11
A, Gruo
11 Nauji straipsniai

Kaziuko mugės pamokos: lengvatinis mokestis už prekybai netinkamą vietą

Lėlių kūrėjas Robertas Šimonis Kaziuko mugėje dalyvavo jau penktą kartą.

Integracijos keliu
Nustatymai

Po Vilniaus senamiestį kasmet pasklindanti Kaziuko mugė – didžiausia amatininkų, tautodailininkų, įvairių rankdarbių kūrėjų šventė. Jai visus metus ruošiamasi, jos nekantriai laukiama. Šiemetinė mugė nusidriekė bene 17 kilomet­rų, savo dirbinius joje siūlė daugiau kaip 1700 kūrėjų. Nepaisydami šalčio ir sniego per tris dienas mugėje apsilankė apie pusė milijono žmonių. Tradicinį auksarankių sambūrį savo dirbiniais kasmet paįvairina ir neįgalieji. Deja, šiemet jų palapinių Katedros aikštėje buvo labai nedaug.

Kiekviena Roberto Šimonio lėlė – vienetinis kūrinys.

Neįgaliųjų palapinių miestelis – su didokom properšom

Katedros aikštėje nevyriau­sybinėms organizacijoms, so­cia­linio verslo puoselėtojams, neįgaliųjų atstovams skirta erdvė menkai tebuvo panaši į šurmuliuojančią Kaziuko mugę. Palapinių miestelis – apytuštis. Ir amatininkų dirbiniais besidominčių vilniečių bei miesto svečių – vos vienas kitas. Ties Katedros aikšte iš Gedimino prospekto „atitekantis“ pirkėjų srautas pasidalijo pusiau: viena dalis suko Vrublevskio, kita – Šventaragio gatvių link. Kated­ros aikštę šis srautas aplenkė.

Grigiškių neįgaliųjų draugijos pirmininkė Aldona Voverienė buvo atvira – vargu ar pavyks parduoti tiek neįgaliųjų dirbinių, kad bent mokestį už išsipirktą prekybos vietą susigrąžintų. Kartu su užimtumo būrelio mokytoja Irena Parmanacka 10 draugijos narių labai kruopščiai ruošėsi mugei: simegrafijos technika siuvinėjo atvirukus, pasitelkę kvilingo žinias kūrė velykinius suvenyrus, vėlė dėžutes, siuvo krepšelius, mezgė šalikus. Du kartus per savaitę besirenkančios moterys į šiuos rankdarbius įdėjo daug išmonės, kruopštumo ir širdies šilumos. Deja, tik nedaugelis jų pasiekė tuos, kam buvo skirti – Kaziuko mugės pirkėjus.

Nedaug besidominčiųjų sulaukė ir iš tolo angelų mozaika viliojusi ir didžiule gaminių įvairove stebinusi Trakų neįgaliųjų užimtumo centro palapinė. Nedažno pirkėjo krepšyje atsidūrė ir dailūs, kruopščiai atlikti Nemenčinės dienos užimtumo centro lankytojų darbeliai.

Grigiškių neįgaliųjų draugijos pirmininkė Aldona Voverienė.

Reikalavimai – dideli, dėmesys – minimalus

Šiemetine Kaziuko muge nesidžiaugė ir iš Druskininkų su savo siūtomis lėlėmis atvykęs Robertas Šimonis. Nuo vaikystės cerebrinio paralyžiaus lydimam ir vos 20 proc. darbingumo teturinčiam vaikinui ši tradicinė mugė – viena didžiausių galimybių parduoti savo gaminamus dirbinius. Todėl labai svarbi kiekviena smulkmena. Netgi oras. Atviroje erdvėje neapsisaugosi nei nuo šalčio, nei nuo vėjo. O šiemet dangus dar ir sniego nepagailėjo. Medžiaginės lėlės sudrėko, namo parsivežus teks jas ilgokai džiovinti. Sūnui mugėse padedanti mama Jelena neslėpė nusivylimo – Kaziuko mugės organizatoriai neįgaliesiems skyrė, ko gero, pačią prasčiausią vietą, o esą lengvatinis 36 eurų mokestis nedaug tesiskyrė nuo to, kurį teko sumokėti už gerokai didesnį pirkėjų srautą pritraukiančias prekybos vietas.

Robertas neslepia ir dar vienos nemažai įtampos sukėlusios „smulkmenos“. Vaikinas prisipažįsta neįsigilinęs į mugės organizatorių nurodymą, kad visos palapinės, ar bent jau jų stogai, turi būti balti. Čia toks naujoviškas sostinės tautinis paveldas...“ – juokauja jis.

Geltoną savo palapinę pasistačiusiems druskininkiečiams grėsė didelė bauda! „Gerai, kad Vilniuje turiu pažįstamą kunigą. Paskambinau jam ir paprašiau pagalbos – gal turi kokį baltą tentą, kuriuo būtų galima pridengti mūsų palapinės stogą. Į pagalbos „operaciją“ įtraukus dar porą žmonių, tentą pavyko gauti, – pasakoja Robertas. – Žinoma, prireikė nemažai laiko, kol mugės dienomis pagausėjus gatvių, kuriose draudžiamas eismas, automobiliu pasiekiau reikiamą vietą, grįžau atgal...“

Neįgaliųjų įsitikinimu, mugės organizatorių sugalvotos taisyklės ir reikalavimai buvo neadekvatūs prekiautojams sukurtoms sąlygoms. Pasak jų, už tokias, prekybai netinkamas, vietas bent jau nereikėtų mokėti jokio mokesčio.

R. Šimonio nedžiugina ir Kaune rengiamos Kaziuko mugės organizatorių planai. Dėl Laisvės alėjos rekonstrukcijos mugė perkelta į Nemuno salą. „Tačiau kai pamatėme, kokia vieta skirta neįgaliesiems, iškart supratome – lengvatinėmis sąlygomis nesinaudosime ir išsipirksime vietą ten, kur yra tikimybės ką nors parduoti, – sako Robertas. – Juk šitoms mugėms visus metus ruošiamės, kelias dienas be poilsio su pirkėjais bendraujam. Natūralu, kad geros prekybos tikimės, rezultatų laukiame.“

Anykščių rajono neįgaliųjų draugijos narės Valentinos Stanevičienės papuošalai.

Tautodailininkams netiko – tiks neįgaliesiems

Anykščių rajono neįgaliųjų draugija – nuolatinė Kaziuko mugės dalyvė. Įvairių amatų mokymams daug dėmesio skirianti organizacija į ją atveža daug savo gaminių. Ir kaskart vis kokiais nors naujais dirbiniais atsinaujina. Šiemetinėje mugėje dėmesį traukė anksčiau niekada nematyti Valentinos Stanevičienės sukurti papuošalai.

Draugijos pirmininkė Aldona Šerėnienė sako, kad šiemetiniu Kaziuku labai skųstis negali. Šalta pavasario pradžia padiktavo vilnonių kojinių, pirštinių paklausą, o kai kurių dydžių iš vilnos veltų šlepečių net pritrūko. Kaziuko mugės pirkėjai „iššlavė“ ir nedidukes iš balanų pintas dėžutes – visą 100 jų anykštėnai pardavė.

Kurgi tokios sėkmės priežastis? A. Šerėnienė neslepia – Anykščių neįgaliųjų draugija prekiavo ne Katedros aikštėje, o Gedimino prospekte. Pasak draugijos pirmininkės, prekybos vieta čia kainavo vos 10 eurų brangiau. Šį skirtumą gana greitai kompensavo kur kas sėkmingesnė prekyba.

A. Šerėnienė turi didžiulę Kaziuko mugės dalyvio patirtį. Jai teko prekiauti ne vienoje vietoje. Geriausiai sekėsi Šventaragio gatvėje. Mugės dalyvių srautas čia gana intensyvus, tačiau nėra spūsčių, galima laisvai prieiti prie prekystalių, apžiūrėti dirbinius. Tai patvirtina ir pernai šioje gatvėje prekiavęs Pasvalio rajono neįgaliųjų draugijos narys Alvidas Svilis. Iš uosio tekintos vazos, įvairiems biriems produktams skirti indeliai, žvakidės, kiti dirbiniai ilgai ant prekystalio neužsibuvo. Tiesa, teisę prekiauti Šventaragio gatvėje medžio meistras įgijo sumokėjęs visą mugės dalyvio mokestį, nes už lengvatinę kainą jau pernai neįgaliesiems buvo siūloma vieta Katedros aikštėje.

Apie prekybą Katedros aikštėje A. Šerėnienė turi dar daugiau karčios patirties. Prieš kelerius metus ji buvo skirta tautinio paveldo kūrėjams. Anapilin iškeliavęs draugijos pirmininkės vyras garsėjo iš balanų pintais krepšiais, jie buvo įvertinti tautinio paveldo sertifikatu, todėl, kaip ir kiti tautodailininkai, turėjo vietą Katedros aikštėje. Tačiau per porą mugės dienų čia pardavė vos vieną krepšį. Netraukia Katedros aikštė pirkėjų, ir gana. Pasak A. Šerėnienės, prekyba čia nesisekė ne tik jos vyrui. Tautodailininkams sukilus, mugės organizatoriai juos perkėlė į Gedimino prospektą, o Katedros aikštę paskyrė... neįgaliesiems. A. Svilis neabejoja: „Teks sukilti ir mums.“

A. Šerėnienės nuomone, tokia sakralinė vieta, kaip Kated­ros aikštė, apskritai neturėtų būtų verčiama turgumi. Čia galėtų vykti visai šaliai svarbūs šventiniai renginiai, koncertai, labdaros akcijos.

Grigiškių neįgaliųjų draugijos narių dirbiniai.

Tikroji integracija – tik žodžiai?

Anykščių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė prisimena ir daugiau kitiems netikusių vietų, kuriose buvo priversti prekiauti neįgalieji. Vienais metais savo palapines jie turėjo statyti Seimo prieigose – vietoje, kur Kaziuko mugė tik prasideda, o pirkėjai čia neužklysta. Ne ką geriau neįgalieji jautėsi ir mugę baigiančiame Tymo kvartale, iki kurio nupėdinti nedažnam užtenka jėgų. Ir iš vienos, ir iš kitos mugės su puspilniais krepšiais teko namo važiuoti.

Keliolika kilometrų besidriekiančios senamiesčio gat­vės gerokai patrauklesnės ir pirkėjams, ir pardavėjams. Prieš kelerius metus neįgalieji ir nevyriausybinės organizacijos prekiavo bei apie savo veiklą pasakojo Vrublevskio gatvėje. Čia pirkėjų netrūko, bet šiemet ši erdvė atiteko maisto produktų prekiautojams.

Daugelis gerai prisimena pernai per neįgaliesiems skirtą šventinį renginį „Tau, Vilniau“ socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio išsakytą mintį, kad nereikia neįgaliesiems atskirų, uždarų erdvių, kad jie turi pasklisti po visą Vilnių, tapti bendro šventinio šurmulio dalimi. Tik tada galėsime kalbėti apie atskirties mažėjimą, nykstančias ribas, tikrąją integraciją. Deja, Kaziuko mugės organizatoriai šio raginimo neišgirdo. Gal kitąmet visus organizacinius reikalus į savo rankas žadanti perimti Vilniaus savivaldybė bus atidesnė ir tik neįgaliesiems skirtos teritorijos pagaliau išnyks?

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt