21
S, Spa
9 Nauji straipsniai

Pasirašiusios „Įvairovės chartiją“, įmonės įsipareigojo rūpintis darbuotojų gerove

Beveik 30 Lietuvos įmonių pasirašė „Įvairovės chartiją“, kuria įsipareigojo skatinti įvairovę darbo vietose.

Integracijos keliu
Nustatymai

Daugiau nei 20 Lietuvoje veikiančių įmonių pasirašė „Įvairovės chartiją“, kuria įsipareigoja skatinti įvairovę ir mažinti diskriminaciją darbo vietoje visais Lygių galimybių įstatyme numatytais pagrindais, taip pat ir dėl negalios. „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad daugiau nei trečdalis (37 proc.) žmonių mano, jog Lietuvoje paplitusi diskriminacija darbo vietoje dėl negalios. O daugiau kaip pusė (57 proc.) gyventojų įsidarbindami yra patyrę diskriminaciją dėl amžiaus. 

Įvairovė turėtų būti norma

„Narvesen“ prekės ženklui atstovaujantis Aurimas Šakalys pabrėžė, kad vienas iš pagrindinių įmonės sėkmės veiksnių yra žmonės – darbuotojai. „Nesvarbu, kiek tau metų, nesvarbu, kokia tavo religija, ar tu turi neįgalumą, ar neturi, svarbiausia – motyvuotas darbuotojas. Džiaugiuosi, kad mūsų įmonėje yra daug darbuotojų, kurie turi išskirtinių ir nuostabių savybių“, – teigė A. Šakalys.

„Tai, kad mes pasirašome „Įvairovės chartiją“, yra absoliučiai natūralus mūsų kompanijos žingsnis. Didžiausias mūsų prioritetas, mūsų tikslas – ne pelnas, ne pervežamų žmonių kiekis. Svarbiausias prioritetas mūsų kompanijoje yra žmogus. Štai kodėl mes esame čia“, – teigė įmonei „Lietuvos geležinkeliai“ atstovaujantis Mantas Dubauskas.

„Mums tikrai nesunku formalizuoti tą pasirašant, nes visą laiką skatiname įvairovę. Mūsų įmonėje dirba daugybė įvairių žmonių. Džiugu matyti visus susirinkusius, bet kita vertus, liūdna, nes tai, kas akivaizdu mums visiems, dar nėra akivaizdu didžiajai daliai žmonių. Norėčiau palinkėti, kad netolimoje ateityje visos Lietuvos įmonės būtų šios chartijos atstovės“, – pasirašydamas dokumentą sakė įmonės Pietausim.lt vadovas Eimantas Norkūnas.

Be jau paminėtų, prie „Įvairovės chartijos“ prisijungė ir tokios didelės įmonės, kaip „Barclays“ operacijų cent­ras, „Swedbank“, SEB bankas, Lietuvos oro uostai, „Western Union“, „Rimi Lietuva“, „Telia Lietuva“ ir kitos.


Chartijos pasirašymas – tik pradžia

Pasak vienos iš „Įvairovės chartijos“ pasirašymo iniciatorių VšĮ „Sopa“ direktorės Jurgos Kuprytės, šis dokumentas – tik pradžia. Labai svarbu, kad būtų ne tik pasirašyta chartija, bet ir realiai vyktų procesai. Nors dauguma šių įmonių jau ne pirmus metus įgyvendina įvairovės strategijas, J. Kup­rytės teigimu, jų reikalavimai darbuotojams paprastai būna labai aukšti, todėl neįgalieji neturi jokių galimybių pretenduoti į darbo vietą. „Mūsų tikslas – įtikinti įmones, kad ta kartelė būtų šiek tiek koreguojama“, – sako VšĮ „Sopa“ vadovė. Jos teigimu, geras pavyzdys, kai įmonės pasiūlo neįgaliesiems mokytis. Tokią galimybę sudaro „Barclays“, didžiausią motyvaciją parodžiusieji šioje įmonėje gali pasilikti dirbti.

Jai pritarė kitas „Įvairovės chartijos“ iniciatorius – „Diversity Development Group“ direktorius Karolis Žibas. Jo teigimu, nebeužtenka būti atviriems ir įdarbinti negalią turinčius žmones – reikia ir žengti žingsnį jų link: „Mes neturime žiūrėti schematiškai. Svarbu, kas yra po to, kaip tai veikia praktikoje. Kokios darbo sąlygos, kokia aplinka, kad žmogus galėtų jaustis taip laisvai, kad parodytų visus sugebėjimus. Ne tik įsilieti į verslą, bet ir kilti socialinio statuso laipteliais.“

J. Kuprytė sako, kad žadama dalytis tarp įmonių gerąja patirtimi, iššūkiais, su kuriais jos susiduria skatindamos įvairovę. Planuojama rengti mokymus, teikti konsultacijas. „Labai tikimės, kad įmonės yra pasirengusius kurti naujas darbo vietas“, – sako VšĮ „Sopa“ direktorė.

Timas Van Dykas (kairėje) sako, kad net ir intelekto negalią turintieji gali būti puikūs darbuotojai.  Gabrielės Černenkaitės nuotr.

Įdarbinęs neįgaliuosius nenusivylė

Pasak J. Kuprytės, bene sėk­mingiausias projektas, suteikęs galimybę dirbti ir sunkios negalios asmenims – kavinė „Pirmas blynas“. Ją prieš keletą savaičių Vilniuje atidarė olandas Timas van Dykas. Jis neslepia, kad buvo baimių – ar kas nors ateis, ar neišsigąs. Tačiau nuo pat pradžių į kavinę atėjo daug žmonių, ypač pietų metu. Pasak Timo, įdomu stebėti žmonių reakcijas – kartais lankytojai (paprastai vyresnio amžiaus žmonės) įeina vidun, apsidairo, pamato, kad juos aptarnaus negalią turintys žmonės, ir pradeda dvejoti: ar pasilikti valgyti. Parastai nusprendžia pabandyti. Po pusės valandos, pavalgę, jie prieina prie kasos išsakyti savo susižavėjimą: geras maistas, puikus aptarnavimas. Ir nieko nuostabaus – darbuotojai nuolat šypsosi. „Tai labai džiugina – tu matai, kad kažkas keičiasi. Esu įsitikinęs, kad tie žmonės papasakos kitiems, kaip jiems patiko. Tai ir yra pokytis, kurį norėjome pasiekti“, – sako T. van Dykas. Jis sako tikrai nenusivylęs darbuotojais, dauguma pasirodė net geriau, nei iš jų buvo tikimasi. Šiek tiek nuvylė kitkas – buvo labai daug painiavos su valdžios institucijomis: kur gauti įvairius leidimus, kaip viską sutvarkyti. Niekas negalėjo paaiškinti. „Galiu įsivaizduoti, kad pradėti verslą nėra lengva. Tačiau tai užima labai daug laiko, dėl įvairių biurokratinių kliūčių teko atidėti atidarymą“, – dalijasi patirtimi kavinės „Pirmas blynas“ savininkas.

Jo įsitikinimu, visada yra darbų, kuriuos galima pasiūlyti negalią turintiems žmonėms. „Pavyzdžiui, jei reikia atlikti kokius nors paprastus darbus – padaryti daug kopijų, nunešti dokumentus į kitą aukštą, suvesti skaičius į kompiuterius, 100 proc. esu įsitikinęs, kad tai gali padaryti kokią nors negalią turintis žmogus“, – sako T. van Dykas. – Tai daug pigiau, negu šias pareigas pavesti aukštos kvalifikacijos darbuotojui. Aš manau, kad įdarbinti neįgalųjį labai naudinga kompanijai, taip pat ir žmogui, nes jis patenkintas įmone – pagaliau turi darbą, turi kolegų, su kuriais gali pasikalbėti.“ Pasak Timo, darbdavys nieko nepraranda – jei žmogus neprisitaikys prie kompanijos, visada galima po 3 mėnesių kontraktą nutraukti.

T. van Dykas turi darbo su neįgaliais asmenimis patirties Nyderlanduose. Jis sako, kad apie intelekto negalią nereikėtų kalbėti apibendrintai – jie yra labai skirtingi. Tačiau kiek­vienas gali nunešti lėkštę su maistu. Tiesa, darbdavys turi šiek tiek prie jų prisitaikyti, paruošti darbo vietą. Pavyzdžiui, Timas kavinėje pažymėjo stalus raidėmis ir spalvomis, pakeitė meniu, kasos sistemą. „Pirmą savaitę reikėjo daug padėti, keletą kartų kai ką kartoti. Dabar užtenka pasakyti: nunešk lėkštę ant B stalo. Tai kaip ir kiekvienas kitas restoranas, tik mūsų darbuotojai daugiau šypsosi ir džiaugiasi savo darbu. Esu labai laimingas, kad tai darau. Tikiuosi, ir kiti pratęs tai, ką mes pradėjome“, – sako T. van Dykas.


Mes visi galime skirtingai

„Kartais yra labai sudėtinga klausyti, kad apie žmones su negalia sukuriama tam tikra stig­ma, vadinant juos „su negalia“, taip tarsi a priori pasakome, kad jie yra kažko negalintys. Ji yra tiesiog skirtingai galintys. Nes mes visi skirtingai galime. Demokratijos procesas turėtų padėti į negalią turintį žmogų žiūrėti ne tik kaip į pigią darbo jėgą, bet kaip į resursą – socialinį, kultūrinį“, – sako K. Žibas.

„Svarbu, kad įmonės ne tik pasirašytų, bet ir imtųsi aktyvių veiksmų – skatintų kuo įvairesnę darbo aplinką, talentus, priimtų žmones iš įvairių socia­linių sluoksnių, su visais skirtumais, juos gerbtų“, – apibendrina ir J. Kuprytė.

Emilija STONKUTĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt