17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Ar pinigai pasiekia neįgaliuosius?

Neįgaliųjų reikalų tarybai vadovauja Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Integracijos keliu
Nustatymai

Neįgaliųjų reikalų taryboje, kuriai vadovauja socialinės apsaugos ir darbo minist­ras Linas Kukuraitis, aptarti šių metų planai ir pernai nuveikti darbai. Klausimų, kuriuos tenka spręsti tarybai, išties daug: įtraukiojo ugdymo bėdos, integracija į darbo rinką, profesinės rea­bilitacijos sistemos tobulinimas, aplinkos prieinamumas ir kt. Kovo pradžioje surengtame posėdyje nuveiktus darbus pristatė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).

Siekiama visiems atviros mokyklos

Švietimo reforma, įtraukiojo švietimo klausimai – nuolatinės diskusijų temos jau ne vieną dešimtmetį. Ir šį kartą ŠMM atstovai buvo pakviesti paaiškinti, kas daroma, kad kuo mažiau negalią turinčių vaikų patirtų atskirtį.

Pasak ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktoriaus Aido Aldakausko, pokyčiai tikrai vyksta. Jo teigimu, pastaruoju metu ministerijoje daug kalbama apie mokyklą kiekvienam, nepriklausomai nuo poreikių ir galimybių. Netgi atsisakyta atski­ros įtraukiojo ugdymo koncepcijos. Geros mokyklos koncepcija sudėliota taip, kad ji būtų atvira visiems vaikams.

Tačiau to nėra lengva pasiekti. „Teisės aktus galima greitai pakeisti, klausimas, ar mokyk­los šiandien yra pasiruošusios priimti negalią turinčius vaikus. Požiūris keičiasi iš lėto“, – sako departamento direktorius, atsakydamas į priekaištus, kad pokyčiai siekiant įtraukiojo ugdymo vyksta per lėtai. Jo teigimu, kaip tarpinis variantas mokyklose pirmiausia galėtų būti kuriami specialiojo ugdymo skyriai, specialiojo ugdymo klasės, palaipsniui artėjant prie visiškos įtraukties.

ŠMM Švietimo pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Regina Labinienė taip pat mano, kad daroma nemažai. Praėjusių metų vasarą buvo patvirtintas Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašas. ŠMM iniciatyva savivaldybėse steigiami tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai. Ir 2018 metais tam numatyta apie 1 mln. eurų. Taip pat rengiama „Visos dienos mokyklos“ koncepcija.

Atsižvelgiant į psichologinės pagalbos paslaugų trūkumą 2017 m. 18 savivaldybių buvo skirta lėšų psichologų etatams steigti. Šiemet tam numatyta 3 mln. 700 tūkst. eurų.


Neformaliojo ugdymo programose neįgaliųjų nelaukiama

R. Labinienė pabrėžė, kad Vaikų įtraukties mokytis ir įvairiapusio ugdymo 2017–2022 metų veiksmų plane numatyta dar šiemet pakeisti Švietimo įstatymą – sustiprinti įtraukiojo ugdymo reglamentavimą. Vienas iš būsimų pokyčių – mokyk­los vadovas negalės atsisakyti priimti neįgalaus vaiko, turės sudaryti jam sąlygas mokytis. Taip pat žadama įteisinti ne tik mokytojo padėjėjo (kuris šiuo metu yra nekvalifikuotas pagalbininkas), bet ir mokytojo asistento arba antro mokytojo pareigybes. Pasak R. Labinienės, 2018 metais mokytojų padėjėjų etatams steigti numatyta 250 tūkst. eurų. Daugiau dėmesio bus skiriama pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų rengimui, kvalifikacijos tobulinimui.

Lėšų numatyta ir specialioms mokymo priemonėms pirkti, taip pat skaitmeniniam ugdymo turiniui parengti – kad įvairių negalių turintys vaikai turėtų geresnes galimybes mokytis.

Pasak ŠMM specialistų, šiemet daugiau pinigų skirta neformaliajam vaikų švietimui, į kurį įeina ir vasaros edukacinės programos. Tam numatyta 12, 5 mln. Eur.

Neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininko pavaduotoja Rasa Kavaliauskaitė atkreipė dėmesį, kad ŠMM išvardijo daug prog­ramų, tačiau nenurodė, kiek jose dalyvauja negalią turinčių vaikų.

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovės Danos Migaliovos įsitikinimu, negalią turintys vaikai į neformaliojo ugdymo programas patenka labai retai. „Labai sunkiai šie procesai vyksta. Tie, kurie turi proto negalią, judėjimo, elgesio sutrikimų, šiose programose beveik nedalyvauja“, – sako D. Migaliova. „Vilties“ vadovės teigimu, vasaros stovyklos neįgaliems vaikams brangiau kainuoja – reikia daugiau priežiūros, asistentų, todėl niekas nenori to imtis. Jai pritarė Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ pirmininkė Viktorija Vitaitė. Draugija, rengdama konkursą „Perliukai“, ieško gabių muzikuojančių vaikų ir pastebi, kad muzikos, dailės mokyk­lose specialiųjų poreikių turinčiųjų vos vienas kitas. V. Vitaitės įsitikinimu, reikėtų šiuos procesus labiau skatinti.

A. Aldakauskas sutinka, kad reikia suskaičiuoti, kiek įvairiose ŠMM priemonėse dalyvauja negalią turinčių vaikų.

Viktorija Vitaitė (dešinėje) mano, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti neįgaliųjų kultūriniam užimtumui.

Pasigedo skaičių

ŠMM atstovai džiaugiasi, kad vis daugiau mokyklų tampa prieinamos judėjimo negalią turinčių vaikų poreikiams. Pernai pagal universalaus dizaino principus buvo pritaikytos 7 mokyklos. Šiemet ugdymo įstaigoms modernizuoti ir pritaikyti numatyta 10 mln. eurų.

Tačiau ir šiais skaičiais Neįgaliųjų reikalų tarybos nariai nėra linkę džiaugtis – ne visada mokyklos remontas reiškia, kad ji taps labiau prieinama. Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė atkreipė dėmesį, kad dažnai pritaikoma tik konkreti vieta, klasė, o vaikas iki jos patekti negali, nes nesutvarkomos prieigos, įėjimas. A. Aldakauskas sutinka su priekaištu – ne visada skiriamų lėšų užtenka ir liftui įrengti. Jo įsitikinimu, tuo turėtų pasirūpinti savivaldybės. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, šiuo metu pritaikyta apie pusė šalies mokyklų.

ŠMM džiaugiasi, kad nuperkama vis daugiau geltonųjų autobusiukų. Šiemet tam irgi skirta 12 mln. eurų. Neįgaliųjų reikalų taryba vėl pasigedo skaičių – kiek negalią turinčių vaikų naudojasi šiais autobusiukais. ŠMM tokių skaičių taip pat negalėjo pateikti.

Mokyklos dažnai skundžiasi, kad 35 proc. didesnio finansavimo neužtenka specialiųjų poreikių turinčių vaikų poreikiams užtikrinti. Pasak A. Aldakausko, esama signalų, kad šios lėšos iš viso nepasiekia vaikų, kuriems jos skirtos – tiesiog nusėda bendrame biudžete. Planuojama savivaldybes įpareigoti teikti ataskaitas, kaip buvo panaudotos specialiesiems vaikų poreikiams užtikrinti skirtos lėšos. Kita vertus, planuojama leisti pačioms savivaldybėms laisviau spręsti, kaip jas paskirstyti.


Planuose – įvairios neįgaliųjų gyvenimo sritys

Posėdyje pristatytos ir šių metų lėšos, skirtos neįgaliųjų poreikiams. Didžiausias finansavimas numatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programoms. Šiemet daugiau lėšų bus skirta įvairiems neįgaliųjų organizacijų projektams, šiek tiek mažėja būsto ir aplinkos pritaikymo, techninės pagalbos priemonių įsigijimo finansavimas. Atsiranda naujų neįgaliųjų užimtumą skatinančių priemonių (įdarbinimas pagal pameistrystės sutartį, stažuotės ir pan.). Iš viso užimtumui numatyta 9 mln. 446 tūkst. eurų. Na, o parama socialinėms įmonėms, nepaisant neįgaliųjų kritikos, 2018 metais didėja – joms atiteks 35 mln. eurų.

2018 metais Neįgaliųjų reikalų taryba žada domėtis įtraukiojo švietimo, užimtumo, aplinkos prieinamumo, sveikatos ir kitų sričių klausimais. Numatyta prisidėti prie socialinio verslo koncepcijos tobulinimo, institucinės globos pertvarkymo, statybos techninio reglamento keitimo, rinkimų prieinamumo ir kt.

Neįgaliųjų reikalų tarybą sudaro didžiausių neįgaliųjų organizacijų atstovai, ministerijų viceministrai ar departamentų vadovai, akademinės visuomenės nariai, savivaldybių atstovai. Pernai surengti 5 Neįgaliųjų reikalų tarybos posėdžiai, vienas iš jų – Ukmergės rajono savivaldybėje. Ir šiemet žadama dirbti savivaldybėse – numatyti išvažiuojamieji posėdžiai Vilniuje ir Druskininkuose.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt