17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

„Mūzų glėbyje“ – neįgaliųjų teatrai

Scena iš Lavėnų socialinės globos namų publicistinės kompozicijos ,,Kelias“ (rež. Sigitas Paliulis).

Integracijos keliu
Nustatymai

Į Jurdaičių socialinės globos namus devintą kartą rinkosi neįgaliųjų teatrų aktoriai ir režisieriai iš įvairių Lietuvos vietų. Dvi dienas vykusioje šventėje žiūrovams prisistatė devyni teatrai.

Spektakliai – kūrybinė mozaika

Teatrų šventę pradėjo jos šeimininkai – Jurdaičių socialinės globos namų teatro aktoriai. Jie dovanojo šešėlių teatro šokio spektaklį „Tiek nedaug ir tiek mažai“. Jį režisavo Samanta Petkevičiūtė ir Alvydas Pretkelis. Samantai šis pasirodymas buvo debiutinis. Paskui savo spektaklius parodė Linkuvos, Lavėnų, Jotainių, Kėdainių, Aukštelkės socialinės globos namų neįgaliųjų teatrai, Joniškio ,,Saulės“ pagrindinės mokyklos Dienos užimtumo centras, VšĮ „Dienos centras sutrikusio intelekto asmenims“ iš Kuršėnų ir Radviliškio rajono Šniūraičių teatro mėgėjų grupė.

Kiekvienas spektaklis – savitas, originalus. Vieni režisieriai su savo vaidintojų grupėmis kūrė pasakas, kiti šokio judesiais rašė laišką, pristatydami publicistinę kompoziciją atvertė Lietuvos istorijos puslapį, primenantį tremtį į Sibiro platybes. Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos Dienos užimtumo centro teatro grupė, vadovaujama režisierės Lijanos Žaržeckienės, spektakliu „Spalvota mozaika“ perteikė skirtingas nuotaikas ir lūkesčius.

Nusileidus uždangai po paskutinio spektaklio, kiekvienam kolektyvui padėkota Jurdaičių socialinės globos direktorės Adelės Pociuvienės padėkomis, amatininko Edmundo Kudulio sukurtais prizais ir saldžiomis dovanėlėmis. Šventės globėjas Šiaulių dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas režisieriams padovanojo po knygą. Skambėjo ilgi plojimai, Elytės ir Lino tradicinė padėkos daina. Po bendros nuotraukos atminčiai atsisveikinta iki susitikimo 10-ojoje respublikinėje neįgaliųjų teatrų šventėje kitų metų pavasarį.

Šventės sumanytoja A. Pociuvienė ir globėjas V. Baranauskas devinti metai krivūle belsdami į žemę pradeda šventę.

Teatrų šventė pakeitė pramoginių šokių konkursus

Išlydėję kolektyvus dar susėdome jaukiame poilsio kambaryje. Netruks prabėgti metai ir vėl į Jurdaičius sugrįš tas malonus šurmulys. Kodėl į Jurdaičius? Direktorė A. Pociuvienė atvira: „Kasmet Jurdaičiuose vykdavo pramoginių šokių konkursai. Šokius atidavę Ventai, ėmėme galvoti, kuo dar su savo gyventojais galime nustebinti. Turime daug gražiadarbių, dainuojančių, sportuojančių, bet norėjosi kažko naujo. Pamėginome suburti teatro grupę. Pirmas vaidinimas, antras. Pasikvietėme bendraminčių iš rajono neįgaliųjų teatrų. Ir prieš 9-erius metus ryžomės organizuoti pirmą respublikinę neįgaliųjų teatrų šventę „Mūzų glėbyje“. Pamažu ji įgavo pagreitį, iš vienos dienos išaugo į dvi. Nuo pat pirmos šventės mus globoja Šiaulių dramos teatro aktorius V. Baranauskas, neaplenkia Skaistgirio seniūnė Virginija Kaikarienė. Kartais sulaukiame ir svečių iš rajono, apskrities.“


Šventės globėjas – profesionalus aktorius

Šiaulių dramos teatro aktorius V. Baranauskas sako: „Jei nori suprasti, kas yra tikra gyvenime, atvažiuok į Jurdaičius, į teatrų šventę.“ Pasak jo, pirmą kartą atsiliepęs į kvietimą, važiuodamas į Jurdaičiuose vyksiančią teatrų šventę vis galvojo: „Kas mane ten neša ir ko? Visą šventę prasėdėjau nuleidęs akis. Šiandien viskas kitaip. Laukte laukiu pavasario dienos, kai ir vėl važiuosiu į Jurdaičius. Per tiek metų jau pažįstu aktorius, režisierius. Turiu simpatijų. Ir kai kolegos paklausia, ko tu ten važiuoji, su džiaugsmu širdyje atsakau: ,,Į rekolekcijas važiuoju, mielieji.“ Pabūni dvi dienas Jurdaičiuose, stebi gyvenimo akimirkas spektaklių scenose ir grįžti namo jau kitaip žvelgiantis į gyvenimą, kitaip vertinantis Dievo duotybę tau atlikti misiją žemėje.“


Čia vyksta tai, ko negali žodžiais nusakyti

Aigustė Andrašiūnaitė Jurdaičiuose lankydavosi su bend­ruomenės teatro grupe. Jai iširus, jauna mergina su džiaugsmu priėmė organizatorių kvietimą vesti šventę. Pasiėmė porą dienų atostogų ir atidardėjo į respub­likinį neįgaliųjų teatrų susiėjimą. Pasak jos, čia vyksta tai, ko negali žodžiais nusakyti. Reikia pabūti, pamatyti, išgyventi. Tik tuomet suprasi, kas yra tikras, nesuvaidintas gyvenimas.

Aigustei antrina ir užimtumo specialistai Linas Užkuraitis, Alvydas Pretkelis. Pirmą kartą sunku užlipti į sceną. Jaudulys didžiulis, o dirbant su neįgaliaisiais jis dar padvigubėja. Bet tai laikina, kol susigyveni su grupe.

S. Petkevičiūtė spektaklį režisavo pirmą kartą. Prieš tai turėjo šokių grupę. Šokėjų gretoms retėjant pamėgino sukurti šešėlių spektaklį. Taip ji įnešė naujieną į respublikinę šventę. Samanta neslepia – prieš pasirodymą labai jaudinosi, bet jaučiant kolegų palaikymą ir grupės aktorių užsidegimą, jaudulys išsisklaidė.

Teatrai atsisveikino tik metams – iki jubiliejinės šventės.

Vida URBONIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt