21
S, Spa
9 Nauji straipsniai

Lietuvos invalidų draugija atvėrė duris į gyvenimą

1988 metais įkurtos Lietuvos invalidų draugijos pirmininku išrinktas Jonas Mačiukevičius.

Integracijos keliu
Nustatymai

1988 metų rugsėjo 28 d. Vilniuje įvyko steigiamasis Lietuvos invalidų draugijos suvažiavimas. Kelias dešimtis į jį susirinkusių žmonių delegavo miestuose bei rajonuose pradėjusios kurtis invalidų draugijos, o iš ten, kur jų dar nebuvo, neįgaliesiems atstovauti paskirtus pasiuntinius atsiuntė to meto rajono valdžia – vykdomieji komitetai. Suvažiavimo delegatai įkūrė Lietuvos invalidų draugiją, rašytoją Joną Mačiukevičių išrinko jos pirmininku, priėmė nutarimą, kuriame išdėstė artimiausius savo veiklos uždavinius.
Prisiminkime drauge, kaip steigiamasis Lietuvos invalidų draugijos suvažiavimas užsifiksavo jo dalyvių atmintyje.

Lietuvos invalidų draugijos steigiamojo suvažiavimo Mandatas Nr.1 buvo išduotas Akmenės rajono delegatei Marytei Savickienei. Invalidų draugijos Akmenės rajone dar nebuvo, todėl negalią turinčią medicinos sesele dirbusią M. Savickienę į steigiamąjį suvažiavimą delegavo rajono vykdomasis komitetas.

M. Savickienė sako, kad tai buvęs pirmasis jos gyvenime toks svarbus mandatas. Jis reiškė įpareigojimą rūpintis užmirštais, niekam nereikalingais, dar tiksliau pasakius, žmonėmis, kurių tuometinėje visuomenėje tarytum nė nebuvo. Nevaikštantys neįgalieji beveik neišeidavo iš namų, nes tik retas turėjo vežimėlį, trūko pačių būtiniausių buities daiktų, o susirgus su žiburiu reikėjo ieškoti geraširdžio kaimyno, kuris pavėžėtų iki ligoninės ar poliklinikos. Stipresnieji norėjo bet kokio nors namudinio darbo, tačiau apie galimybę įsidarbinti net kalbos nebuvo.

Tokioje aplinkoje gimusi iniciatyva kurti silpnaisiais besirūpinančią Invalidų draugiją, M. Savickienės teigimu, atrodė lyg praregėjimas, lyg šviesa tunelio gale. Moteris prisimena, kad taip džiugiai nusiteikę buvo visi steigiamojo suvažiavimo delegatai. Visų kalbose skambėjo užsidegimas, troškimas viską keisti, imtis konkrečių darbų.

(Iš Lietuvos invalidų draugijos steigiamojo suvažiavimo delegatės M. Savickienės prisiminimų)

LID steigiamosios konferencijos delegatai.

***
Uždeganti Lietuvos invalidų draugijos kūrėjo Jono Mačiukevičiaus kalba įkvėpė suvažiavimo dalyvius. Atrodė, kad jis atspindėjo visų susirinkusių neįgaliųjų lūkesčius, kalbėjo apie tai, ką visi norėjo išgirsti: ragino burtis, padėti spręsti opias problemas, rūpintis vieni kitais ir bendra neįgaliųjų gyvenimo gerove. J. Mačiukevičių žmonės pažinojo iš jo publikacijų tuometinėse „Jaunimo gretose“, pritarė jo idėjoms, pasitikėjo jo autoritetu, todėl be jokių diskusijų patikėjo jam kuriamos organizacijos vadovo pareigas.

(Iš Lietuvos invalidų draugijos steigiamojo suvažiavimo delegatės Anastazijos Kostygovos prisiminimų)

LID steigiamosios konferencijos balsavimas.

***
Buvau išrinktas pirmininku, reikėjo nuo kažko pradėti.

Būsiu atviras, nenorėdamas nei aukštinti, nei žeminti savęs nei kitų, tuo metu šalia savęs visaverčių padėjėjų neturėjau. Daugelio iniciatyvos kildavo tik iš jų pačių arba iš artimųjų buitinių poreikių, vyravo tik reikalavimai, kad kažkas kažką atiduotų, kad kažkas steigtų darbo vietas, kad kasmet būtų gaunami nemokami kelialapiai į sanatorijas.

Pirmoji būstinė – mano paties butas. Pirmiausia kūriau 100 punktų programą, kurią nedelsiant reikėjo pradėti įgyvendinti. Gerai, kad Socialinės apsaugos ministerija skyrė „Moskvičių“, gerai, kad J. Pacevičienė (tuometinė ministrė – red. pastaba) ištesėjo žodį ir man pasiūlė pavaduotoją, „tvirtą gamybininką“ Algį Ulevičių, sekretorę Angelę Charašauskienę, buhalterę Laimą Būdžiuvienę.

Turėdamas pavaduotoją ūkio reikalams, pardėjau „ūkišką“ veiklą. Abu, veikiami aklųjų ir kurčiųjų darbinio modelio, pradėjome ieškoti „kombinatų“. A. Ulevičius patarinėjo, o aš vaikščiojau po ministerijas, kartu įteikdamas ir savo 100 punktų programą. Ministrai priimti neatsisakydavo, nes, kaip jau minėjau, laikas buvo palankus, jie jau ir patys nelabai susigaudė, kokia Lietuvos ateitis nusimato.

***
Iš pirmųjų susitikimų geriausią įspūdį paliko finansų ministras Romualdas Sikorskis. Eidamas pas kiekvieną valdininką, kartu nunešdavau ir savo knygą, kuri atstodavo vizitinę kortelę. R. Sikorskiui padovanojau „Šimtosios vasaros pradžią“. Jis susidomėjo knygos turiniu, vėliau pats pradėjo pasakoti, kad buvo sužeistas. Užsimezgus nuoširdesniam pokalbiui, pakišau ir savo šimto punktų programą, papasakojau apie Draugijos kūrimosi bėdas, pinigų stygių. Štai tada ministras ir tarė: „Žinai ką, mes dabar Armėnijoje po žemės drebėjimo atstatinėjame sugriautą Spitako miestą. Nieko ten jiems neatsitiks, jeigu kokį 50 tūkstančių rublių iš tų pinigų pervesime jums.“

Kaip tarė, taip ir padarė.

***
O ta diena buvo tikrai laiminga. Dar patekau pas Vilniaus miesto „galvą“ Vileikį, jam pasiguodžiau, kad patalpų skirstymo skyriaus viršininkas ilgai neranda patalpų Draugijai. Liepė lipti į pirmą aukštą, eiti ilgais koridoriais, susirasti tą viršininką, o kol aš nuklišenau (beje, tada greičiau vaikščiojau ir geriau laipiojau laiptais negu dabar) iki reikiamo kabineto, man tik pravėrus duris buvo pasakyta, kad skubėčiau į Jogailos gatvę, jei ten patalpos tiks, pirmas ir antras aukštas bus mūsų.

Tiko. Vėliau Socialinės apsaugos ministerijos darbininkai dar padažė kabinetus, buvo įvesti telefonai, ir jau kiekvieną rytą važiuodavau į „darbą“.

***
Tik įsikūrus Draugijai, Lietuvą pasiekė tuo metu Sovietų Sąjungos ir JAV akademikų judėjimo „Medikai prieš karą“ renginys“. Pirmą kartą sulaukėme medikų reabilitologų ir neįgaliųjų (Vietnamo karo dalyvių) delegacijos. Suorganizavome didžiulę vakaronę prie dabartinių LITEXPO rūmų. Iš rajonų suvažiavęs didelis būrys neįgaliųjų pirmą kartą pamatė, kaip gerai rateliais juda (net laiptais) neįgalieji, kaip jie tvirtai jaučiasi tarp žmonių, su kokiu išmanymu kalba apie net ir sunkiausią negalią turinčiųjų galimybes.

Medicininės neįgaliųjų reabilitacijos sistemos kūrimas – labai svarbus Draugijos įsitvirtinimo, užsiangažavimo etapas. /.../ Apie Draugiją jau būrėsi naujos pakraipos medikai: A. Kriščiūnas, G. Žulys, J. Juocevičius, V. Biskys, R. Mikelskas, D. Pūras, R. Klimavičius, J. Vaškevičius, G. Aleksa... Tai buvo žmonės, kurių dėka šiandien turime europinio lygio medicininės reabilitacijos centrus Vilniuje, Kaune, Palangoje

***
Jau pirmomis dienomis supratau, kad įkurtai organizacijai tenkintis vien klubine veikla, gyventi tik iš labdarų ir pakišų – maža. Draugijos draugais tapę mano jau minėti žmonės buvo puikūs patarėjai, pasaulio matę specialistai. Kartu ėmėme mąstyti apie būsimus įstatymus, organizacijų finansavimo galimybes ir pan. Net Lietuvai sunkiausiomis dienomis prašiausi pas V. Landsbergį ir buvau priimtas, suprastas. Gimė postkomunistinėje erdvėje pirmasis įstatymas, liečiantis neįgaliųjų gyvenimą – Invalidų socialinės integracijos įstatymas, o su juo įteisinome galimybę Lietuvoje įkurti Invalidų reikalų tarybą prie Vyriausybės. Biudžeto sandaros įstatyme atskira eilute buvo įrašytas Tarybos biudžetas.

***
Svarbus Draugijos atkaklus siekis, kad Lietuvoje būtų skelbiami Invalidų metai, kad Seime būtų viena sesijos diena paskirta neįgaliųjų problemoms. Teko daug įtikinėti, daug paruošti įvairių dokumentų, prašyti prezidento A. Brazausko, kad jis būtų tų metų globėju. Padėjo tai, kad Jungtinės Tautos kažkada buvo skelbusios tokius metus. Po didelių vargų Invalidų metai buvo paskelbti, mūsų paruoštoms programoms įgyvendinti skirta 40 milijonų litų, Seime atsirado galimybė išsakyti savo nuomonę dėl kiek­vieno ruošiamo socialinę sritį liečiančio įstatymo. Manau, kad tuo metu neįgalieji pajautė, kad visuomenė pradeda keistis, kad jie GALI...

Vaikštant valdžios koridoriais pavyko įtikinti, kad Vyriausybė nupirktų 110 autobusėlių, kad jais būtų vežiojami neįgalieji (deja, jie atiteko rajonams ir ne visada buvo panaudojami pagal paskirtį), kad skirtų 3 milijonus pirmiesiems endoprotezams nupirkti ir t.t.

***
Dar vienas svarbus įvykis – išvyka į Paryžių iš Šveicarijos Nortvilio reabilitacijos centro gautu neįgaliesiems vežioti pritaikytu autobusu. Tada daugelis Draugijos narių, jų žodžiais tariant, PAMATĖ PASAULĮ.

(Iš pirmojo Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininko J. Mačiukevičiaus prisiminimų)

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt