19
S, Rugp
9 Nauji straipsniai

Simbolinis pusantro tūkstančio neįgaliųjų sveikinimas Lietuvai

Šventiniame renginyje buvo daug tautinės simbolikos: tautiniais kostiumais pasipuošę žmonės, lietuviškais raštais austos juostos, plazdėjo trispalvė.

Integracijos keliu
Nustatymai

Tradicinis neįgaliųjų susibūrimas Talačkoniuose šiemet suspindo naujomis spalvomis. Į Balsių malūną šįsyk žmonės rinkosi ne tik susitikti su bičiuliais, bet ir pasidžiaugti jau 30 metų gyvuojančia juos suvienijusia Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) ir visi kartu pasveikinti Lietuvą su valstybės atkūrimo šimtmečiu. 

Pusantro tūkstančio renginio dalyvių suformavo Lietuvos valstybingumui pagerbti skirtą 100.

Tradicinis susitikimas Talačkoniuose kasmet sukviečia vis daugiau žmonių.

Du jubiliejai vienu metu – retai pasitaikanti proga

LND pirmininkės Jelenos Ivančenko teigimu, tokių gražių sukakčių vienu metu nedažnai pasitaiko, tad reikėjo pagalvoti, kaip jas įprasminti, pasistengti, kad gražūs jų prisiminimai išliktų istorijai. Vieni sumanymai keitė kitus, kol šventės vizija įgijo konkretų pavidalą.

Pasak J. Ivančenko, neįgalieji – labai svarbi visuomenės dalis. Gabūs, talentingi žmonės stebina ir vidine stiprybe, ir įvairiapusiais kūrybiniais gebėjimais. O Talačkoniai – vieta, kur visa tai gali atsiskleisti: į šį renginį atvyksta ir dainininkų, ir dailiųjų amatų kūrėjų, ir bendryste, buvimu kartu besidžiaugiančių žmonių. Kodėl jie visi drauge negalėtų pasveikinti valstybės atkūrimo 100-metį švenčiančios Lietuvos?

Renginio organizatorių sumanymui pritarė visos po šalį pasklidusios neįgaliųjų draugijos. Į Talačkonius atvyko daugybė skirtingiems regionams būdingais tautiniais kostiumais vilkinčių žmonių, vienų rankose plazdėjo Lietuvos trispalvė, kitų – jų atstovaujamų rajonų vėliavos, drabužius puošė geltonos-žalios-raudonos gėlytės, ženkliukai, kita tautinė atributika. Visos draugijos atsivežė ir po lietuviškais raštais austą juostą – organizatorių sumanymu jos turėjo apjuosti į simbolinį 100-uką sustojusius žmones.

Seniai matytų bičiulių apsikabinimai, šypsenos, Balsių malūno apylinkėse skambančios lietuvių liaudies dainos, šurmuliuojanti rankdarbių mugė, gyvo 100-uko skanduojami žodžiai „Su gimtadieniu, Lietuva!“, daugybė nuoširdžių jos jubiliejui skirtų palinkėjimų – visa tai įamžino virš tradicinės neįgaliųjų susibūrimo vietos skraidęs ir filmavęs dronas. Čia sukurtas vaizdo klipu tapęs neįgaliųjų sveikinimas Lietuvai netrukus pasieks garbingiausius valstybės žmones ir įstaigas. „Jis taps įrodymu, kad esame aktyvi, pilietiška visuomenės dalis ir didžiuojamės savo valstybe. Kartu priminsime ir apie save – jau tris dešimtmečius savo veikla ir nuoširdžiu darbu prie Lietuvos gerovės kūrimo prisidedančią organizaciją, jos žmones“, – sako LND pirmininkė.

Netrukus nuskambės sveikinimas Lietuvai.

Zita Valaitytė prisimena daugiau kaip prieš 10-metį vykusius neįgaliųjų susitikimus.

Labiausiai sužavėjo bendrystės pojūtis

Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ pirmininkė, respublikinių kultūros renginių organizatorė Viktorija Vitaitė į Talačkonius atvyko pirmą kartą. Ji neslėpė susižavėjimo šiuo renginiu. „Labiausiai žavi bendrystės jausmas. Matosi, kad žmonėms čia gera: susitinka, apsikabina, šnekučiuojasi. Jokios įtampos, vien šypsenos, malonūs prisiminimai, – įspūdžiais dalijosi V. Vitaitė. – Labai jautrus renginys. Ir vieta labai graži.“

Į Balsių malūną susirinkusio pusantro tūkstančio žmonių būryje – ir šių susitikimų iniciatoriai, „Draugystės“ būrelio veteranai: biržietis Virginijus Kalvėnas, kėdainiškis Stasys Černevičius, kupiškėnai Eleonora ir Pet­ras Šakaliai. Tiesa, bičiuliai šįsyk veltui žvalgėsi ištikimo šio renginio dalyvio biržiečio Egidijaus Šato. Baimindamiesi dėl jo sveikatos, medikai Egidijaus į Talačkonius neišleido. Tačiau neakivaizdžiai jis vis tiek čia dalyvavo – primygtinai bičiulių prašė į Talačkonius nuvažiuoti ir jam viską papasakoti. Zinaida Dilytė-Jurėnienė ir Edvardas Stankus taip ir padarė – tą pačią pavakarę jį aplankė, glėbį linkėjimų nuvežė, porą valandų prisiminimais dalijosi.

Į Talačkonius atvykusi buvusi LND pirmininkė Zita Valaitytė prisiminė ir tuos laikus, kai neįgalieji rinkosi ne Balsių malūne, o ten, kur prieš daugelį metų tuometis „Įstros“ kolūkio pirmininkas Povilas Džiuvė jiems suteikė prieglobstį. Kultūros namai, aplink žaliuojantis sodas, didžiulė pieva, kurią prieš šį tradicinį susitikimą patiems reikėjo nusišienauti... Daugybė sentimentų gaubia šią bendrystės tradiciją. Kiekvienas ne pirmą dešimtmetį čia atvykstantis žmogus iš ankstesnių susitikimų gali pasakoti kokią nors įdomią, kvapą gniaužiančią istoriją.

Kartu su Utenos rajono neįgaliųjų draugija į Talačkonius atvykęs Dievo Apvaizdos parapijos kunigas vikaras Žilvinas Treinys priminė apie bažnyčioje egzistuojančią buvimo teologiją. Pasak jo, dažnai nereikia nieko daugiau, tik būti šalia žmogaus. Šie neįgaliųjų susibūrimai tai irgi patvirtina.

Kaip gera susitikti su bičiuliais!  

Talačkoniai traukia ir jaunimą.

Koncerte – ir prieš 100 metų dainuotos, ir šiandien skambančios melodijos

Simboliškas buvo ir tradicinei neįgaliųjų šventei skirtas koncertas. LND į jį pakvietė Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtoje Dainų šventėje dalyvavusius folkloro atlikėjus. Žemaitijos kraštui būdingų dainų programą renginio dalyviams padovanojo jau tris dešimtmečius liaudies dainas atliekantis, tautinius šokius pristatantis ir tradicijas puoselėjantis Skuodo rajono kultūros centro Mosėdžio folkloro ansamblis.

Tautiniais kostiumais pasipuošusios į sceną kilo ir Varėnos rajono neįgaliųjų draugijos folkloro ansamblio „Atgaiva“ dainininkės. Dauguma kolektyvo moterų dalyvavo Dainų šventės Folkloro dienoje. Tąsyk po jų pasirodymo ansamblio vadovė Daiva Kielienė užsiminė, kad pasirodymas Talačkonių renginyje bus tikrai ne mažiau svarbus. Tad į šventę susirinkusieji turėjo puikią progą pasiklausyti prieš 100 metų skambėjusių dzūkiškų melodijų.

Dainingos tautos tradicijas tęsia ir šiuolaikiniai kolektyvai. Alytaus miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkė Daiva Latvytė džiaugėsi, kad šio renginio organizatoriai pakvietė jų vokalinį ansamblį „Dzūkijos atgaiva“. Pasak jos, tokį pasitikėjimą moterys priėmė kaip didelį įvertinimą. Nors kolektyvas turėjo atlikti tik keturias dainas, pasirodymui rengėsi taip pat atsakingai, kaip ir LND rengiamam kitam tradiciniam renginiui – „Vilties paukštei“. Juk nedažnai pasitaiko proga koncertuoti pusantro tūkstančio publikai.

Šiltai neįgalieji sutiko ir nuotaikingą grupės „DAR“ pasirodymą. Audringais plojimais jie ilgai nuo scenos nenorėjo paleisti grupės atlikėjų, o numatytą programą patęsę muzikantai džiaugėsi tokiu nuoširdžiu priėmimu.

Žemaitijos krašto lietuvaitė – Marijos Šleiterienės kūryba.

Irenai Dumskienei patinka „prakalbinti“ molį.

Susiburkime ir kurkime kartu

Kėdainių rajono neįgaliųjų draugijos amatų būrelio vadovė Regina Rylienė juokauja, kad Balsių malūne šurmuliuojančią rankdarbių mugę būtų galima pavadinti jų organizacijos įgyvendinamo savivaldybės remiamo kultūros projekto „Susiburkime ir kurkime kartu“ vardu. „Juk tam į Talačkonius ir suvažiuojame, kad susitiktume, vieni kitų darbais pasidžiaugtume, idėjų pasisemtume“, – sako R. Rylienė. Kėdainiškė pasakoja, kad antrus metus įgyvendindami šį projektą jau aplankė keletą draugijų, kuriose specialiai jiems surengtuose edukaciniuose užsiėmimuose išmoko naujų rankdarbių. „Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijoje mokėmės karpinių meno, šiek tiek pramokome dirbti su oda, Jonavoje kūrėme floristinius paveikslus. Dar žadame važiuoti į Kauną – norime sužinoti, kaip kark­lo vyteles pakeisti popierinėmis ir pinti krepšelius, vazeles, kitus dirbinius“, – pasakoja R. Rylienė. Jeigu savivaldybė projektą finansuos ir toliau, kėdainiškiai dar norėtų apsilankyti ir Raseiniuose, ir Panevėžyje. „Vieniems iš kitų tikrai yra ko pasimokyti“, – įsitikinusi ji.

Šiai minčiai pritarė ir naujų idėjų nuolat ieškanti, joms įgyvendinti laiko negailinti dailiųjų amatų mėgėja telšiškė Vilija Jocienė. Pasak jos, gražia tradicija tapusi Talačkoniuose rengiama rankdarbių mugė – puiki galimybė savo dirbinius parodyti ir pradedantiems, ir pažengusiems, ir į profesionalus galintiems lygiuotis kūrėjams. Jos dėmesį patraukė Anykščių rajono neįgaliųjų draugijos moterų atvežtos šilkinėmis juostelėmis siuvinėtos sagės, kaklo papuošalai.

Anykštėnių darbais grožėjosi ir Jonavos rajono neįgaliųjų draugijos floristikos būrelio vadovė Rita Petraškienė. Jai labiausiai patiko iš susmulkintų augalų žiedų, sėklelių suklijuoti paveikslai. „Jie taip kruopščiai sukomponuoti, kad iš tolo atrodo lyg tapyti“, – įspūdžiais dalijosi rankdarbių mokytoja.

Jonaviečių dirbiniai irgi tapo įkvėpimu kitiems idėjų ieškantiesiems. R. Petraškienė šypsojosi: mugėje pastebėjo ne vieną dirbinį, panašų į tuos, kokius pati savo būrelio moteris daryti išmokė. Šįkart jonaviškės atvežė originalių adatinių, kurioms panaudojo... austrių kriaukles. Draugijos prekystalį puošė ir moterų dekoruotos tošinės dėžutės, švelniais paukščiukais virtę siūlų kamuoliukai.

Iš tolo akį traukė ir originalūs Irenos Dumskienės keramikos darbai. Daugiau kaip prieš 10 metų neįgalia tapusi moteris pravėrė Radviliškio rajono neįgaliųjų draugijos floristikos būrelio duris. Bet po kurio laiko „nuvingiavo“ savo vingiais – ją traukia rankose tarsi atgyjantis molis, galimybė įgyvendinti bet kokią savo sumanytą fantaziją.

Pirmą kartą į Balsių malūną su dirbiniais atvyko Tauragės rajono neįgaliųjų draugijos rankdarbių mėgėjos. Marija Šleiterienė ir Kristina Jakštaitienė Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui prikūrė žemaitiškais tautiniais drabužiais vilkinčių lietuvaičių, Zita Eskirtienė – lietuviška simbolika papuoštų širdelių, riešinių, kojinaičių.

Iš Talačkonių neįgalieji grįžo ne tik mielų suvenyrų lauktuvėms įsigiję, bet ir įspūdžių visiems metams prikaupę – juk tapo istorinio įvykio dalyviais.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės ir Lietuvos neįgaliųjų draugijos archyvo nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt