11
A, Gruo
11 Nauji straipsniai

Ar siūlomas naujas įdarbinimo modelis išspręs problemą?

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje pristatyta neįgaliųjų integracijos į darbo rinką koncepcija.

Integracijos keliu
Nustatymai

Kaip pasiekti, kad kuo daugiau neįgaliųjų dirbtų, kad darbo rinkoje jie jaustųsi lygiaverčiai su kitais? Nors neįgaliųjų įdarbinimui kasmet skiriama daugiau nei 30 mln. eurų, dirba vos ket­virtadalis darbingo amžiaus negalią turinčių asmenų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo atsisakyti privilegijų socia­linėms įmonėms, o neįgaliuosius remti atsižvelgiant į individualias jų galimybes įsidarbinti.

Parama – padėti žmogui, ne įmonei

Nauja neįgaliųjų integracijos į darbo rinką koncepcija parengta atsižvelgiant į ne pirmus metus trunkantį nevyriausybinių organizacijų, taip pat Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos raginimą pakeisti atskirties grpių įdarbinimo sistemą. Iki šiol visi pokyčiai buvo paremti išskirtiniu dėmesiu socialinėms įmonėms, kuriose dirba tik labai maža dalis neįgaliųjų – apie 7 tūkstančius. Na, o atviroje darbo rinkoje, kartu su kitais, darbuojasi apie 47 tūkst. negalią turinčių žmonių. Nepaisant to, socialinės įmonės kasmet išsidalija apie 30 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pabrėžė, kad pagal naują modelį žadama neįgaliųjų ir kitų atskirties grupių įdarbinimą reg­lamentuoti vienu Užimtumo rėmimo įstatymu, o Socialinių įmonių įstatymo visai atsisakyti, taip pat ir išskirtinio jų rėmimo. Neįgaliųjų integracijos į darbo rinką priemonės žmogui būtų skiriamos individualiai, įvertinus jo galimybes, o ne pagal darbingumo ar neįgalumo lygį. Daugiau atsakomybių tektų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai – be viso kito, ji turėtų dar įvertinti asmens poreikius: tiek dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, tiek dėl kitos tikslinės pagalbos (techninės pagalbos priemonių, būsto pritaikymo, socialinių paslaugų ir pan.).

Atsižvelgdama į šias rekomendacijas, Užimtumo tarnyba, į kurią netrukus transformuosis Darbo birža, vertintų žmogaus galimybes įsidarbinti: jei jos didelės, būtų siūloma įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, jei ribotos ar mažos – asmeniui padėtų atvejo vadybininkas. Jis būtų šalia žmogaus tiek įsidarbinant, tiek jau pradėjus dirbti. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro, neįgaliųjų užimtumą skatintų įvairaus tipo subsidijos (asistento, darbo vietos įkūrimo ir administravimo, transporto ir kt. išlaidoms kompensuoti). Taip pat būtų remiamas ugdymas – profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotė, darbo įgūdžių įgijimas ir kt.

Tik jei šios priemonės nepadėtų, būtų subsidijuojamas darbo užmokestis. Sunkios negalios asmenims subsidija būtų skiriama neterminuotai, kitiems – pusei metų.

Pasak L. Kukuraičio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo įvesti neįgaliųjų įdarbinimo kvotas: viešojo administravimo įstaigos, turinčios daugiau nei 50 darbuotojų, turėtų įdarbinti 5 proc. neįgaliųjų. Vėliau ši nuostata galėtų būti perkelta ir į privatųjį sektorių.

Naujo neįgaliųjų įdarbinimo modelio projektą pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Reikia pokyčių, tačiau realių

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Justas Džiugelis įsitikinęs, kad pokyčiai būtini. „Reikia siekti, kad verslas norėtų priimti žmones su negalia, valstybė turi skatinti tą procesą“, – sako Seimo narys.

Jo teigimu, nauja neįgaliųjų įdarbinimo koncepcija buvo rengiama gana ilgai, diskutuota su visomis suinteresuotomis grupėmis. Tiesa, planuojamai pertvarkai prieštarauja socialinės įmonės. Pasak J. Džiugelio, pagrindinis dalykas, kuriam jos nepritaria – darbo užmokesčio subsidijavimo pokyčiai. Vis dėlto subsidija turėtų išlikti tik pačią sudėtingiausią negalią turintiems žmonėms ir būtų skiriama nepriklausomai nuo to, kur asmuo dirba. Seimo narys įsitikinęs – privilegijuotų įmonių neturėtų likti.

Daug tikimasi ir iš Darbo biržos pertvarkos. „Ilgus metus neįgaliųjų įdarbinimas buvo numestas profesinio rengimo, profesinės reabilitacijos centrams, tačiau ne toms įstaigoms, kurios iš tikrųjų realiai galėtų padėti surasti žmogui darbą. Darbo biržoje, kurią ketinama pervadinti į Užimtumo tarnybą, vienam specialistui tenka 400 klientų, jis negali susitvarkyti su tokiu krūviu. Neįgaliesiems šiuose skaičiuose vietos tiesiog neatsiranda“, – svarsto Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas.

Seimo narė, Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, išsakė abejonių dėl siūlomo modelio – jos teigimu, pirmiausia reikia išspręsti socialinių įmonių klausimus. „Šokti į viršų su užimtumu neišsprendus, nepradėjus giliai diskutuoti Socialinių įmonių įstatymo, aš manau, tai yra neteisingas kelias, kuris trukdys visos šitos problemos sprendimui“, – sakė R. Šalaševičiūtė.

Seimo narės Aušros Maldeikienės įsitikinimu, socialines įmones reikia uždaryti kuo greičiau, nes jos paiso ne neįgaliųjų, o savo verslo interesų. A. Maldeikienės teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas planas yra tai, ko link turėtume eiti.

Pasak Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkės Jelenos Ivančenko, pokyčių šioje srityje labai reikia. „Mūsų tikslas – kad kuo daugiau negalią turinčių žmonių dirbtų. Tačiau labai svarbu užtikrinti, kad naujoji sistema veiktų ir kad tai nebūtų pertvarka dėl pertvarkos, kad žmonės, kuriems to reikia, gautų realią ir profesionalią pagalbą“, – sako J. Ivančenko.

LNF administracijos direktorės Henrikos Varnienės įsitikinimu, į šią problemą reikia pasižiūrėti kompleksiškiau – būtina vertinti visą neįgaliųjų užimtumo sistemą. H. Varnienė mano, kad pačią sunkiausią negalią turintieji su tokia pagalba, kokia yra siūloma, negalės dirbti.

Justas Džiugelis įsitikinęs, kad neįgaliųjų įdarbinimo sistemą būtina keisti.

Naujos paramos formos

Pirmi žingsniai pokyčių link jau vyksta – Darbo birža pradėjo įgyvendinti projektą „Tapk-Tavo ateities perspektyvų kūrimas“. Jo metu 2018–2020 metais visoje šalyje bus sudarytos galimybės net 23 520 darbo biržos klientų – neįgaliųjų ir ilgalaikių bedarbių – įgyti kvalifikaciją bei įsidarbinti pagal įgytą profesiją. Įgyvendinant projektą bus pradėtos taikyti Užimtumo rėmimo įstatyme numatytos naujos kompleksinės priemonės – praktika pagal pameistrystės sutartis, profesinių įgūdžių stažuotės ir kt.

Įsidarbinus pagal pameistrystės darbo sutartį praktinis mokymas vyksta realioje darbo vietoje (gamybos įmonėje, organizacijoje), o mokymo įstaigoje pagilinamos arba įgyjamos teorinės žinios.

Stažuotė yra neatlygintinas darbo praktikos laikotarpis pas darbdavį. Ji gali būti organizuojama asmenims, kurie turi atitinkamą profesinę kvalifikaciją, tačiau ne mažiau kaip 6 mėnesius iš eilės pagal ją nedirbo. Per visą stažuotės laikotarpį mokama stipendija.

Atsiranda dar viena naujovė – 1000 ilgalaikių bedarbių, nekvalifikuotų asmenų ir neįgaliųjų, dalyvaujančių minėtose priemonėse, bus kompensuojamos kelionės išlaidos į darbą ir atgal.

Žadama, kad pasibaigus projektui įsidarbins ne mažiau kaip 35 proc. jo dalyvių.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, metų pradžioje darbo ieškojo daugiau nei 152 tūkst. šalies gyventojų, iš jų – daugiau nei 10 tūkst. buvo neįgalieji.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuot.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt