17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Vilniaus miesto savivaldybė: stengiamės kuo labiau išnaudoti NVO potencialą

Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento vadovas Jonas Bartlingas nevyriausybinių organizacijų atstovus tikino, kad stengiamasi kuo anksčiau skirti lėšas projektams įgyvendinti.

Integracijos keliu
Nustatymai

Vilniaus miesto savivaldybė nevyriausybines organizacijas pasikvietė pasikalbėti apie socialinių paslaugų projektus, išklausyti jų poreikius. Miesto valdžia patikino darysianti viską, kad paslaugas būtų galima pradėti teikti nuo metų pradžios. 

NVO teikia apie pusę paslaugų

Nacionalinėje pažangos 2014–2020 metų programoje numatyta, kad iki 2020 m. 15 proc. viešųjų paslaugų būtų perduota nevyriausybinėms organizacijoms, bendruomenėms ir privatiems teikėjams. Sostinės meras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybė bene pirmoji ryžosi perduoti socialines paslaugas nevyriausybinėms organizacijoms. Ypač aktyviai šis procesas vyksta vaikų teisių srityje. Mero teigimu, NVO Vilniuje teikia apie pusę socialinių paslaugų. „Socialinėje srityje, ir tai ne tik pastarųjų metų nuopelnas, Vilnius sugeba išnaudoti NVO potencialą. Galiu pažadėti, kad tuo keliu bus einama ir toliau“, – susitikime su NVO sakė R. Šimašius. Jo teigimu, bus ieškoma būdų, kaip bendradarbiavimą tarp savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų tobulinti, kaip pasimokyti iš gerų patirčių ir nedaryti buvusių klaidų. Kitų metų prioritetas – vaikai, neįgalieji, socialinę atskirtį patiriantys žmonės.

Meras pasidžiaugė, kad atsiranda vis naujų idėjų ir paragino visus drąsiai siūlyti savivaldybei savo sumanymus. „Kartais tai nėra naujos idėjos, bet jei galite kažką padaryti geriau, greičiau, netylėkite. Tikslas – kad Vilniuje visi jaustųsi kaip namuose ir niekas nebūtų atstumtas“, – dalijosi mintimis R. Šimašius.

Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento vadovas Jonas Bartlingas atkreipė dėmesį, kad savivaldybė įgyvendina programą, kuri skirta nevyriausybinių organizacijų, vykdančių inovatyvias ir kitas socialines veiklas, socialinių paslaugų srityje plėtrai ir stiprinimui. Iš jos paramą gali gauti naujai įsikuriančios organizacijos, kurios dar neturi patirties, bet jau dabar nori dirbti ir turi gerų idėjų.

Iš viso NVO projektams finansuoti kitais metais numatyta skirti 1,2 mln. eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Nadežda Buinickienė.

Ar įmanoma pinigų sulaukti jau sausį?

Ne paslaptis, kad dauguma nevyriausybinių organizacijų išsilaiko iš savivaldybės finansavimo, neturi kito pajamų šaltinio. Vienas iš dažniausių susitikime užduotų klausimų buvo – ar įmanoma, jog pinigai organizacijas pasiektų dar sausio mėnesį, kad nereikėtų stabdyti veiklų.

J. Bartlingas patikino, kad stengiamasi kuo labiau ankstinti konkursų skelbimo laiką. „Konkursus ir atrankas planuojame atlikti per gruodžio mėnesį. Norėčiau, kad pinigai būtų ne vėliau kaip vasario mėnesį“, – teigė Socialinių reikalų ir sveikatos departamento vadovas.

„Tikimės, kad laikai, kai konkursai einamųjų metų projektams buvo skelbiami metų viduryje, jau praeityje. Mūsų tikslas – iki Kalėdų turėti konkursų laimėtojus 2019 metams“, – pritarė ir R. Šimašius. Jo teigimu, tuo metu dar nėra patvirtintas biudžetas, tačiau svarbu, kad organizacijos žinotų, ar laimėjo, ar nelaimėjo ir ramiai galėtų planuoti veiklas.

Vis dėlto nei meras, nei J. Bartlingas negalėjo patvirtinti, kad pinigai bus jau sausį. Tačiau neįgaliųjų organizacijos išgirdo pažadą, kad bus stengiamasi rasti būdų padėti išgyventi toms organizacijoms, kurioms kyla didelių problemų dėl vėliau skirto finansavimo. Ypač tai aktualu dienos centrams, savarankiško gyvenimo namams ir pan.

R. Šimašius atkreipė dėmesį, kad ateity turėtų būti pereinama nuo projektinio prie konkursinio finansavimo. Jo teigimu, projektinis finansavimas yra pritaikytas naujoms inicia­tyvoms ir toms veikloms, kurios nėra tęstinės. „Bet jei metų metais teikiamos paslaugos, koks čia projektinis finansavimas. Reikia pradėti galvoti, kaip paslaugas tiesiog pirkti. Atsirastų visai kitas stabilumas“, – įsitikinęs sostinės meras.

Į susitikimą su savivaldybės administracija susirinko pusšimtis sostinės NVO atstovų.

Daugiau dėmesio paslaugų kokybei

Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Nadežda Buinickienė pabrėžė, kad NVO – labai svarbios partnerės socialinių paslaugų srityje. Savivaldybė be jų paramos neišsiverstų įgyvendinant tokius didelius projektus, kaip kompleksinių paslaugų teikimas šeimai, grupinio gyvenimo namų steigimas ir pan. Kitais metais numatyta ir naujų veiklų, kurios taip pat bus patikėtos NVO. Tarp savivaldybės prioritetų – pagalba slaugant neįgaliuosius namuose, vaikų dienos paslaugos neįgaliesiems.

N. Buinickienė atkreipė dėmesį, kad iki šiol socialinių paslaugų kokybė buvo vertinama labiau orientuojantis į kiekybinius rezultatus. Tačiau gyvenimas eina į priekį, gyventojų poreikiai keičiasi, todėl reikia daugiau dėmesio skirti paslaugų kokybei. Deja, tai nėra paprasta padaryti. „Kokybę visi suprantame skirtingai, todėl reikia turėti įrankius jai įvertinti“, – sako N. Buinickienė. Jos teigimu, prie paslaugų kokybinio vertinimo bus pereinama palaipsniui, per keletą metų.

Kokie būtų paslaugų kokybės kriterijai? Vienas iš jų – pas­laugos gavėjo pasitenkinimas, kitas – atitikimas standartams. Tačiau bene svarbiausias ir sunkiausiai pamatuojamas kriterijus yra socialinės paslaugos poveikis (pavyzdžiui, pasiekti, kad žmogus būtų įgalintas, geriau funkcionuotų visuomenėje). Taigi paslaugų kokybinis vertinimas yra vienas iš netolimos ateities iššūkių.


Socialinių paslaugų poreikis tik didėja

Vilniaus miesto savivaldybėje gyvena per 540 tūkst. gyventojų. Iš jų – apie 50 tūkst. darbingo amžiaus nedarbingais ir iš dalies darbingais pripažintų asmenų, apie 90 tūkst. pensinio amžiaus žmonių, dar 5,5 tūkst. vaikų turi negalią. O kur dar socialinės rizikos asmenys, šeimos, globojami vaikai. Taigi, nors paslaugų kiekis ir spektras kasmet plečiasi, jų poreikis tik didėja.

Susitikime dalyvavę NVO atstovai pabrėžė, kad labai trūksta pavėžėjimo paslaugų. Pavyzdžiui, norint važiuoti socialiniu taksi reikia užsiregistruoti prieš 2 mėnesius. Šios programos vadovės Solveigos Ratkevičiūtės manymu, tai nėra normalu, todėl pavėžėjimo paslaugą būtina plėsti. VšĮ „Vilties akimirka“ vadovė Jūratė Matulaitienė atkreipė dėmesį, kad transporto paslaugų reikia ir psichikos negalią turintiems asmenims. Jos manymu, taip pat labai trūksta pagalbos elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems žmonėms.

Kad paslaugų poreikis dar nėra patenkinamas, rodo ir 2018 metų savivaldybės Socialinių paslaugų plane pateikiama seniūnijų ir gydymo įstaigų nuomonė apie socialinių paslaugų trūkumą. Nurodoma, kad nepakanka socialinių paslaugų asmens namuose, transporto paslaugų, savarankiško gyvenimo namų psichikos negalią turintiems asmenims, dienos socialinės globos ir kitų paslaugų. Seniūnijose trūksta dienos užimtumo centrų vaikams, vyresnio amžiaus asmenims ir asmenims su negalia. Taigi darbo užteks visiems.

Pasak J. Bartlingo, ne tiek svarbu, kokioje srityje dirbi, svarbiausia yra žmogus, kuriam visi norime padėti.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt