17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Europos Parlamente – dėmesys neįgaliųjų galimybėms dalyvauti rinkimuose

Adamas Kosa – pirmas kurčiasis Europos Parlamente.

Integracijos keliu
Nustatymai

Įtemptoje Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje buvo skirta laiko diskusijai apie neįgaliųjų galimybes dalyvauti rinkimuose. EP nariai pabrėžė, kad ši teisė šalyse narėse nėra pakankamai užtikrinama ir tam turėtų būti skiriama daugiau dėmesio. 

Teisė balsuoti – demokratijos dalis

Europarlamentarės iš Graikijos Kostadinkos Kunevos teigimu, kiekvienuose rinkimuose į Europos Parlamentą pastebimas rinkėjų aktyvumo mažėjimas. Analizuojamos to priežastys, tačiau iš šio proceso jaučiasi išstumti rinkimuose norintys dalyvauti neįgalieji. Pasak K. Kunevos, teisė balsuoti – demokratijos dalis. Turi būti sukurtos priemonės, užtikrinančios šią galimybę visiems. „Jos gal ir brangios, bet demokratija yra geriausia, ką galime turėti“, – sako EP narė.

Jai pritaria ir belgė Helga Stevens: žmonės visavertiškai dalyvauja visuomenės gyvenime tik tada, jei gali balsuoti. Pasak europarlamentarės, apie 80 mln. Europos Sąjungos piliečių turi kokią nors negalią. Deja, net 15-oje valstybių įstatymais jiems nėra įtvirtinta galimybė dalyvauti rinkimuose. Daug kur žmonės fiziškai negali patekti į balsavimo vietas, tik 12-oje šalių narių yra aiškiai apibrėžta, kaip turi būti įrengtos apylinkės. Nuo gimimo negirdinti politikė pabrėžia, kad dažnai akcentuojama fizinė prieiga, tačiau kitų negalių turintiems žmonėms teisė balsuoti taip pat yra labai ribota. Be to, sudėtinga neįgaliesiems dalyvauti įvairiuose susitikimuose prieš rinkimus. H. Stevens įsitikinusi, kad reikia kurti stiprią teisinę sistemą tam, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti visiems.

Ispanijai atstovaujanti europarlamentarė Angela Vallina atkreipė dėmesį, kad šalyse narėse trūksta valios įgyvendinti Neįgaliųjų teisių konvencijoje numatytas teises dalyvauti rinkimuose, ypač kalbant apie intelekto negalią turinčius žmones.

EK komisarė Vera Jourova.

Ką reikėtų padaryti?

Jungtinei Karalystei atstovaujanti Anthea Mcintyre pasidalijo įspūdžiais iš Jungtinių Tautų 11-osios sesijos Niujorke, kurioje buvo kalbama apie neįgaliųjų teises. Sesijoje įvairios šalys dalijosi patirtimi, kokių veiksmų imasi, kad visiems būtų užtikrinama teisė balsuoti: kuriami mobilūs balsavimo punktai, nešiojamos balsavimo kabinos ir pan.

Agnieška Kozlovska-Rajevič pasidžiaugė, kad dar 2011 metais Lenkijos Vyriausybė įstatymais savivaldybes įpareigojo užtikrinti negalią turintiems žmonėms galimybę patekti į rinkimų apylinkes. Pasak europarlamentarės, 20-yje Europos Sąjungos (ES) valstybių yra numatyta galimybė balsuoti paštu. Daug piliečių tuo naudojasi, taip pat ir neįgalūs asmenys, tačiau to neužtenka.

Pasak liuksemburgiečio Tily Metz, būtina ne tik užtikrinti fizinę prieigą prie balsavimo apylinkių, įrengti rampas, tačiau ir pasirūpinti, kad rinkimų programos būtų prieinamos neregiams (pateikiamos Brailio raštu), suvokimo sutrikimų turintiems asmenims. Rinkiminės kalbos turi būti verčiamos į gestų kalbą. T. Metz manymu, reikia užtikrinti galimybę balsuoti ir globojamiems žmonėms.

Italė Isabela Adinolfi pabrėžė, kad jau laikas kalbėti apie elektroninę demokratiją – balsavimą internetu. Kai kurios šalys šioje srityje yra gerokai pažengusios. Europarlamentarės teigimu, tai paskatintų politiniame gyvenime dalyvauti tuos, kurie nori, bet dėl negalios neturi galimybių išreikšti savo valios.

Prancūzijai atstovaujantis europarlamentaras Giles Lebreton įsitikinęs, kad svarbu ne tik sudaryti galimybes neįgaliesiems balsuoti, bet ir kelti rinkimuose savo kandidatūras.

Adamas Kosa – pirmas kurčiasis, išrinktas į Europos Parlamentą. Nuo 2009 metų, kai tapo EP nariu, jis aktyviai kovoja už neįgaliųjų teises, taip pat ir už jų galimybes dalyvauti politiniame gyvenime. „Norėčiau, kad į politines institucijas būtų išrinkta daugiau žmonių su negalia“, – sako A. Kosa. Jo teigimu, Vengrija – vienintelė valstybė, kuri ir Europos, ir nacionaliniame parlamente turi kurčiųjų. Europarlamentaras ragina visas partijas, dalyvaujančias EP rinkimuose, suteikti galimybes neįgaliesiems kandidatuoti.

Europarlamentarė Kostadinka Kuneva.

Europos Komisija ir toliau vertins rinkimus

Europos Komisijos (EK) atstovė Vera Jourova, atsakinga už vartotojų teises ir lygybę, sutinka, jog būtina siekti, kad teisė dalyvauti rinkimuose būtų užtikrinta visiems. Tai minima 2010-2020 metų Europos negalios strategijoje ir 2017 metais parengtame šios strategijos įgyvendinimo vertinime. V. Jourova pabrėžė, kad nors rinkimų organizavimas yra valstybių narių kompetencija, tačiau jos turi laikytis ES teisės aktų.

Komisarė priminė, kad EK vertino, kaip valstybės narės skatina rinkėjų, taip pat ir negalią turinčių, aktyvumą. Buvo pastebėta, kad galimybių yra įvairių: išankstinis balsavimas, balsavimas ligoninėse ar kitose vietose, pasitelkiamos įvairios techninės pagalbos priemonės. V. Jourova paragino valstybes nares keistis savo gerąja patirtimi, kad kuo geriau būtų užtikrintos neįgaliųjų galimybės balsuoti rinkimuose. Komisarė patikino, kad EK ir toliau rengs ataskaitas, vertins rinkimų procedūras valstybėse narėse.

Pasak V. Jourovos, EK bendradarbiaudama su neįgaliųjų organizacijomis renka informaciją apie specia­liųjų poreikių turintiems asmenims, įskaitant ir asmenis su intelekto negalia, kylančias kliūtis dalyvauti rinkimuose. Analizuojamos ir galimybės įteisinti balsavimą internetu.

Komisarės teigimu, svarstoma, kad galbūt geresniam rinkimų prieinamumui užtikrinti galėtų būti skiriamos ES fondų lėšos. „Siekiame padėti pilietinei visuomenei, kad žmonėms su negalia atsirastų daugiau galimybių dalyvauti rinkimuose“, – sakė V. Jourova.

Aurelija BABINSKIENĖ 
EP nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt