17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Globos namai – bene labiausiai nuasmenintos įstaigos

Seime surengtoje konferencijoje diskutuota apie globos įstaigų pertvarkos sunkumus ir iššūkius.

Integracijos keliu
Nustatymai

Jau nuo 2014 metų kalbama apie tai, kad reikėtų atsisakyti didelių globos įstaigų ir perkelti jų gyventojus į bendruomenę. Deja, gyventojų globos įstaigose tik daugėja, dar beveik 200 laukia eilėje į jas. Seime surengtoje konferencijoje kalbėta apie globos įstaigų pertvarkos iššūkius ir galimus sprendimus. 

Nebenori grįžti atgal

Visai neseniai 9 Kėdainių socialinės globos namų gyventojai persikėlė į naujus namus. Dotnuvoje nupirktas namas – jaukus, tvarkingai įrengtas, primena tikrus namus. Jų gyventojai vienas per kitą pasakoja, kaip tvarko kambarius, gamina valgyti, žaidžia su šuniu, neša malkas, bendrauja prie arbatos puodelio. „Čia mano namai, nebenorėčiau ten grįžti“, – sako jie. Pagrindiniai argumentai – naujuose namuose ramu, gerai išsimiega, gali valgyti, miegoti tada, kada nori.

Kėdainių socialinės globos namų direktorė Audronė Kasperavičienė pasakoja, kad iš pradžių gyventojai baiminosi, jog teks išsiskirti su draugais, persikelti į nežinomą vietą, tačiau dabar jie labai patenkinti. A. Kasperavičienė juokauja, kad artimiausiu metu teks spręsti didelę problemą – į dar vienus grupinio gyvenimo namus reikės atrinkti tik 10 gyventojų. O norinčių jau dabar yra 32.

A.Kasperavičienė įsitikinusi, kad aplinka turi didžiulę įtaką netgi globotinių sveikatai: psichiatro teigimu, pertvarkius įstaigą vaistų poreikis sumažėjo nuo 30 iki 50 procentų.

Pokyčiais džiaugiasi ir Vilijampolės socialinės globos namų direktorė Zita Verbavičienė – ši įstaiga įkūrė jau 4 grupinio gyvenimo namus vaikams su negalia Kauno mieste. Jau dabar matyti, kad vaikai tampa savarankiškesni, laisvesni, išmoksta gyventi namų aplinkoje, rūpintis ja.

Šiuo metu šalyje veikia (kai kurie netrukus atsidarys) 28 panašūs grupinio gyvenimo namai. Juose gyvena apie 250 asmenų. Yra ir 21 savarankiško gyvenimo namai, kuriuose įsikūrę 273 gyventojai. Institucinėje globoje (įstaigose, kuriose yra daugiau nei 40 vietų) vis dar gyvena apie 5500 asmenų.

Kėdainių socialinės globos namų gyventojai, apsigyvenę grupinio gyvenimo namuose, mielai tvarko aplinką.

Turime atiduoti duoklę

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, didelės globos įstaigos yra labiausiai dehumanizuotos vietos šalia kalėjimų. „Tai yra didžiulė laisvių, savarankiškumo, orumo skola ištisoms neįgaliųjų kartoms, kurią turime grąžinti ir kuo galima greičiau“, – sakė ministras. Deja, nors deinstitucionalizacijos procesas vyksta nuo 2014 metų, gyvenančiųjų globos įstaigose nesumažėjo. 189 žmonės vis dar laukia eilėje patekti į jas. Pasak ministro, tai rodo, kad esminio proveržio deinstitucionalizacijos procese nėra – vis dar neturime pakankamai bendruomeninių paslaugų, pagalbos šeimose.

„Deinstucionalizacija – ne tik perkėlimas iš didžiųjų globos namų į bendruomeninius. Didžioji pertvarkos esmė – užtvenkti upę, sustabdyti galimybę patekti į įstaigas“, – teigia L. Kukuraitis. Būtina lygiagrečiai plėtoti bendruomenines paslaugas: pagalbą namuose, „laikino atokvėpio“ paslaugą, savarankiško, grupinio gyvenimo namus, dienos centrus. Beje, ministras informavo, kad jau paskelbtas kvietimas bandomosioms asmeninio asistento paslaugoms teikti Šiaulių ir Kauno regione.

L. Kukuraitis sako apvažiavęs daug savivaldybių ir pamatęs, kad imantis globos namų pertvarkos iš pradžių būna daug abejonių ir baimių, tačiau po pusės metų ta nuostata kardinaliai pasikeičia. Štai vienas Obelių vaikų globos namų gyventojas, pagyvenęs grupinio gyvenimo vaikams su negalia namuose, sakė niekada negrįšiąs į „vaiknamį“. Naują gyvenimo vietą jis vadina tiesiog namais. Darbuotoja, abejojusi, kad galės užtikrinti saugumą grupinio gyvenimo namuose (nes didelėje įstaigoje nesijautė saugiai), pamatė, kad vaikai visai kitaip elgiasi ir tokių problemų nebekyla. Vieno rajono meras atsiprašė, kad netikėjo, jog bendruomeniniai namai yra geriau už institucinius, esą jo požiūris visiškai pasikeitė pamačius realybę. Keičiasi ir bendruomenės – nebe prieštarauja, kad kaimynystėje įsikurs neįgalieji, o pradeda jais rūpintis.


Savivaldybėms – daug klausimų

Vis dėlto savivaldybėse esama nemažai nerimo ir neatsakytų klausimų. Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus įsitikinęs, kad nereikia skubėti sugriauti senos sistemos, kol dar nesukurta nauja.

Strėvininkų globos namuose (Kaišiadorių r.) gyvena 207 gyventojai su proto negalią iš 25 Lietuvos savivaldybių. Pasak mero, įstaiga galėtų būti pertvarkyta į 4 dalis: įkurti savarankiško gyvenimo namai (12 asmenų gyventų su nedidele priežiūra), grupinio gyvenimo namai (iš viso reikėtų 9 tokių namų), taip pat senyvo amžiaus žmonių namai (įstaiga su didesne medicinine priežiūra) ir specializuotos slaugos globos namai. Pirmojo tipo įstaigose žmonės gyventų po 10–12, o pastarosiose dviejose – maždaug po 50 asmenų. Visose įstaigose gyventojai būtų prižiūrimi visą parą. Pasak V. Tomkaus, neseniai į globos namus pateko asmuo, kuris tikrai galėtų gyventi šeimoje, nes jo negalia nėra labai didelė. „Matyt, nėra sukurta dienos centrų, atokvėpio ar kitų paslaugų, jei tokie žmonės atsiduria globos įstaigose“, – svarsto meras.

Kai kurioms savivaldybėms vis dar neaišku, kur uždarius didelius globos namus reikės apgyvendinti jų gyventojus. Jei, pavyzdžiui, mažoje savivaldybėje esančiuose globos namuose yra apie 200 gyventojų, reikėtų nupirkti bene visus savivaldybės butus. L. Kukuraičio įsitikinimu, į dideles įstaigas žmonės atsiųsti iš įvairių savivaldybių, jos ir turės pasirūpinti savo gyventojais.

Patiems pasigaminti maisto nesunku, ir netgi smagu.

Pokyčiai turi vykti

Kėdainių grupinio gyvenimo namų direktorė taip pat mano, kad institucinė globa neišnyks – sunkiausią negalią turintieji bus ir toliau prižiūrimi įstaigose. Tačiau negali, taip kaip yra dabar, kartu gyventi proto ir psichikos negalią turintieji; aktyvūs jaunuoliai kartu su sunkiomis somatinėmis ligos sergančiais senoliais. Keistis būtina, o pokyčių nauda yra neišmatuojama. Pasak A. Kasperavičienės, pinigai kuriant naujo tipo įstaigas svarbūs, bet ne esminiai. Kėdainių socialinės globos namai patys rašė investicinį projektą grupinio gyvenimo namams steigti. Be to, kiekviena savivaldybė tam gali panaudoti sutaupytas lėšas.

Kad pokyčiai būtini, pritaria sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova: jos teigimu, reikia kalbėti ne tik apie globos namų gyventojus, bet ir apie 40 tūkstančių šeimų, kurios namuose prižiūri proto ir psichikos neįgaliuosius. Jie gauna tik epizodinę pagalbą. Būtina aiškiai susitarti, kas finansuos dvigubą paramos sistemą – ir pagalbą bendruomenėse, ir globos namų pertvarką. „Turime pradėti galvoti apie orų gyvenimą“, – sako D. Migaliova.

Aurelija BABINSKIENĖ 
Kėdainių socialinės globos namų nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt