21
S, Spa
9 Nauji straipsniai

Neįgalieji reikalavo: „Norime miesto visiems“

„Norime miesto visiems“, – skandavo eisenos dalyviai.

Integracijos keliu
Nustatymai

„Mes norime miesto visiems! Mes norime prieinamų teatrų! Mes norime prieinamų muziejų! Mes norime būti laisvi, mes norime judėti savarankiškai!“ – tokie šūkiai praėjusį penktadienį skambėjo sostinės Gedimino prospekte. Smalsūs praeiviai, sustoję gatvėje, stebėjo, kaip riedėdami vežimėliais, pasiremdami vaikštynėmis, nešini baltosiomis lazdelėmis būrys neįgaliųjų su plakatais rankose žygiavo nuo Vyriausybės rūmų iki Seimo. 

Akcija suvienijo

Minint Europos savarankiško gyvenimo dieną į eitynes neįgaliųjų bendruomenės narius ir juos palaikančiuosius sukvietė Lietuvos neįgaliųjų forumas (LNF). „Tai buvo ypatingai svarbi akimirka, kai visos negalios, įvardindamos ir savo specifinius poreikius, susitelkė, sakydamos, kad miestas, visuomeninės paskirties pastatai, gatvės, šaligatviai turi būti draugiški, prieinami visiems, – sakė LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė. – Šiandien mes parodėme didelį susitelkimą, savo jėgą, parodėme, kad esame šio miesto, šios valstybės piliečiai. Mes norime tokių pačių galimybių gauti informaciją, prieinamas paslaugas, kaip visi. Norime būti aktyvūs visuomenės nariai, o tam trukdo kliūtys. Kad tų kliūčių nebūtų, mes ir išėjome visi kartu.“

Pasak LNF prezidentės, akcija pavyko: „Labai džiaugiamės gausiu ir bendruomenės, ir pritariančiųjų būriu, kuris perėjo Gedimino prospektu, parodydamas, kad žmonės su negalia yra visuomenės dalis ir ji turi būti atvira šių žmonių poreikiams.“

Ko reikia neįgaliesiems?

LNF duomenimis, daugiau kaip pusė mokyklų yra neprieinamos vaikams su judėjimo negalia. Judėjimo sunkumų turintiems žmonėms prieinamos vos penktadalis sveikatos paslaugų. Didžiulė problema, ypač regionuose – viešasis transportas: 7 iš 10 viešojo transporto priemonių nepritaikytos. Trūksta pažymėtų šaligat­vių, perėjų, pritaikytų šviesoforų. Tik menka dalis viešosios informacijos prieinama žmonėms su regos, klausos ir intelekto sutrikimais.

Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova atkreipė dėmesį, kad tėvai, auginantys neįgalius vaikus, nori atostogų, t.y. atokvėpio paslaugos, asmeninio asistento. Nori, kad paslaugos būtų ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose, jie nori dirbti ir uždirbti, gyventi orų ir visavertį gyvenimą.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė pabrėžė, kad neregiai ir silpnaregiai svajoja apie tai, kad miestas „kalbėtų“, kad poliklinikose būtų galimybė matyti kabinetų numerius. Pritarė ir regos negalią turintis Martynas Vitkus: „Norime pritaikytos aplinkos, kad šviesoforai būtų garsiniai, kad mes galėtume jaustis saugūs, užtikrinti keliuose.“

Norų turi ir kurtieji. Jie susiduria su dideliu informacijos trūkumu: labai mažai laidų verčiama į gestų kalbą, tik nedidelė jų dalis subtitruojama.

Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ atstovas Rokas Jarašius laikė plakatą, kuriame buvo parašyta, kad neįgalieji nori prieinamų barų. „Užtenka gyventi kaip Sovietų Sąjungoje, mes gyvename Europos Sąjungoje, ir mes norime miesto visiems“, – pabrėžė jis.

Prie akcijos prisijungė keli šimtai žmonių.

Reikia kompleksinio pritaikymo

Liudvikui diagnozuota raumenų distrofija. „Liudvikas galėtų ir pats mieste judėti elektriniu vežimėliu, tačiau dažnai susiduria su kliūtimis“, – sako jo mama. Ji pasakoja, kad kiekvieną kartą, išsiruošus į miestą, tenka sugaišti nemažai laiko, kol išsiaiškina, kokios vietos pritaikytos, kokios ne, o kartais tenka ir atsisakyti sumanymo kur nors nuvažiuoti. Mamos teigimu, centras pritaikytas neblogai, tačiau tik pasukus kur į šoną, laukia kliūtys. Labai bloga situacija ir Naujojoje Vilnioje, mikrorajone, kur jie gyvena. Vis dėlto Liudvikas nesėdi užsidaręs namuose – šiuo metu jis studijuoja VGTU. Vyriškis neslepia, kad šią aukštąją mokyklą pasirinko dėl to, kad ji gana neblogai pritaikyta.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė sako pasigendanti didesnės pažangos kuriant miestą visiems. Ji apgailestauja, kad Latvijoje, jau nekalbant apie Estiją, pokyčiai kur kas ryškiau pastebimi. „1993 metais galėjome pasidžiaugti, kad kažkuo esame pirmesni už latvius, dabar jau negalime“, – apgailestauja G. Žemaitaitytė.

Ji įsitikinusi, kad apie aplinkos prieinamumą turi būti galvojama kompleksiškai. „Turėtų lygiagrečiai eiti transporto prieinamumas, šaligatvių pritaikymas. Negalime gerinti automobilių statymo vietų, kai žmogus apskritai į tą automobilį negali patekti, nes neišeina iš namų. Kol nepradėsime žiūrėti kompleksiškai, kol nebus išgirsti neįgalieji, kol bus galvojama, kad tai tik socialinės srities sprendimai, niekas nesikeis, – sako LŽNS atstovė. – Jau laikas. Jau vakar buvo laikas galvoti, kad miestas būtų visiems būtų patogus“.

Eisenos dalyviai žygiavo nuo Vyriausybės iki Seimo.

Solidarizavosi su neįgaliaisiais

Akcijoje dalyvavo ir būrelis politikų: Seimo narių, savivaldybių valdžios atstovų. Pirmose gretose žygiavo parlamentarai Justas Džiugelis, Radvilė Morkūnaitė, Aušra Maldeikienė. A. Maldeikienė pajuokavo, kad būtų keista, jei jos čia nebūtų – ji yra Neįgaliųjų teisių komiteto narė, nuolat rengia įvairius su neįgaliaisiais susijusius dokumentus, ypač daug dėmesio skiria socialinių įmonių pertvarkai. Seimo narė neabejoja, kad situaciją būtina keisti. „Visuomenė iki šiol yra neįtrauki. Tie, kurie sveiki, lengviau randą vietą, o senas žmogus, moteris, neįgalus...“ – sako A. Maldeikienė. Jos įsitikinimu, reikia susitaikyti, kad rezultatas šioje srityje nėra pasiekiamas labai greitai.

„Einu iš solidarumo. Labai dažnai pažangos mitas yra siejamas su jaunais, tačiau laisva visuomenė turi būti solidari ir kreipti dėmesį į silpnuosius, į tuos, kuriems pagalbos, paramos reikia. Mes to Vilniuje pasigendame ir dėl to solidarizuojamės“, – sako profesorius, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Darius Kuolys. Jo manymu, siekdami pokyčių politikai pirmiausiai turėtų išgirsti nevyriausybines organizacijas, įsiklausyti į jų poreikius.

Su neįgaliaisiais bendravo Seimo narė Aušra Maldeikienė.

Savivaldybės pažadėjo imtis pokyčių

Tos pačios dienos ryte LNF iniciatyva buvo surengtas susitikimas, kuriame taip pat kalbėta apie tai, kaip paskatinti savivaldybes kurti miestus visiems. „Situacija yra tikrai prasta Lietuvoje, savivalda turi prisiimti tam tikrus įsipareigojimus. Jie buvo iškelti minimalūs – artimiausiu metu visiškai pritaikyti bent vieną sveikatos priežiūros ir bent vieną švietimo įstaigą, – sakė D. Juodkaitė. – Buvo pateiktas konkretus reikalavimas. Išgirdome pažadą jį įvykdyti ir stebėsime, kaip tai bus daroma. Iš savivaldybių asociacijos išgirdome įsipareigojimą perduoti šitą žinią kitoms savivaldybėms.“ Ji pabrėžė, kad kalbama ne tik apie infrastruktūros prieigas, bet ir apie informacijos, paslaugų prieinamumą įvairių specialiųjų poreikių turintiesiems.

LNF kartu su bičiuliais, kurie prie iniciatyvos prisidėjo savanoriškai, be jokio užmokesčio, parengė 3 socialines reklamas, atskleidžiančias skirtingų negalių problemas: judėjimo negalią turintiesiems neprieinami pastatai, regos negalią turintieji negali laisvai vaikščioti gatvėmis, nes jos nepritaikytos, intelekto negalią turintieji negali lankyti mokyklos kartu su visais, nes jų ten nelaukia. Eimanto Belicko režisuotos rek­lamos bus transliuojamos per LRT televiziją.

Pasak LNF Komunikacijos projektų vadovės Simonos Aginskaitės, šiais trumpais filmukais norima parodyti, kad ne negalia yra didžiausia kliūtis, o nesudarytos sąlygos neįgaliems žmonėms gyventi taip, kaip visi.

D. Juodkaitė pabrėžė besitikinti, kad šios reklamos, ši informacija padės šalinti ydingas nuostatas, parodys žmonių galimybes ir gebėjimus.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt