19
Pirm, Lap
10 Nauji straipsniai

Neįgaliesiems – vis daugiau galimybių išbandyti aktyvias pramogas

Aistė Krušinskaitė išbandė specialiai kojų nevaldantiems žmonėms pritaikytą vandenlentę.

Integracijos keliu
Nustatymai

Šiemet anksti užklupusi vasara vilioja gyventi aktyviai, pasinerti į gamtą, išbandyti pačias įvairiausias pramogas. Deja, atsisėdus į neįgaliojo vežimėlį daugelio dalykų tenka atsisakyti. Tačiau atsiranda vis daugiau verslininkų, kurie savo teikiamas paslaugas pritaiko negalią turintiems žmonėms.

Vandenlenčių sportu jau gali džiaugtis ir neįgalieji

Aistė Krušinskaitė pirmoji išbandė specialiai kojų nevaldantiems žmonėms pritaikytą vandenlentę. „Vanduo mane visą laiką traukė, dar prieš traumą buvau gavusi dovanų kuponą čiuožti vandenlente, bet taip ir neišbandžiau“, – sako A. Krušinskaitė. Tokia galimybė atsirado dabar, jau sėdint neįgaliojo vežimėlyje.

Mergina pasakoja, kad kojų nevaldantis žmogus ant banglentės sėdi specialiai sukonstruotoje kėdutėje, prie jos pritvirtinamas diržais. Iš pradžių čiuožti vandenlente drąsu nebuvo – vis tik vanduo, baisu apsiversti. Paskui įsidrąsino ir jautėsi saugiai – vandenlentė padaryta taip, kad nuo jos nepavyktų nukristi, be to, šalia nuolat buvo instruktoriai. Tad treniruotei baigiantis čiuoždama Aistė jautėsi visiškai drąsiai. „Pasakiau instruktoriams, kad šią vasarą atvažiuosiu dar ne kartą“, – juokiasi A. Krušinskaitė.

Vandenlenčių vandens parko „Wake up“ vadovas Viktoras Kibas džiaugiasi, kad pirmoji treniruotė negalią turintiems žmonėms pritaikyta vandenlente pavyko. Tam nesutrukdė ir oro sąlygos – buvo labai vėjuota, todėl Lampėdžių karjere, kur vyksta treniruotės, kilo didelės bangos. V. Kibas neslepia turintis nemažai planų – žada kiekvieną savaitę keletą valandų skirti neįgaliesiems treniruotis, vėliau galbūt surengti jiems vandenlenčių sporto stovyklą. Vis dėlto ko nors konkretaus žadėti vandenlenčių parko vadovas neskuba: „Reikia iš pradžių gerai pasiruošti. Nesinori padaryti klaidų, pakenkti žmogui.“ V. Kibas neslepia, kad iš pradžių viskas atrodė paprasčiau – nepagalvojo apie tai, kad kiekvieno žmogaus negalia kitokia ir kad kiekvieną kartą reikia vis kitaip pritaikyti prie vandenlentės tvirtinamą kėdę.

Pavyzdžiui, Aistės stuburo lūžis gana aukštas – 5 krūtinės slankstelis. Tai reiškia, kad ji sėdėdama negali gerai išlaikyti pusiausvyros, todėl tokį žmogų būtina saugiai pritvirtinti.

Skrydį balionu įvertino 2 Vilniaus išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ nariai.

Plaukti gali visi

V. Kibas sako vandenlente čiuožinėjančius neįgaliuosius pamatęs internete. Jį sužavėjo, kad kojų nevaldantys žmonės vandenlentes valdo taip, išdarinėja tokius triukus, jog net retas patyręs vaikštantis sportininkas jiems prilygs. Tada pamanė, kad ir Lietuvoje būtų gerai turėti įrangą, kuria naudodamiesi čiuožti vandelente galėtų visi. „Apie neįgaliuosius mažai žinojau, bet man atrodė, kad šie žmonės neturi labai daug galimybių dalyvauti aktyviame gyvenime, norėjosi jiems tokią progą suteikti“, – sako V. Kibas. Pradėjus ieškoti tos kėdutės, pamatė, kad jos kaina Amerikoje, Šviecarijoje siekia 1800 eurų. Tai pasirodė pernelyg daug. Tada atrado, kad vandenlenčių sportas tarp neįgaliųjų labai populiarus Vengrijoje. Užmezgęs ryšius su viena tos šalies neįgaliųjų organizacija, V. Kibas išsiaiškino, kad jie naudoja pačių pagamintas vandenlenčių kėdutes. Kad atsiųstų vieną tokią Lietuvos vandenlentininkams, reikėjo nemažai įkalbinėti. Bet pavyko. V. Kibas tikisi, kad Lietuvoje tikrai atsiras norinčių išbandyti šią sporto šaką ir pastangos pasiteisins.

„Kai žmonės ateina abejodami: ar aš pajėgsiu, ar man pavyks, atsakau: pas mus čiuožė ir 5 metų vaikas, ir 80-metį perkopusi močiutė, dabar jau ir negalią turintis žmogus, tai reiškia, kad gali visi“, – sako V. Kibas.


Naujovė – neįgaliesiems pritaikytas oro balionas

Išsėtinės sklerozės dienos proga Vilniaus išsėtines sklerozės draugija „Feniksai“ dviem savo nariams dovanojo skrydį oro balionu. Buvo iškelta sąlyga, kad žmogus ne tik sirgtų išsėtine skleroze, bet dar ir judėtų neįgaliojo vežimėliu. Pasak draugijos vadovės Anos Staševičienės, mintis padovanoti sergantiems išsėtine skleroze žmonėms skrydį kilo po to, kai sužinojo, kad bendrovė „Hot air lines“ turi pritaikytą oro balioną. „Hot Air Lines“ projektų vadovė Živilė Jokubaitytė sako, kad tokį oro balioną bendrovė kartu su portalu „Delfi“ įsigijo dėl to, kad matė poreikį – negalią turintys žmonės skambindavo, domėjosi, ar būtų galimybė skristi. Baliono pritaikymas – visiškai paprastas: įrengtos 2 sėdimos vietos, o dėžės bortai – žemesni nei įprastai. Taigi šiame balione galima skristi sėdint, žmogus saugiai pritvirtinamas diržais. Tiesa, Ž. Jokubaitytė atkreipia dėmesį, kad keleivis turėtų valdyti galvą, nes nėra atramos. Pasak įmonės „Hot air lines“ projektų vadovės, balionas puikiai tinka senjorams. Kartais vyresnio amžiaus žmonės, besiremiantys lazdele, baiminasi, ar pavyks išstovėti visą skrydžio laiką. Dabar jiems tiesiog galima pasiūlyti saugiai atsisėsti. Šiuo balionu patogu skristi ir vaikams – jie gali matyti vaizdą nepasistiebę. Balionas esant poreikiui transformuojasi – sėdynės užlenkiamos. Iš viso juo gali skristi 6 žmonės – yra 2 sėdimos vietos ir 4 stovimos.

„Neįgalieji tokie pat žmonės, kaip ir visi, to paties nori, taip pat svajoja. Kad galime paskraidinti visus, dėl to tik smagiau“, – sako Ž. Jokubaitytė.

Bendrovė „Hot Air Lines“ kartu su portalu „Delfi“ pernai vasarą įsigijo neįgaliesiems pritaikytą oro balioną.

Galimybių neįgaliesiems daugėja

Draugijos „Feniksai“ pasiūlyta galimybe išbandyti skrydį oro balionu nedvejodama pasinaudojo vilnietė Irena Trečiokienė. Ji sako apie tai svajojusi jau seniai, bet netikėjusi, kad atsiras proga. „Išpildžiau savo gyvenimo iššūkį“, – neslepia džiugesio moteris. Ji sako nė kiek nebijojusi skrydžio, drąsiai dairėsi aplink, grožėjosi Vilniumi.

Moteris išsėtine skleroze susirgo prieš daugiau kaip prieš 10 metų, tačiau tikslią diagnozę sužinojo prieš 7-erius. Ji iš pradžių sako labai dėl to išgyvenusi, baiminosi ateities, su niekuo apie savo ligą nenorėjo kalbėtis. Dabar Irena į gyvenimą žiūri su džiugesiu.

Nors išsėtinė sklerozė vis labiau apriboja gyvenimą, moteris nebegali judėti taip, kaip anksčiau, tenka naudotis neįgaliojo vežimėliu, I. Trečiokienė stengiasi pasinaudoti kiekviena galimybe, o tokie iššūkiai – puiki proga vėl pajusti gyvenimo pulsą.

Besileidžiantys parašiutu, plaukiojantys baidarėmis ar kruiziniais laivais neįgalieji jau retai benustebina. Taigi atsisėdus į neįgaliojo vežimėlį gyvenimas anaiptol nesibaigia. A. Krušinskaitė sako net įsivaizduoti negalėjusi, kiek daug įdomaus jos laukia. Neįgaliųjų galimybių ribos vis labiau plečiasi, tik reikia nebijoti į įgyvenimą žvelgti atviromis akimis.

Aurelija BABINSKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt