10
Pirm, Gruo
11 Nauji straipsniai

Fotografų dovana Ukmergės kraštui – paroda apie Veprių žmones

Į neįgaliųjų fotografų parodos atidarymą Vepriuose susirinko ne tik nuotraukų autoriai, bet ir jų bičiuliai.

Integracijos keliu
Nustatymai

Jau tapo gražia tradicija, kad Lietuvos neįgaliųjų draugija globoja menininkus – į kūrybines dirbtuves kasmet sukviečia dailininkus, literatus, fotografijos mėgėjus. Šiemet pirmieji susibūrė fotografai. Jie ne tik dirbo kūrybinėje stovyk­loje, bet ir surengė savo darbų parodą.

Parodos autoriai išsirikiavo prie savo darbų.

Nuotraukose – Veprių apylinkės

„Esame tapę viena šeima“, – pasakoja Lietuvos neįgaliųjų draugijos rengiamos tradicinės fotografų kūrybinės stovyk­los (plenero) dalyviai. Ir iš tiesų daugelis iš jų šioje stovykloje dalyvauja ne pirmą, o kai kas – net ir šeštą kartą. Kūrybinis entuziazmas, bendravimas neužgęsta ir pasibaigus plenerui – pramokę fotografijos, padrąsinti ar iš naujo fotografavimo įgūdžius prisiminę stovyklos dalyviai rengia parodas savo neįgaliųjų organizacijose, siunčia nuotraukas „Bičiulystei“. O neseniai socialiniame tinkle sukūrė fotografų su negalia klubą „Mes esame“. Taigi galima sakyti, kad pleneras peraugo į fotografų sambūrį. Todėl ir šį kartą, susibūrę Vepriuose (Ukmergės r.), fotografijos mėgėjai nestokojo nei entuziazmo, nei geros nuotaikos. Plenero vadovė Marija Šileikaitė-Čičirkienė kartu su jo organizatore Lietuvos neįgaliųjų draugijos projekto vykdytoja Saule Vėjeliene ir šį kartą sugalvojo įdomių užduočių, kurios paskatino kūrėjus keltis anksti ryte, sukarti ne vieną kilometrą ieškant įdomaus objekto.

Šio plenero tema – „Atvirukas Vepriams“. Kūrėjai, pasiskirstę grupėmis, turėjo surasti 12 Veprių apylinkes garsinančių įdomių objektų, juos nufotografuoti taip, kad tiktų vietovę reprezentuojančiam leidiniui, bukletui. Kai kurie objektai (pavyzdžiui, šerno, nuo kurio, kaip manoma, kilo Veprių pavadinimas, paminklas) buvo pačiame miestelio centre. Kitų (piliakalnių, senojo ąžuolo teko ieškoti miškuose, laukuose). Taigi tai buvo dar viena proga susipažinti su apylinkėmis, nes, kaip juokauja M. Šileikaitė-Čičirkienė, gal ir ne kiekvienas vepriškis žino, kur yra tas garsusis ąžuolas.

Šio plenero idėja susijusi su Veprių informacinio centro atidarymu. Geriausius neįgalių fotografų plenero dalyvių darbus centras galės panaudoti apylinkėms pristatyti.

Kita daug linksmų įspūdžių plenere suteikusi užduotis – fotografavimas piešiant šviesa, dūmais. Šis, žaidimą primenantis eksperimentas, taip pat buvo gera proga sukurti įdomių, netikėtų nuotraukų.

M. Šileikaitė-Čičirkienė sako pastebinti, kaip fotografai tobulėja – būdavo, atneša kalną fotografijų, negali išsirinkti, dabar jau subrendo, daug ko išmoko. Vadovė džiaugiasi, kad jie įnikę į fotografiją – gavę užduotį noriai eina fotografuoti, stengiasi darbą atlikti kuo geriau.

Veprių seniūnė Dalė Urbonienė (kairėje) ir parodos organizatorė Saulė Vėjelienė.

Paroda apie krašto žmones

Plenero kulminacija tapo Veprių seniūnijoje surengta neįgalių fotografų darbų paro­da „Žinia iš Veprių“. Nuotraukose užfiksuotos miestelio gyvenimo akimirkos: Sekminių šventė, įprastus darbus dirbantys žmonės, įdomios vietos. Pasak M. Šileikaitės-Čičirkienės, paro­dai atrinktos 24 fotografijos, kurias padarė 14 autorių iš įvairiausių Lietuvos kampelių – Klaipėdos, Panevėžio, Pasvalio, Kauno, Pagėgių ir kitur.

S. Vėjelienės teigimu, kadangi jau keletą metų plenerai vyksta Vepriuose, buvo sukaupta nemažai nuotraukų, todėl norėjosi, kad šie darbai nenugultų į stalčius.

Lietuvos neįgaliųjų draugijos iniciatyvą surengti parodą Vepriuose palaikė seniūnė Dalė Urbonienė. „Man malonu, kad jūs atradote Veprių kraštą. Tai tikrai gražus Lietuvos kampelis“, – parodos atidaryme kalbėjo seniūnė. Pasak D. Urbonienės, seniūnijoje netrūksta dėmesio kultūrai. Vepriuose vyksta įvairūs renginiai, taip pat ir fotografijos parodos, netrukus nuskambės poezijos pavasarėlis.

Pasak S. Vėjėlienės, parodą surengti seniūnijoje nuspręsta dėl to, kad čia ateina daug žmonių. „Planuojame vėliau nuotraukas ir padovanoti Vepriams. Tai jų žmonės, jiems tai įdomu ir svarbu“, – sako LND projektų vykdytoja.

„Kartais, kai rašome projektus, matome tik eilutes, o kai atvažiavau į Veprius, pamačiau, kad kiekvienas projektas turi didelę prasmę. Už kiekvienos nuotraukos slypi žmonių likimai, žiūrėdami į nuotraukas, galime prisiminti, kas buvo anksčiau. Tai yra didelė vertybė. Tai, kad jūsų čia tiek daug, rodo, jog mūsų organizacija turi dėl ko dirbti“, – sveikindama parodos dalyvius kalbėjo LND pirmininkė Jelena Ivančenko.

Parodos dalyvius sveikino ir Ukmergės rajono savivaldybės, Veprių bendruomenės, kultūros centro atstovai.

Ar yra mano nuotrauka?

Fotografija – bendravimo būdas

Panevėžietė Dalė Hokušienė pasakoja save iš naujo atradusi kai tapo neįgalia. Ėmė piešti ant drobės, paniro į kitas kūrybos formas. Pradėjo lankyti ir fotografų būrelį Neįgaliųjų užimtumo centre. Fotografų plenere moteris dalyvavo 4 kartą. Šita sritis taip įtraukė, kad dabar sako visai kitaip matanti aplinką, pastebinti kiekvieną šapą.

„Kiekviena patirtis kažką duoda, kažką atima“, – svarsto D. Hokušienė apie tai, kad tik tapus neįgalia atsirado proga anksčiau neatrastiems polinkiams atsiskleisti. Moteris sako visą laiką dirbusi prekybininke, užėmė vadovaujančias pareigas, nebuvo laiko. Dabar, kiek leidžia sveikata, eina, kuria, fotografuoja. D. Hokušienė juokauja, kad sūnus vis nusistebi: „Iš kur, mama, tokie tavo polinkiai?“ Ji sako kiekvieną kartą norinti dalyvauti neįgalių fotografų plenere. „Su žmonėmis susipažįsti. Bendraujame kaip broliai, kaip sesės. Duok, Dieve, kad sveikata leistų ir toliau bendrauti.“

Panevėžietis Algis Giba, kitų plenero dalyvių dažnai pavadinamas profesionalu, taip pat sako šiame plenere labiausiai vertinantis bendravimą. „Atmosfera, kurioje dirbame, leidžiame laisvalaikį, yra pagrindinis atsiminimas, kuris liks ilgai“, – sako Algis.

Plenero dalyviai pabandė fotografuoti dūmus. 

Klaipėdietis Algirdas Vaškys – taip pat neįgalių fotografų plenerų senbuvis. Jis sako kiek­vieną kartą mielai atvykstantis į Veprius, kurie jam tapo jau vos ne gimtuoju kaimeliu. Vyriškis fotografuoja nuo vaikystės, o pleneras – puiki proga dar kartą sustiprinti turimus įgūdžius, pasidalyti patirtimi.

Šią vasarą Lietuvos neįgaliųjų draugija dar surengs ne vieną renginį: netrukus vaikus ir paaug­lius pakvies stovyklos, rugpjūtį meno mėgėjai mokysis rišti sodus, o liepos 19 dieną visų lauks tradicinė šventė Talačkoniuose.

Projektą „Žinia iš Veprių“ iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės ir neįgaliųjų fotografų plenero dalyvių nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt