19
S, Rugp
9 Nauji straipsniai

Atvira darbo rinka – baubas ar įveikiamas iššūkis?

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Justas Džiugelis ir asociacijos „Investors Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė mano, kad socialinės įmonės nėra geriausia vieta neįgaliesiems dirbti.

Integracijos keliu
Nustatymai

Gegužę Seimą turėtų pasiekti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtų neįgaliųjų užimtumą reglamentuojančių teisės aktų paketas. Numatomų permainų centre – pastangos sukurti kuo palankesnes sąlygas neįgaliesiems įsidarbinti atvirojoje darbo rinkoje. Socialinės įmonės ateityje turėtų nustoti veikusios, o neįgaliųjų įdarbinimui skirta valstybės parama galėtų pasinaudoti bet kuri kita atviroje rinkoje veikianti įmonė. Ar šiems pokyčiams pasirengę darbdaviai, patys neįgalieji? 

Darbdaviai (ne)mano, kad negalia – kliūtis priimti į darbą?

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Justas Džiugelis neslepia – pastaruoju metu sulaukia nemažai neįgaliųjų, teigiančių, kad jie nenori jokių permainų, nes bijo galintys dėl jų netekti darbo. Jie sako šiandieniniams darbdaviams esantys dėkingi, kad suteikė galimybių dirbti ir užsidirbti.

Panaši nuomonė atsispindi ir žiniasklaidoje vis pasirodančiuose straipsniuose, kurių herojai tikina, kad dėl negalios jų niekas nepriėmė į darbą, tik socialinėse įmonėse jie pasijuto visaverčiai, galintys įgyvendinti savo svajones. Beje, dažnai tai ne pačios sunkiausios negalios žmonės.

Reaguodama į žinią, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengiamų neįgaliųjų užimtumą reguliuojančių teisės aktų paketas numato atsisakyti socialinių įmonių, o orientuotis į neįgaliųjų įdarbinimą atviroje rinkoje, Lietuvos verslo konfederacija pagarsino darbdavių apklausos rezultatus. Pasak konfederacijos, nors 43 proc. apklausoje dalyvavusių verslininkų teigia, kad negalia nėra kliūtis priimti į darbą, tačiau tiek pat abejoja, kad tokį variantą rinktųsi ar svarstytų.

Seime surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavusios asociacijos „Investors Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, konfederacijos poziciją galima suprasti. Ji vienija nemažai socialinių įmonių, todėl nepritaria jų statuso naikinimui, o atlikta apklausa tarytum perspėja – tik mažiau nei pusė darbdavių pasirengę priimti neįgaliuosius. Tačiau jeigu, pasak R. Skyrienės, akcentuosime, kad ne „tik“, o „net“ 43 proc. verslininkų pasirengę įdarbinti neįgaliuosius, situacija atrodys gerokai pozityvesnė – matysime, kad gyvename besikeičiančioje visuomenėje.

Tai patvirtina ir neseniai atlikta investuotojų apklausa. Pasak R. Skyrienės, 52 proc. jų teigė planuojantys priimti naujų žmonių. 90 proc. investuotojų pabrėžė, kad darbo jėgos pasiūla Lietuvoje nepakankama, o jos stygius auga nuo 2014 metų vidurio. Todėl investuotojai ir kitos verslo asociacijos pradeda atsisukti į tokias grupes, kaip neįgalieji, investuoja į jų kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą.

Socialinės įmonės ir atvira darbo rinka – kieno persvara didesnė?

Šiuo metu šalyje yra apie 163 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų. Dirba apie 48 tūkst.: daugiau kaip 7 tūkst. socialinėse įmonėse ir per 40 tūkst. atviroje darbo rinkoje. Pagrindinė socialinėse įmonėse dirbančiųjų dalis – lengvesnės negalios asmenys. Sunkiausią negalią turintieji sudaro vos keletą procentų. Taigi skaičiai kalba atviros rinkos naudai, kurioje jau dabar dirba apie 5 kartus daugiau neįgaliųjų nei socialinėse įmonėse. Tiesa, socia­linėms įmonėms šiemet numatyta apie 35 mln. valstybės dotacijų, o atviroje rinkoje dirbantiems – vos 9 mln. eurų. Jeigu socialinėms įmonėms skiriamus dešimtis milijonų atiduotume paramai atviroje darbo rinkoje, tikėtina, kad dirbančių neįgaliųjų galėtų padaugėti vos ne dvigubai.

Gruodžio mėnesį J. Džiugelio inicijuotą memorandumą, kuriuo įsipareigojama didinti žmonių su negalia galimybes konkuruoti darbo rinkoje, pasirašę neįgaliųjų bendruomenės atstovai, socialinės apsaugos ir darbo bei finansų ministrai, verslo ir darbdavių, Lietuvos darbo biržos atstovai tikisi, kad po pertvarkos atviroje darbo rinkoje pavyks padėti įsitvirtinti dar apie 40 tūkst. neįgaliųjų. Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininko J. Džiugelio teigimu, numatomos pertvarkos turėtų leisti ir Lietuvoje pasiekti Europos valstybių neįgaliųjų įdarbinimo vidurkį – ten dirba 47 proc. darbingo amžiaus neįgaliųjų.


Atvirai darbo rinkai reikia rimtai nusiteikti

Martinas Baltrušaitis jau 11 metų dirba atviroje darbo rinkoje – „Senukų“ prekybos centre. Jaunas vyras pasakoja, kad 6-erius metus po patirtos traumos, kai nelaimingo atsitikimo metu lūžo 5, 6, 7 stuburo kaklo srities slanksteliai, buvo tarsi išstumtas į gyvenimo užribį, į kurį jokiu būdu nenorėtų sugrįžti. Nemažai laiko prireikė, kad vėl pasijustų gyvenąs: reabilitacija, atkaklios treniruotės, kurių dėka Martinui pavyko susigrąžinti rankų stiprumą, pareikalavo nemažai jėgų ir valios. Tiesa, pirštų atgaivinti nepavyko – jie ir liko silpni, vyrui sunku suimti smulkius daiktus. Tačiau užsispyrimui siekti savarankiškumo tai nepakenkė.

Martinas sako esąs labai dėkingas Valakupių reabilitacijos centrui. Jis buvo vienas pirmųjų čia pradėtos vykdyti profesinės reabilitacijos dalyvių, kartu su antrąja laida baigė buhalterinės apskaitos programą. Įgyta kvalifikacija jam labai padeda šiandieniniame darbe.

M. Baltrušaitis neslepia – norint rasti savo vietą atviroje darbo rinkoje, reikia nemažai pastangų, atkaklumo, pasiryžimo būti naudingam. Verslo įmonė – ne labdaros fondas, darbo santykiai čia rimti. Todėl, pasak vyro, negali kaltinti darbdavio, kad neįgaliam darbuotojui jis taip pat kelia tam tikrus reikalavimus: nori būti tikras, kad šis atliks patikėtus darbus, kad jų neteks perskirstyti kitiems darbuotojams, kad nepiktnaudžiaus savo negalia. Martinas šypsosi: per 11 metų į darbą pavėlavo tik porą kartų, ir tik todėl, kad pakeliui sugedo automobilis, o ne dėl to, kad prasčiau jautėsi ar kad lauke tiek prisnigo, jog atrodė neįmanoma su vežimėliu pravažiuoti.

Vyras sako niekada nesinaudojęs savo negalia ir neprašęs darbdavio lengvesnių sąlygų. Jis sako nesuprantąs, kai dar neįpusėjus darbo pokalbiui neįgalusis ima domėtis, ar darbovietėje yra poilsio kambarys, mat jam kas valandą reikia 15 min. pailsėti. „Jeigu negali dirbti visą dieną, dirbk puse etato. Yra įvairių galimybių. Tuo labiau kai trūksta darbuotojų – darbdavys lankstus, pritaiko darbo valandas“, – įsitikinęs Martinas.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos M. Baltrušaičiui išduotoje pažymoje nurodoma, kad jis gali mokytis ir dirbti specialiai pritaikytomis sąlygomis. Paklaustas, kaip „Senukai“ pritaikė jo darbo vietą, vyras tik nusišypso: „Patraukė kėdę, kad vežimėliu galėčiau prie stalo privažiuoti, ir padėjo ant jo kompiuterį – štai ir viskas. Prekybos centras pritaikytas, nėra slenksčių, laiptų, tad nereikia jokių specialių pritaikymų.“


Socialinėse įmonėse įgyta patirtis gali būti naudinga

Neįgaliųjų įdarbinimo pertvarkai oponuojantys socialinių įmonių atstovai teigia, kad dėl naujos tvarkos gali tekti atleisti visus jose dirbančius neįgaliuosius. J. Džiugelis tikina, kad socialinės įmonės turės pakankamai laiko reorganizuoti savo veiklą, kad prisitaikytų prie naujų sąlygų. Tikimasi, jog socialinių įmonių statusas nustos galioti 2020 m. liepos 1 d. arba 2021 m. sausio 1 d. Parlamentaras pabrėžia, kad sunkiausios negalios žmonių įdarbinimas ir toliau bus subsidijuojamas, tad nei jų padėtis, nei įdarbinimo sąlygos neturėtų pablogėti.

Tačiau net jeigu socialinės įmonės savo veiklos netęs, jose dirbę neįgalieji neturėtų atsidurti nuošalėje – įgyti įgūdžiai ir patirtis buvusiems darbuotojams taps privalumu konkuruojant atviroje darbo rinkoje, suteiks didesnes derybines galias tariantis dėl atlyginimų.

M. Baltrušaitis sako niekada nedirbęs socialinėje įmonėje, tačiau, jo nuomone, tokiose uždaro tipo darbovietėse socia­linė integracija nevyksta. Pasak Martino, kiekvienas turėtų stengtis eiti į atvirą darbo rinką, būti drauge su visais, kad bendradarbiai nustotų bijoti negalią turinčių žmonių, juos vertintų kaip lygiaverčius kolegas.


Didžiausia atskirtis – nežinomybė

Seimo narys J. Džiugelis pabrėžia, kad naujoje užimtumo sistemoje numatyta pagalba ne tik neįgaliesiems (Darbo biržoje atsiras specialiai darbui su neįgaliaisiais paruoštų atvejo vadybininkų, kurie padės rasti darbą, numatyti darbo asistentai, padėsiantys įsitvirtinti darbe, planuojami mokymai ir pan.), bet ir darbdaviams. Netrukus darbo biržoje turėtų atsirasti duomenų bazė, arba paieškų portalas, kuriame bus skelbiami įsidarbinti norinčių neįgaliųjų gyvenimo aprašymai.

Pasak M. Baltrušaičio, darbdaviams atrasti neįgalius darbuotojus galėtų padėti ir profesinės reabilitacijos centrai. Jie galėtų rengti atvirų durų dienas ir jų metu pristatyti neįgaliųjų gebėjimus. Abiem pusėms būtų naudinga, jeigu profesinės reabilitacijos programos dalyviams būtų sudarytos galimybės įvairiose įmonėse atlikti praktiką. Darbdaviai pamatytų, kaip šie žmonės dirba, ar pateisina lūkesčius, o atsakingai pareigas atliekančius pakviestų pasilikti. Ir patys neįgalieji realiai įvertintų savo galimybes, įsitikintų, ar pajėgtų išsilaikyti vienoje ar kitoje darbo vietoje. „Praktikos, neįgaliųjų įtraukimas ir darbdavio baimes išsklaidytų, ir būtų gera proga pasitikrinti patiems neįgaliesiems. Dabar vieni kitų bijo: neįgalieji įsivaizduoja, kad darbdaviai reikalauja neįmanomų dalykų, o šie – kad neįgalieji ateina tik pailsėti ir nėra nei darbštūs, nei atsakingi“, – samprotauja M. Baltrušaitis. Vyras įsitikinęs, kad atvira darbo rinka plačiau atsivers, kai abi pusės bus pasirengusios naujiems iššūkiams ir norės juos įveikti.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt