17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Neįgaliųjų reikalų taryba Vilniaus mieste pasigenda bendradarbiavimo

Vilniaus miesto savivaldybėje surengto Neįgaliųjų reikalų tarybos posėdžio dalyviai pasigedo didesnio bendradarbiavimo.

Integracijos keliu
Nustatymai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybėje gyvena apie 29 tūkst. neįgaliųjų. Nors yra sukurta nebloga paslaugų infrastruktūra, gana platus teikiamų paslaugų spektras, neįgaliųjų organizacijos sako nežinančios, ką daro savivaldybė. Ji nesikviečia išklausyti neįgaliųjų, o pastaruoju metu socialinių problemų sprendimas veikiau panašus į gaisrų gesinimą, nei į nuoseklią paslaugų plėtrą. 

Kiek Vilniuje neįgaliųjų?

Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Nadežda Buinickienė pristatė sostinėje teikiamas paslaugas neįgaliesiems. Jos teigimu, Vilniuje, turinčiame 547 tūkst. gyventojų, paslaugų neįgaliesiems plėtrai 2017 metais skirta apie 26 mln. eurų. 2018 mln. – daugiau nei 30 mln. eurų. Svarbiausios paslaugos – pagalba į namus, dienos socialinė globa asmenims namuose ar dienos centruose, apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose. Pasak N. Buinickienės, pastarąsias paslaugas reikėtų plėsti, nes jų poreikis yra didelis.

Neįgalieji nustebo išgirdę Socialinės paramos skyriaus vedėjos vardijamus skaičius: pasak jos, Vilniuje yra apie 7 tūkst. neįgaliųjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, jų – 4 kartus daugiau. N. Buinickienė paminėjo ir vos porą dienos centrų, kuriuose teikiamos dienos globos paslaugos, tačiau jų esama taip pat kur kas daugiau.

„Jei mes nesuskaičiuojame žmonių, nežinome poreikio, negalime įsivardyti esamų prob­lemų masto, nežinosime, kur einame“, – į pristatytą pranešimą sureagavo Neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininko pavaduotoja Rasa Kavaliauskaitė.

Pasak Neįgaliųjų reikalų tarybai vadovaujančio socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, paslaugų paplitimas savivaldybėse apskritai labai skiriasi, regionuose nėra tokių paslaugų, kurias galima surasti Vilniuje ir atvirkščiai, todėl įgyvendinant kompleksinių paslaugų šeimai projektą planuojama parengti bazinių paslaugų paketą. Tuomet bus numatytos paslaugos, kurias savivaldybėje būtina užtikrinti.

Neįgaliųjų reikalų tarybos posėdžiui vadovavo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Per trejus metus neliks nepritaikytų būstų

N. Buinickienė taip pat pabrėžė, kad sostinės valdžia rūpinasi aplinkos prieinamumu – pritaikomos viešosios erdvės, aktyviai atnaujinamas viešasis transportas (iki rudens į gatves turėtų išriedėti 150 naujų autobusų ir per 40 troleibusų).

Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos vadovė Nijolė Milkevičienė atkreipė dėmesį, kad Vilniuje dar esama nemažai viešosios aplinkos pritaikymo problemų: net ir savivaldybės pastato viduje įrengti laukui skirti aklųjų vedimo takai. „Vilnių mes pavertėme keltuvų kapinynu“, – piktinosi N. Milkevičienė, atkreipdama dėmesį, kad niekaip neišsprendžiamas požeminės pėsčiųjų perėjos Pilaitėje pritaikymas. Dar didesnį Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos vadovės pasipiktinimą sukėlė savivaldybės 20-ame aukšte esantis tualetas – nors jis pritaikytas neįgaliesiems, tačiau apsisukti žmogui vežimėlyje trukdo čia pastatytas stalas.

Socialinės paramos skyriaus vedėjos teigimu, 2017 metais būsto pritaikymo eilėje laukė 125 žmonės. Buvo pritaikyti 52 būstai. Šiemet eilėje buvo 80 būstų. Finansavimas jau skirtas 65 būstams pritaikyti, planuojama papildomai lėšų skirti dar 30 būstų. Iš viso savivaldybė šiemet būstams pritaikyti skyrė 0,5 mln. eurų. Pasak Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus Jono Bartlingo, taip, panaudojus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšas, sostinėje žadama išspręsti būsto pritaikymo problemą. „Tikimės per 3 metus nebeturėti eilės būstams pritaikyti, kad žmonės galėtų reikalui esant kreiptis ir iš karto būtų pradėtas būsto pritaikymas“, – sako Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius.

Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė atkreipė dėmesį, kad pernai pradėtas įgyvendinti projektas, pagal kurį šeimoms, auginančioms vaiką su labai sunkia negalia, buvo skirta lėšų būstams pritaikyti. Vilniaus miesto savivaldybė turi 124 tokius vaikus, tačiau metų pabaigoje į biudžetą grąžino 62,5 tūkst. eurų.

J. Bartlingas paaiškino, kad pinigai buvo gauti rugpjūčio mėnesį, todėl butus tvarkytis pasiryžo tik kelios šeimos. Jis pripažino, kad galbūt nebuvo pakankamai informacijos apie tai. Socia­linių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus teigimu, šių metų situacija visai kitokia.

Pasak J. Bartlingo, kiek lėčiau juda socialinio būsto klausimai. Vis dėlto artimiausiu metu žadama pradėti statyti dar 2 socialiniams būstams skirtus namus.

Vilniaus miesto savivaldybės Neįgaliųjų reikalų komisijos pirmininkė Violeta Podolskaitė išklausė neįgaliųjų pastabas.

Neįgalieji vis dar siunčiami į dideles globos įstaigas

Bendrijos „Vilniaus viltis“ tarybos narė Birutė Šapolienė sako, kad Vilniuje didžiulė problema – proto negalią turinčių žmonių užimtumas. „Per metus mokyklą baigia mažiausiai 30–40 negalią turinčių jaunuolių. Dienos centruose, savarankiško gyvenimo namuose šiuo metu nėra nė vienos laisvos vietos. Kur jiems eiti?“ – klausia B. Šapolienė. Jos teigimu, iki šiol suaugę proto negalią turintys asmenys yra siunčiami į didelius globos namus – Prūdiškes, Jasiuliškes, nepaisant to, kad jau ne vienus metus vyksta deinstitucionalizacijos procesas ir turėtume artėti prie tų įstaigų uždarymo. B. Šapolienė įsitikinusi, kad neteisinga, jog šie jaunuoliai turi mokėti už priežiūrą dienos centruose. Juk jie gauna mažiausias šalpos išmokas, nes nėra niekada dirbę. Iš ko šiems žmonėms gyventi? B. Šapolienės teigimu, proto negalią turintys žmonės dienos centruose dar ir dirba, tačiau už tai negauna nė cento. Jos manymu, tiems žmonėms turėtų būti steigiamos darbo vietos ir už tai, ką sukuria, jie galėtų gauti atlyginimą ar bent jau nemokamus pietus.

Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijai „Viltis“ atstovavusi Ivona Stasilovič pabrėžė, kad jų šeimoms itin aktuali laikino atokvėpio paslauga. Pasak jos, labai svarbu, ar savivaldybė planuoja pasibaigus bandomajam projektui šią paslaugą ir toliau pirkti.

Pasak J. Bartlingo, atokvėpio paslauga teikiama Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Deja, ji nėra populiari. Anastasija Pydyk vadovauja jau antrus metus įgyvendinamam projektui „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vilniaus mieste“. Šio projekto rėmuose Vilniaus regione buvo numatyta 10 šeimų teikti atokvėpio paslaugas. Projekto vadovės teigimu, paslaugos poreikis yra didžiulis. Tad gal ir vėl tėvams trūksta informacijos?

Tualetas pritaikytas, tačiau užkrautas baldais.

Nėra konkrečios strategijos

Vilniaus miesto Neįgaliųjų reikalų komisijos pirmininkės Violetos Podolskaitės manymu, Vilniaus miesto savivaldybėje daug „gaisrų gesinimo“ – problema sprendžiama tada, kai jos jau neįmanoma apeiti. Ji sako pasigendanti nuoseklaus darbo, bendradarbiavimo.

„Mūsų komunikacija labai keista. Atsiranda projektas, kuris labai puikus, bet tiems žmonėms, kuriems jis tiesiogiai galėtų padėti, kyla įvairių kliūčių juo pasinaudoti. Ministerijoje gimsta geros idėjos – čia niekas nežino. Ir atvirkščiai – mes darome, ten nežino. Žmonėms trūksta informacijos apie tai, kas ką daro. Kuo daugiau kompiuterių, tuo mes mažiau vieni su kitais bendraujame“, – stebisi V. Podolskaitė.

V. Podolskaitės teigimu, pirmiausia reikia išsigryninti, ko neįgaliesiems reikia, nusimatyti prioritetus, lėšų poreikį ir kas atliks tą darbą, nesvarbu, jei ir pasikeis valdžia. Pasak Neįgaliųjų reikalų komisijos pirmininkės, iš savivaldybės išėjo žmonės, kurie laikė ranką ant pulso ir tikrai žinojo, kad vyksta. Dabar viskas pairo. Jaučiama didelė specialistų nepatirtis.

Neįgalieji priekaištauja, kad Neįgaliųjų reikalų komisija labai retai renkasi į posėdžius, kad savivaldybė negirdi apie svarbiausius jų poreikius.

„Savivaldybei trūksta komunikacijos su neįgaliųjų organizacijomis. Jų nėra tiek daug. Jei informacija pasiektų neįgaliųjų organizacijas, greičiau pasklistų“, – įsitikinęs ir ministro pirmininko patarėjas Juozas Bernatavičius.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt