17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Neįgaliųjų sporto žaidynėse – atkaklios ir azartiškos kovos

Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynių direktorius Ignas Mačiukas nugalėtojams išdalijo 60 medalių komplektų.

Integracijos keliu
Nustatymai

S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras, visiems geriau žinomas kaip Kauno sporto halė, jau yra tapęs neįgaliųjų sporto entuziastų traukos centru. Kiekvieną rudenį į čia rengiamas Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynes suplūsta šimtai įvairaus amžiaus, skirtingų negalių aktyviai gyventi pasiryžusių žmonių. Atsakomybę organizuoti šias žaidynes Kūno kultūros ir sporto departamentas jau vienuoliktus metus iš eilės patiki Kauno miesto neįgaliųjų draugijai ir jos pirmininkui Ignui Mačiukui. 

Rankų lenkimo rungtyje daugiausiai kovingumo ir ištvermės pareikalavo jurbarkietės Irenos Palubeckienės ir šiaulietės Jelenos Kučinskajos dvikova.

Tradicijos ir naujovės – suderinami

Daugiau kaip pusė tūkstančio neįgaliųjų į Kauno sporto halę susirinko ir šiemet. Smiginis, bočia, krepšinis 3x3, baudų mėtymas, rankų lenkimas, šaškės, šachmatai – kiekvienas galėjo pasirinkti patinkančią sporto rungtį ir išbandyti save.

Žaidynių direktorius I. Mačiukas sako, kad per 11 metų nusistovėjo mėgėjiškoms varžyboms tinkamiausios sporto šakos, kurios yra paklausiausios ir neįgaliųjų draugijose, sporto klubuose, dienos cent­ruose. Iš pradžių į žaidynes buvo mėginta įtraukti ir orientavimosi sporto varžybas, bet vėliau apsispręsta likti prie tų, kurias būtų galima organizuoti vienoje erdvėje. Į žaidynes neįgalieji suvažiuoja ne vien kovoti dėl medalių, bet ir pasinerti į sportinę dvasią.

I. Mačiuko teigimu, į žaidynes kviečiami skirtingų negalių sporto entuziastai. Judėjimo, klausos, intelekto sutrikimų turintiesiems sudarytos sąlygos varžytis atskirose grupėse – atsižvelgiama į kiekvienos negalios specifiką. Žaidynių direktorius apgailestavo tik dėl vieno – vis dar nepavyksta į šias varžybas įtraukti daugiau regėjimo negalią turinčių sportininkų. Pirmosiose žaidynėse buvo surengtos aklųjų riedulio (golbolo), aklųjų teniso parodomosios varžybos. Tačiau jomis žaidynių nepaįvairinsi, mat, pavyzdžiui, golbolui reikalinga visiška tyla (žaidėjai turi girdėti atlekiantį barškantį kamuolį), o nuraminti kelis šimtus salėje esančių žmonių praktiškai neįmanoma. Vis dėlto Lietuvos aklųjų sporto federacijos (LASF) prezidento Juozo Miliausko nuomone, aklųjų tenisą būtų galima pabandyti sužaisti – nedidelė nuo bendro žaidynių šurmulio atskirta patalpa sporto halėje tikriausiai atsirastų.

I. Mačiukas užsimena ir apie dar vieną numatomą naujovę – Lietuvos rankų lenkimo sporto federacijos viceprezidento, Mažeikių „Švyturio“ sporto klubo prezidento ir šių žaidynių rankų lenkimo rungties vyriausiojo teisėjo Benjamino Milio sumanymą būtent čia rengti neįgaliųjų rankų lenkimo čempionatus. Visiems būtų įdomu žiūrėti aukštesnio meistriškumo varžybas, o čempionato dalyviai rungtųsi stebint keliems šimtams žiūrovų.

Į žaidynes atvykęs šio renginio pagrindinio rėmėjo – Kūno kultūros ir sporto departamento – atstovas Vidas Stankevičius pasiūlė antrąjį savo gyvavimo dešimtmetį pradėjusias žaidynes padaryti tarptautinėmis. Pasak jo, keletas latvių, lenkų neįgaliųjų komandų padėtų sukurti azartiškesnę varžybų atmosferą, iš kaimynų galbūt perimtume ir vieną ar kitą naujovę.

O kol naujovės dar tik skinasi kelią, sporto halėje jau 11-ti metai vyksta azartiškos kovos. Varžybų nugalėtojams įteikta 60 medalių komplektų, prizininkai apdovanoti Kūno kultūros ir sporto departamento diplomais.

Žaidynių dalyvius sveikino (iš dešinės) LND pirmininkė J. Ivančenko LPOK generalinis sekretorius P. Kalvelis ir LASF prezidentas J. Miliauskas.

Proto mankšta – laisvalaikiui paįvairinti

Nė vienų Kaune vykstančių žaidynių nėra praleidę Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugijos sporto entuziastai. Nors neįgaliųjų integracijos per sportą projekto draugija nevykdo, bet, pasak organizacijos pirmininkės Loretos Stašinskienės, šių žaidynių visi labai laukia ir aktyviai joms ruošiasi. Ir šiemet jie žaidė krepšinį 3x3, mėtė baudas, sėdo prie šaškių ir šachmatų lentų, dalyvavo rankų lenkimo rungtyse. Namo pagėgiškiai grįžo iškovoję net 7 medalius.

Be patyrusio šachmatininko Leono Jakučio Pagėgių neįgaliųjų draugijos komandą būtų sunku įsivaizduoti. Vyras stengiasi nepraleisti nė vienų varžybų, nes šachmatai – didžiausias jo gyvenimo pomėgis. Pasak L. Stašinskienės, Leonas žaidžia visur, kur tik gali, tad nieko nestebina jo sukaupta 27 medalių kolekcija. Ją papildys ir šiemet Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynėse iškovotas aukso medalis.

„Pagėgiuose mane sunku nugalėti, – šypsosi šachmatininkas, – bet čia – Kaunas. Čia iš visos Lietuvos geriausi šachmatininkai suvažiavo, – po pirmosios lygiosiomis pasibaigusios partijos kalbėjo L. Jakutis. – Porą sykių iš čia parsivežiau sidab­ro medalius, kitais kartais iškovojau auksą. Pažiūrėsim, kaip šiemet pasiseks.“

Patyręs šachmatininkas Leonas Jakutis (kairėje) savo kolekciją papildė dar vienu aukso medaliu.

Šachmatais L. Jakutis domisi nuo trečios klasės, yra išbandęs daugybę žaidybinių situacijų. Netrukus su šachmatų būrelį pradėjusiais lankyti mokinukais rengiasi sužaisti simultaną. Patyręs šachmatininkas džiaugiasi, kad Pagėgiuose pradedama domėtis šachmatais: „Jau dabar aštuoni vaikai užsirašę, bus ir daugiau.“ Tobulėti pasiryžęs ir pats Leonas – žada įsigyti kompiuterį ir virtualiai pasivaržyti.

Šachmatus žaisti šiemet užsiregistravo 18 vyrų ir 4 moterys. Kėdainiškė Birutė Žilinskienė prie šachmatų lentos sėdo jau ketvirtą kartą. Be apdovanojimo grįžo tik vienais metais. Ir šįsyk užėmė III vietą. Bene prieš 30 metų, kai įstojo į Kėdainių rajono neįgaliųjų draugiją, atgaivino jaunystės pomėgį. 11-metė buvo, kai mokyklos ūkvedys su šachmatų figūromis supažindino. Deja, tremtis, paskui šeima, vaikai užmaršino šį užsiėmimą. Tik atsiradus daugiau laisvesnio laiko Birutė ir vėl ėmėsi šachmatų. Į profesionalias žaidėjas moteris nesitaiko, bet tikina, kad laisvalaikį šis žaidimas puikiai paįvairina.

Pasak šachmatų rungčiai teisėjavusio Kauno sporto mokyklos „Gaja“ trenerio, tarptautinės kategorijos teisėjo Donato Vaznonio, dauguma žaidynių dalyvių šachmatais žaidžia mėgėjiškai. „Yra neįgalių šachmatininkų, kurie apskritai nedalyvauja tokiose žaidynėse, o vyksta tik į profesionalias varžybas. Būtų gražu juos įtraukti, – pamąstymais dalijasi D. Vaznonis. – Stiprūs žaidėjai pakeltų bendrą neįgaliųjų šachmatų lygį, atsirastų daugiau galinčių atstovauti šaliai tarptautinėse varžybose.“

Krepšinio 3x3 rungtyje Jevgenijus Pyževskis (pirmas iš kairės) su dar dviem bičiuliais laimėjo  II vietą.

Kova iki pabaigos

Nors rankų lenkimas, kaip ir šachmatai, labiau vyriškas sportas, tarpusavyje susirungti nevengė ir moterys. Viena įspūdingiausių kovų, pareikalavusi didžiulio susikaupimo, jėgų ir ištvermės, vyko tarp jurbarkietės Irenos Palubeckienės ir šiaulietės Jelenos Kučinskajos (svorio kategorijoje daugiau kaip 60 kg).

Neįgaliųjų sporto žaidynėse I. Palubeckienė dalyvavo antrą kartą. Prieš ketverius metus dešinės rankos lenkimo rungtyje Irena pelnė III vietą, šiemet iškovojo du medalius: sidabrą už kairės rankos, bronzą – už dešinės rankos lenkimą. Moteris neslepia: ūkiškai gyvenant specialių treniruočių, ko gero, nė nereikėtų, bet ji vis tiek kasdien 7,5 kg svarmenį pakilnoja. Pats gyvenimas išmokė ir kantrybės, ir ištvermės. Irena juokauja – ir į žaidynes atvažiavo metaliniais varžtais sustiprinta lūžusia koja. „Reikėjo labiau susikaupti, gal ir būčiau nulenkusi varžovės ranką“, – sako I. Palubeckienė.

Elektrėniškei Irinai Lekavičiūtei tokių dvejonių nekilo. Du aukso medalius iškovojusios moters teigimu, svorio kategorijoje (iki 60 kg) ji neturi sau lygaus priešininko. Ir ne tik šioje kategorijoje – yra nulenkusi ir 90, ir 120 kg svėrusių moterų rankas. „Aš tik atrodau, kaip silkė, bet dirbu ir nepasiduodu“, – šypsosi Irina. Pasak jos, rateliais judantys žmonės priversti kasdien treniruoti rankas. Vis dėlto, norėdama palaikyti fizinę formą, Irina nemažai laiko praleidžia Elektrėnų neįgaliųjų draugijos sporto salėje. Čia ją dažnai galima pamatyti su visu vežimėliu prisitraukinėjančią prie skersinio. „Po 40 kartų per dieną, – patikslina I. Lekavičiūtė. – Ir dalyvauju visur, kur tik galiu: rungiausi Kaišiadoryse, Pabradėje, Pasvalyje, Širvintose, Šiauliuose, Kėdainiuose.“

Po eismo įvykyje patirtos stuburo traumos jau 17 metų Irina juda tik neįgaliojo vežimėliu. Ir iki nelaimingos įvykio sportavusi moteris šio pomėgio neatsisakė. Tiesa, tik įveikusi trejus metus trukusią depresiją. „Iki traumos bėgiojau, todėl buvo labai skaudu, kad negalėjau grįžti prie mėgstamo sporto. Bet nepasidaviau, pasirinkau kitą sporto šaką. Ir joje atradau save“, – džiaugėsi I. Lekavičiūtė.

Irina Lekavičiūtė (dešinėje) ir Danguolė Žilinskaitė iškovojo po du medalius.

Mėgėjų sporte – ir patyrę dalyviai

Smiginis, bočia – rungtys, su kuriomis dalyvių skaičiumi negali varžytis nė viena kita šių žaidynių sporto šaka. Visiems į jas užsiregistravusiems dalyviams net pritrūksta laiko parodyti savo sugebėjimus, tad šiemet jos startavo dar prieš oficialų žaidynių atidarymą, o šių rungčių nugalėtojai medalius ir diplomus atsiėmė vieni paskutiniųjų.

Į žaidynes atvykęs Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) generalinis sekretorius Paulius Kalvelis pasidžiaugė, kad į varžybas įtrauktos ne vien mėgėjiškos, bet ir parolimpinės sporto šakos. Bočia – viena iš jų. Tiesa, parolimpinėse žaidynėse kamuoliukus ridena tik pačios sunkiausios negalios atstovai. Žaidynių direktorius I. Mačiukas dėkojo Marijampolės I grupės neįgaliųjų draugijai, parodžiusiai iniciatyvą ir subūrusiai porą sunkią negalią turinčių vaikinų komandų.

Parolimpinėms rungtims priskiriamas ir krepšinis. Tiesa, šių žaidynių komandose dalyvauja tik po tris, o ne po penkis krepšininkus. Kam to nepakanka – gali užsiregistruoti ir į baudų mėtymo rungtį.

Kaunietis Jevgenijus Pyževskis taip ir padarė. Žaidynių išvakarėse jis grįžo iš Latvijoje surengtos pasirengimo pasaulio akmenslydžio (kerlingo) čempionatui stovyklos, o šį kartą rankos ir akies taiklumą išmėgino krepšinio aikštelėje. 20 metų „Santakos“ klube sportuojantį vaikiną lydėjo sėkmė – su dar pora rateliais judančių vyrukų laimėjo II vietą krepšinio 3x3varžybose ir iškovojo asmeninį bronzos medalį baudų mėtymo rungtyje.

Ko gero, tik vienas Kauno sporto halėje surengtas žaidynes praleidęs Jevgenijus įsitikinęs: tai puiki galimybė susitikti su iš visos Lietuvos atvažiavusiais žmonėmis, susirasti draugų, pabendrauti, ištrūkti iš namų. Ne kiekvienas gali užsiimti profesionaliu sportu, siekti meistriškumo, bet galbūt kai kam šios žaidynės gali tapti postūmiu pradėti aktyviau gyventi, atrasti naują pomėgį.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.
R18-11

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt