17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Velomaratono dalyvių gretose – ne tik dviračiai, bet ir neįgaliųjų vežimėliai

Neįgaliųjų vežimėliais judančiųjų komanda „Nugalėk save“ pasitiko vienas iš velomaratono organizatorių Benediktas Vanagas.

Integracijos keliu
Nustatymai

Jau 9 kartą Vilnių užtvindė velomaratono dalyviai. 8, 5 tūkst. žmonių į gatves išriedėjo ne tik su dviračiais, bet ir su paspirtukais, riedučiais, riedlentėmis, taip pat ir su neįgaliojo vežimėliais. Dviračių kultūrą skatinantis renginys jau seniai neapsiriboja pirmine idėja – velomaratonas tapo visų ekologiškas ir žmogaus jėga varomas transporto priemones vairuojančiųjų švente. 

Puiki emocija, puiki šventė

Petras Kasanavičius į velomaratoną atvažiavo iš Tauragės. Su varytuvu varomu neįgaliojo vežimėliu jis įveikė 2 ratus, t.y. 20 kilometrų. Tam prireikė šiek tiek daugiau nei 1,5 valandos. „Labai smagu, labai smagi atmosfera, visi džiaugsmingi, profesionaliai suorganizuota šventė“, – gerų emocijų neslėpė nuo vaikystės nevaikštantis tauragiškis. Petras sako, kad velomaratonas nebuvo varžytuvės – svarbiausia dalyvauti, sėkmingai įveikti trasą. Neįgalieji važiavo kartu su kitais mėgėjais, taigi vienu metu nuo starto linijos pajudėjo apie 6 tūkstančius dalyvių. „Labai svarbu gerbti vieniems kitus, mokytis būti kartu, kad nebūtų traumų ir nelaimingų atsitikimų“, – dalijasi įspūdžiais Petras.

Neįgalieji įvairiose varžybose, maratonuose važiuoja su specialiais prie vežimėlio tvirtinamais priedais – varytuvais. Jie padeda pasiekti didesnį greitį, su jais lengviau įveikti ilgesnes distancijas. Petro teigimu, 20 kilometrų trasa visai nebuvo sudėtinga – pabaigoje jautė tik nedidelį nuovargį. Pasak tauragiškio, neretai, pamatę varytuvus, žmonės stebisi, kokia čia transporto priemonė. Dažnai pagalvoja, kad tai kokia nors dviračio modifikacija.

Petras sako anksčiau nebuvęs aktyvaus gyvenimo propaguotojas, tačiau vis labiau žavisi įvairiais žygiais, ištvermės, sportiškumo reikalaujančiais išbandymais ir noriai juose dalyvauja. „Galėtų tokių renginių būti ir daugiau. Tai – puikios emocijos, įspūdžiai, naujos pažintys, savęs išbandymas“, – daugybę aktyvaus gyvenimo pliusų vardija Petras. Jis ragina ir kitus neįgaliuosius kuo aktyviau visur dalyvauti, neužsidaryti namuose.


Su varytuvu net ir didesni atstumai nebaisūs

Liudas Barkauskas velomaratone dalyvavo antrą kartą. Jis taip pat sako parsivežęs daug teigiamų emocijų. „Susitinki su draugais, pasišneki, linksmai praleidi laiką. Kuo toliau, tuo daugiau žmonių dalyvauja velomaratone, dėl to tik smagiau“, – dalijasi įspūdžiais Liudas.

Iš Radviliškio rajono į velomaratoną atvažiavęs L. Barkauskas sako visą laiką gyvenantis aktyviai – namie jo beveik nepamatysi: dirba kalviu, sportuoja, stengiasi visur dalyvauti. Liudas į vežimėlį atsisėdo po avarijos. Jis sako varytuvą įsigijęs jau bene prieš 7 metus – tai nepakeičiamas dalykas aktyviam žmogui. Su juo važiuoja į žygius, maratonus. Net ir dideli atstumai su varytuvu yra nesunkiai įveikiami. Velomatarone Liudas 20 km įveikė smagiai pasivažinėdamas.

Neįgaliuosius dalyvauti velomaratone subūrusi Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė sako, kad neįgalieji prie dviratininkų prisijungė bene ketvirtą kartą (su pertraukomis). Negalią turinčių žmonių komanda buvo pasivadinusi „Nugalėk save“, tačiau velomaratone dalyvavo ir pavieniai neįgaliojo vežimėliu judantys žmonės.

Pasak Gintos, nėra paprasta neįgaliuosius sukviesti į tokius renginius, ypač ji sako pasigendanti aktyvaus jaunimo. „Labai smagu, jei jauni žmonės atranda save ir dalyvauja renginiuose kartu su sveikaisiais, tačiau žmonių yra įvairių – kai kurie išties gyvena pasyviai, niekur neišeina iš namų. Juos norėtųsi išjudinti“, – teigia G. Žemaitaitytė.

Moters teigimu, didžiausia tokių renginių prasmė – dalyvavimas renginiuose kartu su kitais, bendrumo jausmas. „Papasakojame apie save, daugiau žmonių sužino apie neįgaliuosius, vaikai mato, kad yra tokių žmonių. Jei dažniau būsime kartu su kitais, galbūt bus kitoks požiūris, visuomenė keisis, gal pagerės ir aplinkos pritaikymas“, – svarsto LŽNS atstovė. Deja, šiuo metu dabar nėra viskas gerai – 10-čiai neįgaliųjų vežimėliais judančių žmonių grupelei nueiti kartu pavalgyti būna sudėtinga – tai kavinėje vietos per mažai, tai tualeto nėra pritaikyto... Vienas iš renginio organizatorių Benediktas Vanagas nuoširdžiai bendravo su neįgaliaisiais. Jis atkreipė dėmesį, kad neįgaliesiems norint kur nors dalyvauti reikia įveikti labai daug – panašiai kaip jam Dakaro ralį. „Išties – dakarus įveikinėjame kasdien – kiekvienas išvažiavimas į miestą gali tapti iššūkiu, kai aplinka nepritaikyta“, –sako G. Žemaitaitytė.

„Vis dėlto kuo toliau, tuo drąsiau neįgalieji išeina, visur dalyvauja, visavertiškai gyvena“, – optimistiškai nusiteikusi G. Žemaitaitytė.

Ginta Žemaitaitytė, Aušrinė Packevičiūtė ir Jurgita Bakienė velomaratonui pasiruošusios!


Planuoja naujus maratonus

Panevėžietis Jonas Dumša šį kartą maratone nedalyvavo, nors buvo užsiregistravęs, – vasaros pabaiga kupina renginių, tad tenka rinktis. Tačiau jis taip pat neslepia esantis važiavimo su varytuvais entuziastas ir sako planuojantis ne vieną renginį, prie kurio kviečia prisijungti visus neįgaliuosius.
Rugpjūčio 24-ąją visi kviečiami dalyvauti Lietuvos mėgėjų bėgikų asociacijos ir Panevėžio dviračių klubo „Dviračiai“ organizuojamame bėgime, kuris skirtas „Baltijos keliui“ atminti. Bėgimo trasa driekiasi nuo Vilniaus iki Talino. Neįgalieji su varytuvais šį kartą planuoja įveikti jos dalį – važiuos nuo Vilniaus iki Panevėžio. J. Dumša sako labai realiai svarstantis galimybę kitais metais įveikti atstumą nuo Vilniaus iki Talino. Šį kartą per vėlai prisijungė prie iniciatyvos, todėl nespėjo tinkamai tam pasirengti. Juk planuojant kelionę negalią turintiems žmonėms iššūkių kyla kur kas daugiau. Atrasti pritaikytas nakvynės vietas, gauti tam finansavimą – nemažas iššūkis. Tačiau visus iššūkius įmanoma įveikti. Birželio mėnesį neįgalieji dalyvavo Panevėžio dviračių kroso taurės I etape. Rugsėjo mėnesį bus antras šio kroso etapas, prie kurio taip pat žadama prisijungti. Jonas sako, kad varytuvai Lietuvoje išties populiarėja. Ateityje važiavimas jais galėtų tapti nauja, atskira, sporto šaka.

Aurelija BABINSKIENĖ

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt