu regionuose, kur galimybės įsidarbinti ribotos. Yra organizacijų, kurių finansavimas – vos 80 eurų. Kai kurios bendruomenės yra gavusios paramą iš ES fondų ir pagal projekto nuostatas turi keletą metų išlaikyti tam tikrą skaičių darbuotojų. Tačiau projekto lėšų užtenka tik daliai etatų išlaikyti. Padengti mokesčių dalies taip pat nėra iš ko. Vien dėl mokesčių pasikeitimų joms gali nepavykti įgyvendinti projektų reikalavimų. Be to, NVO veikloje dažnai būna vadinamųjų „tuščių“ mėnesių, kai dar neskirtas projekto finansavimas, tačiau darbuotojai neatleidžiami. Priverstinis mokesčių mokėjimas tais laikotarpiais bus nepakeliama našta.

A. Adomavičienė apgailestauja, kad prieš ruošiant šias pataisas nebuvo iki galo išdiskutuota, tartasi su NVO. Šie klausimai netgi nebuvo kelti NVO taryboje.


Teks atleisti darbuotojus

Vilniaus miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jadvyga Rostovskaja mano, kad ši tvarka sužlugdys neįgaliųjų organizacijas. „Turime labai gerą rankdarbių vadovę, moterys priprato prie jos, ji turi daug patirties, gerų sumanymų. Vadovė draugijoje įdarbinta 0,25 etato. Dar dirba pagal individualios veik­los pažymą, tačiau nepaisant to, reikės mokėti mokesčius nuo viso etato. Pinigų tam mes neturime“, – apgailestauja J. Rostovskaja. Jos teigimu, įdarbinti būrelių vadovų visu etatu nėra prasmės, nes darbas nevyksta kiekvieną dieną. Be to, norisi pasiūlyti žmonėms daugiau veiklų – draugijoje yra fotografijos būrelis, dirba pynimo iš vytelių mokytojas, psichologas. Pasak J. Rostovskajos, nė vienas draugijos darbuotojas nedirba pilnu krūviu. Buhalterė įdarbinta 0,5, pati draugijos vadovė – 0,75 etato. Dalis iš jų yra neįgalieji ar pensinio amžiaus, tad problemų nekils, tačiau tik­riausiai teks atsisveikinti su niekur kitur nedirbančia neįgalų vaiką slaugančia mama. Liūd­niausia, kad niekas nežino, ką daryti – projektų paraiškos jau pateiktos ir įvertintos, beveik nieko keisti nebegalima.

Visagino neįgaliųjų draugijos pirmininkė Joana Kraujalienė taip pat apgailestauja, kad apie mokesčių pasikeitimus NVO sužinojo tik gruodžio antroje pusėje – projektus parengti reikia iki spalio vidurio, o įstatymas pakeistas gruodį. Žinant iš anksto galbūt galima kitaip planuoti veiklas.

Pasak J. Kraujalienės, pati įstatymo nuostata gal ir teisinga, kai kalbama apie privačiame sektoriuje dirbančiuosius – tai prevencija prieš atlyginimus vokeliuose. Tačiau organizacijoms, kurios gyvena tik iš projektų, tai visiškai netinka, nes pinigų kiekis labai ribotas. J. Kraujalienė tikisi, kad neįgaliųjų organizacijos nuo šios tvarkos bus atleistos.

Panevėžio rajono neįgaliųjų draugijos vadovė Aurelija Petronienė sako dėl naujosios mokesčių tvarkos atleidinėjanti žmones. „Teks atsisveikinti su mankštos specialiste. Tai draugijai bus didžiulis praradimas – ji buvo ilgametė, patyrusi darbuotoja. Deja, neturiu iš ko sumokėti mokesčius – jos atlyginimas siekė tik 100 eurų“, – sako draugijos vadovė. Pasak A. Pet­ronienės, visų neįgaliųjų draugijų finansavimas labai kuklus. Jos dažniausiai neturi galimybių įdarbinti žmonių visu etatu.


Šiemet ką nors pakeisti sudėtinga

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame pasitarime išsakė NVO pastabas ir tikisi, kad į jas bus atsižvelgta. A. Adomavičienė įsitikinusi, kad iš projektų gyvenančioms organizacijoms turėtų būti daromos išimtys. Deja, kažką greitai pakeisti bus sudėtinga, nes mokesčių pasikeitimus reglamentuoja įstatymas. Nebent galima būtų atidėti „Sodros“ mokėjimus, tačiau tai neišspręs problemos iš esmės. Kita išeitis, kurią siūlo A. Adomavičienė – galbūt projektus įgyvendinančioms organizacijoms specialistus reikėtų ne įdarbinti, o samdyti paslaugoms atlikti. Tačiau tai taip pat nėra paprasta – ne visi projektai tai leidžia.

Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė apgailestauja, kad įvedant mokesčių pakeitimus nebuvo įvertinta, kaip tai palies NVO. „Suprantu, kad galvojama apie verslą, tačiau ne apie projektus įgyvendinančias organizacijas“, – sako direktorė. Deja, šiuo metu daugelyje savivaldybių jau pasirašytos sutartys projektams įgyvendinti, todėl ką nors pakeisti sudėtinga. A. Kandratavičienė siūlo peržiūrėti savo veiklas, prireikus jas koreguoti, esant galimybei įdarbinti žmones pilnu etatu. Pagal projekto aprašą negalima įtraukti naujų veiklų, tačiau galima koreguoti krūvius.

Pasak Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės, situacija nėra palanki NVO, bet galbūt šioje blogybėje galima įžvelgti ir pliusų – reikia tikėtis, kad bus įdarbinta daugiau neįgaliųjų.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt