20
P, Lie
9 Nauji straipsniai

Patyrusiems insultą galima padėti

Gydytoja reabilitologė Gintarė Vaitkienė įsitikinusi, kad insultus patyrusiems žmonėms labai svarbi reabilitacija.

Integracijos keliu
Nustatymai

Lietuvos insulto asociacijos duomenimis, pasaulyje kas 2 sekundės kas nors patiria insultą ir kas 6 sekundes kas nors nuo jo miršta. Insultas – viena dažniausių negalios priežasčių. Kaip tvarkytis, jei šeimos narį ištiko insultas, kokios priemonės gali padėti įveikti komplikacijas? Apie tai kalbėta reabilitacijos centre „Senevita“ surengtoje konferencijoje „Insultų aktualijos“. 

Svarbu reabilitaciją pradėti kuo anksčiau

Gydytojos reabilitologės Gintarės Vaitkienės eigimu, insulto atvejų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje daugėja. To priežastys – ilgėjantis amžius, patiriamas stresas ir įtampa, sėdimas darbas, rūkymas, mitybos sutrikimai, padidėjęs kraujo spaudimas ir kitos sveikatos bėdos. Insultas gali lemti pačius įvairiausius organizmo pokyčius: valgymo, regėjimo, klausos, judėjimo, nuotaikos sutrikimus, jau nekalbant apie tuos atvejus, kai neįgaliu tapusį žmogų tenka slaugyti. „Jei žmogus nesikelia iš lovos, komplikacijų gali būti itin daug: tarp jų – plaučių uždegimas, šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimai“, – sako gydytoja.

Pasak G. Vaitkienės, siekiant išvengti šių komplikacijų ar sumažinti jų pasekmes, labai svarbi žmogaus reabilitacija: judėjimo, pažintinių, apsitarnavimo funkcijų lavinimas. Ją daugeliu atveju galima pradėti jau pirmą dieną. „Pasaulyje yra praktika, kad net į reanimacijos palatą ateina specialistai – pavyzdžiui, kalbos specialistai, dar vadinami logoterapeutais. Jie gali padėti atstatyti ne tik kalbos, bet ir rijimo funkciją“, – patirtimi dalijasi gydytoja. G. Vaitkienės teigimu, didžiausias atsistatymas vyksta per pirmus metus, tačiau netiesa, kad vėliau ligoniui negalima padėti. „Anksčiau, kai nebuvo galvojama apie smegenų neuroplastiškumą, neuronų atsistatymą, buvo sakoma, kad po dvejų metų jokia reabilitacija nėra prasminga, nes nieko daugiau nepavyks pasiekti.

Pati turiu pacientų ir matau, kad tie, kurie dirba, lavinasi, pasiekia pokyčių ir po trejų, ketverių metų“, – įsitikinusi gydytoja.

Pristatomas treniruoklis dubens raumenų funkcijai gerinti. 

Didžiausia atsakomybė – artimiesiems

Kol žmogus gydomas ligoninėje, kol būna reabilitacijoje – viskas tarsi aišku, ligoniu rūpinasi specialistai, tačiau grįžus namo dažnai kyla problemų: artimieji nežino, kaip padėti. G. Vaitkienė pataria: „Žmogus po insulto paprastai patenka į reabilitaciją. Šeimos nariams labai rekomenduočiau dalyvauti reabilitacijos procese, prabūti visą dieną, praeiti viską, ką pacientas daro: paklausti kineziterapeuto, kokius pratimus daryti namuose, iš ergoterapeuto pasimokyti, kaip lavinti apsitarnavimo, kognityvines funkcijas. Internete to nerasi. Specialistas gali patarti, ko konkrečiai reikia tam žmogui.“

Deja, pasak gydytojos, dažniausiai artimieji pasidomi tik kokius vaistus vartoti. Vis dėlto didžiausia pagalba siekiant atsistatyti po insulto – ilgas, kant­rus darbas.

Gydytoja pastebi, kad judėjimo, apsitarnavimo problemos išryškėja iškart, o kognityviniams, arba pažintiniams, sutrikimams skiriama per mažai dėmesio. Po insulto ligonis dažnai būna nervingas, piktas, išsivysto depresija. Neretai pacientai praranda motyvaciją ką nors daryti. Jei niekas nejudina, neskatina, gali visą dieną gulėti lovoje. Ne todėl, kad tingi ar nenori, tiesiog yra pažeisti tam tikri smegenų centrai. Tada vystosi kognityvinių funkcijų sutrikimai, demencija ir būklė ne gerėja, o blogėja. Tokiais atvejais artimųjų vaidmuo ypač svarbus.

Gydytojas iš Kipro Onisiforos Hadjionisiforou pademonstravo robotizuotą elipsinį eisenos treniruoklį. 

Reikia džiaugtis ir mažais pasiekimais

Gydytoja ragina nenuleisti rankų ir kuo daugiau artimąjį skatinti judėti, lavintis. „Patarčiau vertinti mažus dalykus: išmokome atsisėsti lovoje – džiaukimės, atsistojome – dar labiau. Juk tik gimęs vaikas iš karto neatsistoja ir nebėgioja. Taip ir žmogus po insulto. Kad pradėtų vaikščioti, reikės praeiti visus etapus. Kiekvienas atsistato skirtingai. Kitam gal pusės metų reikės, o gal dar ilgiau. Svarbu nepasiduoti.“

Taip pat G. Vaitkienė rekomenduoja pasitelkti įvairias šiuolaikines priemones. Gydytoja pasakoja, kad jos tėtis prieš metus patyrė insultą. Judėjimo funkcijos atsistatė, tačiau šeimos nariai pastebėjo, kad sutriko orientacija. Pasiūlė jam planšetėje dėlioti kortas, vėliau pradėjo spręsti sudoku. Atstatyti pažintines funkcijas labai padeda įvairios vaikiškos lavinančios programėlės. G. Vaitkienė pataria kreiptis į specialistą, kuris tiksliai įvertintų, kas sutriko: atmintis, gebėjimas skaičiuoti, vertinti situaciją ir pagal tai parinkti lavinimą.

Gydytoja sako savo darbe naudojanti įvairias interaktyvias priemones. Pavyzdžiui, stovint prieš monitorių reikia „apsirengti“ – paliesti ekrane pasirodančias aprangos detales. Toks pratimas įtraukia, padeda lavinti judesius, koordinaciją, gebėjimą vienu metu atlikti keletą veiksmų.

Gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė pabrėžė, kad labai svarbu spręsti šlapimo nelaikymo problemą, kuri dažna ne tik po insulto. Ji pristatė kitą interaktyvią priemonę, padedančią treniruoti dubens raumenis ir taip spręsti šlapimo nelaikymo bėdas.

Gydytojas iš Kirpo Onisiforos Hadjionisiforou pademonstravo robotizuotą elipsinį eisenos treniruoklį „Kinisiforo“, kurio veikimas pagrįstas smegenų neuroplastiškumu ir kuris padeda pacientams po insultų, galvos smegenų, stuburo smegenų traumų, sergantiems išsėtine skleroze, atkurti judesius, pusiausvyrą ir kitas funkcijas. Šį treniruoklį Lietuvoje pristato MB „Dianeta“. Jis šiuo metu yra „Senevitoje“.

Naudojant interaktyvias priemones žmonės lavina tiek fizines, tiek pažintines funkcijas. 

Svarbu sukurti tinkamą aplinką

G. Vaitkienė pabrėžia, kad labai svarbu, jog insultą išgyvenęs žmogus, net ir sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje, turėtų galimybę kiekvieną dieną išvažiuoti į lauką – įspūdžiai lavina smegenis ir skatina jų neuroplastiškumą. Įmonės „Dianeta“ direktorė Diana Stankevičiūtė susirinkusiuosius padrąsino domėtis įvairiomis priemonėmis, padedančiomis prisitaikyti gyvenamojoje aplinkoje ar išeiti iš namų: yra įvairių keltuvų, laiptų kopik­lių – reikia tik domėtis ir žinoti, kad būstas neįgaliesiems gali būti pritaikomas nemokamai.

Jai pritaria ir G. Vaitkienė – net nedidelės permainos gali palengvinti negalią turinčiojo gyvenimą: gal reikia išimti dureles iš spintelės po kriaukle, kad galima būtų privažiuoti nusiprausti, o gal atsisakyti durų į vonią ar kitą kambarį. Kartais užtenka aukštesnio čiužinio, kad žmogus galėtų atsistoti nuo lovos.

„Yra labai daug mitų apie tai, kad viskas brangiai kainuoja, kad didelės eilės. Situacija labai pasikeitusi – jei anksčiau vežimėlio laukti reikėdavo ir metus, ir dvejus, dabar dažnai dar ligoninėje gulėdamas pacientas gauna ne tik vežimėlį, bet ir lovą, čiužinį nuo pragulų“, – primena gydytoja reabilitologė.


Insultas išgydomas

Gydytojas neurologas Aleksandras Vilionskis ramina: dabar insultas ne tik gydoma, bet ir pagydoma liga. Daugybė žmonių, gavę tinkamą pagalbą, visiškai atsistato. Labai svarbus to faktorius – kuo anksčiau pradėti gydymą. Taigi, jei pastebėjote, kad persikreipė artimojo veidas, kad jis negeba pakelti rankų ir jų išlaikyti, sutriko kalba arba jos supratimas, orientacija, rega, eisena, pusiausvyra, koordinacija – skambinkite bendruoju pagalbos telefonu ir vykite į gydymo įstaigą su įjungtais švyturėliais. Laiku suteikta pagalba gali lemti tolesnio gyvenimo kokybę.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt