19
Pirm, Lap
10 Nauji straipsniai

Kaip pristatyti neįgaliųjų darbus, kad juos visi norėtų pirkti?

Loreta Paulauskienė įsitikinusi, kad neįgalieji turi labai daug talentų.

Integracijos keliu
Nustatymai

Neįgaliųjų darbų parduotuvė įsikūrusi pačiame Vilniaus centre, Pilies gatvėje. Vis dėlto jai nepavyksta pačiai išsilaikyti. Ši tendencija būdinga kalbant apie visus neįgaliųjų darbus – daugelis juos giria, bet pirkėjų antplūdžio nėra, dažnai jie vertinami kaip „pigi“ produkcija. Ką daryti, kad neįgaliųjų talentai garantuotų jiems pajamas? 

Lietuvos žmonių su negalią sąjungos surengtame seminare „Verslumo kompetencijų ugdymas“ kalbėta apie galimybes susikūrimas darbo vietą.

Parduotuvėlė – ant išlikimo ribos

Vilniaus krašto žmonių su negalia skyriaus pirmininkė Loreta Paulauskienė sunerimusi – vis kalbama apie parduotuvės, kuri įsikūrusi pačioje Vilniaus miesto širdyje, Pilies gatvėje, uždarymą. Jau ne pirmą dešimtmetį veikiančioje parduotuvėje negalią turintys žmonės gali parduoti savo darbus. Daugiausia čia – dienos centro „Mes esame“ lankytojų dirbinių, bet nemažai jų atveža ir kitos organizacijos ar pavieniai neįgalieji. Pasak parduotuvės vedėjos Raisos Vaičiūlionienės, pasirinkimas čia išties didelis: odos, molio dirbiniai, mezginiai, siuviniai; yra ir praktiškų dalykų (šaukštų, kojinių), ir estetiniam pasigėrėjimui skirtų paveikslų ar medžio drožinių. Čia galima įsigyti netgi tautinių juostų ar visą tautinių drabužių komplektą. O ir kainos tikrai palankios: už originalią molinę taupyklę sumokėsite vos 4 eurus. Tokia įvairovė nė kiek nestebina – negalią turintys žmonės tiek įvairiose organizacijose, tiek namie prikuria pačių įvairiausių dalykų.

Žinoma, vienoje lankomiausių Vilniaus gatvių apsilanko labai daug žmonių, tad ir į neįgaliųjų parduotuvę užsukančiųjų yra nemažai. Čia ateina ne tik suvenyrų ieškantys turistai, bet ir nebrangių originalių dovanų besižvalgantieji. Pasak R. Vaičiūlionienės, pirkėjai labai vertina rankų darbą, turistai dažniausiai renkasi natūralias medžiagas: molio, lino dirbinius.

Pasibaigus panaudos sutarties su savivaldybe laikotarpiui, vėl buvo iškilęs parduotuvės likimo klausimas: buvo svarstyta iškelti ją iš Vilniaus centro į kitas patalpas. Dabar sutartis jau pasirašyta, bet savivaldybė iškėlė sąlygų: parduotuvė privalo keistis. Ji jau nebeatitinka dabartinių pirkėjų poreikių: eidamas pro šalį, gali ir nepastebėti pilkos, akių netraukiančios iškabos, viduje taip pat būtini pokyčiai: lentynos tamsios, jos stovi nuo parduotuvėlės darbo pradžios. R. Vaičiūlionienė sako, kad ekspozicijos vitrinose dažnai keičiamos, bet vis tiek tarp daugelio įdomių Pilies gatvės suvenyrų parduotuvių jos atrodo itin kukliai. Vedėja neslepia, kad parduotuvei išsilaikyti nėra lengva. Neįgaliųjų darbams taikomas 30 proc. antkainis, tačiau, pasak R. Vaičiūlionienės, to neužtenka visoms išlaidoms padengti. Lėšų remontui taip pat nėra. Vedėja sako jau pradėjusi derėtis su Dailės akademija – sulaukė pažado padėti sutvarkyti pastato interjerą, išorę.

Neįgaliųjų darbų parduotuvės vadovė Raisa Vaičiūlionienė sako, kad parduotuvėje galima rasti įvairiausių suvenyrų.

Surengė improvizuotą plenerą

L. Paulauskienė įsitikinusi – ši parduotuvėlė turi išlikti ir prie to turi prisidėti patys neįgalieji. Ji surengė trijų dienų improvizuotą plenerą: skverelyje priešais parduotuvėlę pastatė molbertus, atsivežė reikalingų priemonių ir tiesog gatvėje ėmėsi tapyti.

Loreta sako taip norinti užmegzti ryšį su praeiviais, atkreipti dėmesį į talentingų neįgaliųjų kūrybą, parodyti, kad vieta, kur neįgalieji gali pristatyti savo darbus, yra reikalinga. Ji tikisi, kad atsiras norinčiųjų prisidėti prie parduotuvėlės atnaujinimo, o gal pavyks parduoti daugiau darbų.

L. Paulauskienė ragina ir kitas neįgaliųjų organizacijas prisidėti prie šios akcijos – juk visur yra kuriančių žmonių. Vieni gali verti karoliukus, kiti – megzti ar užsiimti kitais rankdarbiais. Kodėl gi to nepadarius tiesiog gatvėje – daugiau žmonių atkreiptų dėmesį į šiuos darbus, galbūt pavyktų užmegzti naujų pažinčių. Taip atsitiko ir šį kartą – pleneru susidomėjo iš JAV, Ohajo valstijos, į Lietuvą atvykęs Viljamas. Amerikietis sako besidomintis menu, tad stengiasi iš kiekvienos kelionės parsivežti po paveikslą. Jį labai sudomino tiesiog gatvėje piešiančios moterys. Vieną dieną susipažinęs, stebėjęs, kaip jos tapo, kitą dieną grįžo įsigyti paveikslų.

Neįgalieji tapė tiesiog gatvėje.

Trūksta vietos darbams pristatyti

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos surengtame seminare „Verslumo kompetencijų ugdymas“ kalbėta apie tai, kad darbo vietos sau sukūrimas – gera išeitis negalią turinčiam žmogui. Neretam iš jų kiekvieną dieną eiti į darbą ir dirbti 8 valandas yra labai sunku ar net neįmanoma. Išeitis būtų savas verslas – jo privalumas tas, kad žmogus pats gali planuoti savo laiką, be to, dirbti galima ir namie.

Socialinio verslo ekspertė Irena Pranckevičiūtė-Blaževičė sako, kad pradėti reikia nuo savo talentų ir gebėjimų įvertinimo. Pasirinkimų, ką daryti, taip pat gali būti labai įvairių – nuo mezgimo iki gėlių auginimo. Labai populiarios įvairios paslaugos – nuo internetinių svetainių kūrimo, kosmetologijos paslaugų iki restoranų maisto vertinimo ir pan. Galima pasinaudoti įvairiomis smulkaus verslo rėmimo programomis, kurių dabar tikrai nemažai. Svarbu atrasti ir nišą, kurioje gaminami daiktai ar teikiamos paslaugos būtų reikalingi. I. Pranckevičiūtė-Blaževičė papasakojo apie viename kaime gyvenančias moteris, kurios, norėdamos užsidirbti, bet laisvai planuoti savo laiką, įkūrė maisto gamybos įmonę – pradėjo tiekti sočią sriubą turgaus prekeiviams.

Pasak ekspertės, labai svarbu, kad pagamintą daiktą ar paslaugą kas nors nupirktų. Jokia naujiena, kad neįgalieji sukuria labai daug įvairių rankdarbių, pritapo paveikslų ir pan. Šių darbų galima pamatyti įvairiose mugėse, parodėlės dažnai rengiamos pačiose neįgaliųjų organizacijose. Vis dėlto labai retai jų pavyksta parduoti tiek, kad pakaktų pragyventi ar nors pastebimai prisidėti prie neįgaliojo išmokos. Dažnai neįgalieji baigia dešimtis mokymų, pramoksta įvairių amatų, bet tai jiems nepadeda įsitvirtinti darbo rinkoje.

Viena iš priežasčių – apie neįgaliųjų kuriamus darbus labai trūksta informacijos. Neįgaliųjų reikalų departamentas kartu su Valakupių reabilitacijos centru sukūrė tinklalapį www.meskuriame.lt, kuris skirtas negalią turinčių žmonių darbams pristatyti, bet jis netapo žinomas ir populiarus. Projekto „Dešinioji ranka“ įkūrėjos Rita Adomavičienė ir Sandra Jakštaitė pabrėžė, kad labai gera terpė pristatyti savo veik­lą – socialiniai tinklai. Tiesiog reikia išnaudoti jų teikiamas galimybes. To paties galima būtų palinkėti ir Pilies gatvėje veikiančiai parduotuvėlei.

Aurelija BABINSKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt