19
Pirm, Lap
10 Nauji straipsniai

Paslaugos – savoje bendruomenėje

Neįgaliųjų reikalų tarybos posėdyje svarstyti visiems neįgaliesiems aktualūs klausimai.

Integracijos keliu
Nustatymai

Proto negalią ar psichikos sutrikimų turinčių asmenų globos pertvarką turėtų paspartinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas Neįgaliųjų patekimo į globos įstaigas moratoriumas, kuriame numatoma, kad nuo 2030 m. sausio 1 d. tokie asmenys nebegalės būti siunčiami į valstybines globos įstaigas. Neįgaliųjų reikalų tarybos posėdyje socia­linės apsaugos ir darbo viceministrės Vilmos Augienės paskelbtas moratoriumo projektas sutiktas labai palankiai.

Moratoriumas skatins pertvarką

Pristatydama projektą, viceministrė V. Augienė pastebėjo, kad iki šiol savivaldybėms proto negalią ar psichikos sutrikimų turinčio asmens siuntimas į valstybinę globos įstaigą buvo lengviausias šių žmonių socialinių problemų sprendimo būdas. Į šias įstaigas patenka ir tokių asmenų, kuriems ilgalaikės institucinės globos nereikia.

2016 m. šalyje pradėta vykdyti institucinės globos pertvarka. Šiuo metu Lietuvoje jau įkurta apie 20 savarankiško gyvenimo namų, bet, pasak viceministrės, nemažai savivaldybių vis dar bijo permainų ir nerodo jokios iniciatyvos. „Socialinių paslaugų plėtra ir jų prieinamumo užtikrinimas yra ne SADM, o savivaldybių funkcija. Žmonės su negalia turi gyventi ir gauti paslaugas ten, kur gimė, augo, ir tik išskirtiniais atvejais gali patekti į slaugos įstaigą“, – kalbėjo V. Augienė.

Moratoriume įvardytos trys datos nurodo pereinamojo laikotarpio etapus.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. į SADM pavaldžias socialinės globos įstaigas galės patekti tik tie asmenys, kuriems numatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis. Atskirais atvejais nuo 2019 m. gali būti ribojamas naujų asmenų su negalia apgyvendinimas į Pertvarkomų įstaigų sąrašą įtrauktose įstaigose, kol bus baigtas pertvarkos procesas.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. į likusius pertvarkytų įstaigų institucinės ilgalaikės socialinės globos padalinius numatoma nebepriimti naujų asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimų, o nuo 2030 m. sausio 1 d. tokie asmenys nebegalės būti priimami į jokias SADM pavaldžias socialinės globos įstaigas.

Siekiant, kad pertvarka vyktų optimaliai, bus atsižvelgiama į regionų specifiką, numatoma kooperuoti savivaldybių pajėgumus. Regionuose turės atsirasti grupinio, savarankiško gyvenimo namų (ekspertai rekomenduoja orientuotis į nedidelius, ne daugiau kaip 40 vietų namus), naujų dienos užimtumo, dienos globos paslaugų, socialinių dirbtuvių ir kt. Skatinant žmonių su negalia savarankiškumą, bus ieškoma būdų juos įtraukti ir į darbo rinką.

Neįgaliųjų reikalų tarybos nariai siūlė pasirūpinti ir darbuotojų, kurie teiks socialines paslaugas, rengimu – pavyzdžiui, jiems būtų pravartu susipažinti su gestų kalba, Brailio raštu. Į pertvarkos procesą siūloma įtraukti ir nevyriausybinį sektorių, kuris taip pat galėtų teikti viešąsias paslaugas.


Nuo užimtumo iki informacijos prieinamumo

Posėdyje svarstyti ir kiti aktualūs klausimai. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis aptarė žmonių su negalia užimtumo rėmimo sistemos tobulinimo situaciją. Pasak ministro, parengtas Socialinių įmonių įstatymas, kuris turėtų pristabdyti nevaldomą socialinių įmonių plėtrą: jame numatoma, kad valstybės subsidijos už neįgaliųjų darbo vietas bus terminuotos, neterminuotos liktų tik už sunkią negalią turinčių asmenų įdarbinimą. L. Kukuraitis patikino, kad planuojama visai atsisakyti Socialinių įmonių įstatymo, o neįgaliųjų ir kitų atskirties grupių asmenų įdarbinimą reglamentuoti bendru Užimtumo įstatymu. Šio įstatymo rengimą kuruoja LR Seime dirbanti Neįgaliųjų teisių komisija, kuriai vadovauja Justas Džiugelis.

Europos Sąjungos (ES) internetinių puslapių direktyvos įgyvendinimo eigą pristatė Susisiekimo ministerijos (SM) Informacinės visuomenės politikos departamento Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Asta Balevičiūtė. Ji informavo apie numatytus darbus: tai direktyvai įgyvendinti būtinų teisės aktų keitimas, mokymo programų, kaip kurti, valdyti ir atnaujinti internetinių svetainių turinį, kūrimas ir mokymų organizavimas, priemonių, susijusių su prieinamumo reikalavimais, sklaida. Už visų šių darbų vykdymą atsakingas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie SM.

Posėdyje dalyvavusių Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovų nuomone, šalyje turėtų būti įgyvendinti ne tik minimalūs Direktyvoje numatyti reikalavimai ‒ Direktyva turėtų būti taikoma plačiau. Pavyzdžiui, reikėtų pasirūpinti žmonėms su negalia svarbios informacijos pateikimu gestų ir lengvai suprantama kalbomis, numatyti sankcijas už Direktyvos reikalavimų nesilaikymą ir kt. SM atstovė patikino, kad kol kas parengtas tik Direktyvos perkėlimo projektas, ir prašė siųsti pasiūlymus.

Aplinkos ministerijos (AM) Statybos ir teritorijų planavimo departamento vyresnysis patarėjas Dangyras Žukauskas posėdžio dalyvius informavo apie Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos 2016‒2018 metų veiksmų plano įgyvendinimą. Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės pavaduotoja Jolanta Šliužienė pristatė Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą. Pranešimas sukėlė daug klausimų ir diskusijų, numatyta artimiausiu metu tikslinti problemines dokumento vietas.

Sigita INČIŪRIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt