17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Savarankiško gyvenimo galimybės kiekvienam – ar tai įmanoma?

Šioms merginoms negalia netrukdo savarankiškai ir aktyviai gyventi.

Integracijos keliu
Nustatymai

Tarptautinės neįgaliųjų dienos proga parodų centre „Litexpo“ Techninės pagalbos neįgaliesiems centras (TPNC) jau antrą kartą surengė parodą „Savarankiškumas ir gyvenimo kokybė kiekvienam“, kurioje pristatė naujas techninės pagalbos priemones, pakvietė diskutuoti apie savarankiško gyvenimo galimybes. 

Trukdo aplinkos kliūtys

Kas yra savarankiškumas? Kaunietė Liucija Tamulytė mano, kad tai galimybė daryti tai, ko nori, apie ką svajoji be išorės trukdžių. Alytiškė Kristina Dūdonytė papildo, kad savarankiškas gyvenimas – tai žmogaus teisė ir laisvė pasirinkti bei kontroliuoti, kur, su kuo, kaip nori gyventi ir gauti reikiamą pagalbą. Viena iš tokių pagalbos priemonių – asmeninis asistentas.

Tačiau negalią turintys žmonės ne visada gali būti savarankiški. Pasak parodoje sutiktų neįgaliųjų, didžiausia kliūtis dažnai yra aplinka. „Mano kūnas gana silpnas, bet jei aplinka pritaikyta, pavyzdžiui, namuose, esu visiškai savarankiška. Tik išėjusi į gatvę, susidūrusi su kliūtimis, pajuntu savo negalią“, – sako vilnietė Rūta Kupčinskaitė. Moteris baiminasi artėjančios žiemos – pasnigus labai sunku važiuoti neįgaliojo vežimėliu, o jai kasdien tenka į darželį vesti dukrą.

Panevėžietis Žilvinas Kliop­manas taip pat įsitikinęs, kad labiausiai būti savarankiškiems kliudo nepritaikyta aplinka. Tačiau ne mažiau svarbus ir paties žmogaus požiūris – jis apgailestauja, kad dažnai net ir jauni negalią turintys žmonės yra labai neaktyvūs. Pavyzdžiui, neseniai Panevėžyje buvo įrengta bočios aikštelė. Deja, pažaisti čia ateina vos keletas žmonių.

Aistė Krušinskaitė mano, kad kai žmogus nori, jokios kliūtys jo negali sustabdyti. Mergina pasakoja, kad kai po traumos atsisėdo į negaliojo vežimėlį, jos galimybės realizuoti save nė kiek nesumažėjo. Ji įsitikinusi, kad ištikus traumai gyvenimas nesibaigia. Netekęs galimybių vaikščioti, žmogus gali išnaudoti kitus savo gebėjimus (kurių kiekvienas turi labai daug) ir pats susikurti savarankišką gyvenimą. „Niekada netikėjau apribojimais, tikėjau savimi“, – sako Aistė, kuri šiuo metu yra verslininkė, taip pat sportuoja (išbando ir ekstremalias sporto šakas), netgi filmavosi seriale. Ji pasakoja, kad niekada neklausė sustabdyti bandančių aplinkinių gąsdinimų ir darė tai, ką liepė širdis. „Negalia manęs neapibrėžia. Aš esu Aistė. Šiandien galbūt verslininkė, nežinau, kas būsiu rytoj“, – dalijasi patirtimi A. Krušinskaitė.

TPNC stende – didelė priemonių įvairovė.

Techninės pagalbos priemonės prisideda prie savarankiškumo

Vienas iš būdų palengvinti negalią turinčio žmogaus gyvenimą – tinkamos techninės pagalbos priemonės parinkimas. Pasak TPNC Metodinio skyriaus vedėjos Dovilės Sabaliauskaitės, technologijos ir įvairios pagalbos priemonės yra itin svarbus dalykas siekiant žmogaus savarankiškumo ir visavertiškumo. Vienas iš surengtos parodos tikslų ir buvo supažindinti su šių priemonių įvairove, jų pritaikymo būdais.

Lietuvos kurčiųjų draugijos vadovas Kęstutis Vaišnora pasidžiaugė, kad techninės pagalbos priemonės sparčiai tobulėja, keičiasi, neįgalieji turi galimybių pasinaudoti vis įvairesnėmis technologijomis. Tarp TPNC perkamų priemonių – jau ne tik vežimėliai, lazdelės ir vaikštynės, bet ir įvairios kompiuterinės programos, pažintinių funkcijų lavinimo, komunikacijos priemonės.

Tiesa, kartais priemones reikia ir supaprastinti – pavyzdžiui, regos negalią turintys žmonės, ypač vyresnio amžiaus, pasigedo mygtukais valdomų telefonų. Juos šioje parodoje pradžiugino UAB „Biomedikos centras“ – jis pristatė lietuviškai įgarsintą mobilųjį telefoną. Ne vienam gyvenimą galėtų palengvinti ir specialus šaukštas, skirtas Parkinsonu sergantiems žmonėms.

UAB „Teida“ parodoje demonstravo itin lengvą (4,5 kg sveriantį) aktyvaus tipo vežimėlį. Kitas dalykas, galintis palengvinti negalią turinčių žmonių reabilitaciją ir priežiūrą – unikali „Stabilo“ sistema. Pripučiamos stabilizavimo priemonės, sėdmaišiai gali prisitaikyti prie kiekvieno kūno. Tai labai svarbu tiek koreguojant, tarkim, iškrypusį stuburą, tiek norint kurį laiką stabilioje padėtyje išlaikyti itin didele spastika pasižymintį vaiką. Šios priemonės gali būti naudojamos ir kaip automobilio kėdutės. Pasak UAB „Teida“ direktorės Editos Želvienės, 10 šios serijos priemonių TPNC jau nupirko.

Gydytoja reabilitologė Gintarė Vaitkienė pabrėžė, kad reikia nepamiršti ir gulinčių ligonių bei artimuosius slaugančių žmonių. Ji ragino drąsiau rinktis įvairias slaugos priemones. Kartais paprasti dalykai – įsikibimo diržai, vartymo paklodė ar kitos priemonės gali ne tik palengvinti slaugymą, bet ir pagerinti tiek slaugančio žmogaus, tiek artimųjų gyvenimo kokybę. Gydytoja sako pastebėjusi, kad žmonės dažnai mieliau renkasi brangius papildus, bet į slaugos priemones nenori investuoti.

Žilvinas Kliopmanas išsirinko „ratus“.

Trūksta individualaus požiūrio

Vis dėlto neįgalieji dažnai susiduria ir su problemomis. Itin sunkią negalią turinčią duk­rą globojanti Zita Baužienė įsitikinusi, kad priemonės turėtų būti parenkamos labai individualiai, atsižvelgiant į žmogaus poreikius netgi tada, kai jis neišeina iš namų. Nors skiriant vežimėlį reikia nurodyti asmens antropometrinius duomenis – ūgį, svorį – tačiau kiekvienas žmogus yra skirtingas. Neturi būti vežimėlis paskiriamas žmogui jo „nepasimatavus“. Z. Baužienės dukrai skirtas vežimėlis yra nepatogus, neišsitiesia kojos, jai tinkamesnė paplūdimio kėdė. Moteris sako parodoje klausinėjusi įvairių tiekėjų, ar galėtų atvažiuoti į namus su turimais vežimėliais ir leisti žmogui juos išbandyti? Deja, atsakymas buvo neigiamas. Be to, siūlomi tik standartiniai vežimėliai.

TPNC direktorės Ilonos Ogurcovos teigimu, priimant prašymą priemonėms gauti prašoma pateikti kuo daugiau duomenų apie žmogų, kad tas individualus poreikis būtų kuo labiau patenkintas. Vis dėlto, I. Ogurcova pripažįsta, kad pasidomėjus užsienio šalių patirtimi, matyti, jog visiems dar reikia mokytis, kaip išnaudoti visas techninės pagalbos priemonių galimybes. Jos teigimu, ateity bus skiriama labai daug dėmesio mokymams. Planuojama sukurti metodiką specialistams, kaip pritaikyti priemonę konkrečiam žmogui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja neįgaliųjų klausimais Eglė Čaplikienė patikino, kad stengiamasi techninės pagalbos priemonių išdavimą kuo labiau individualizuoti. Kitas siekis – mažinti reikalingų pateikti dokumentų.

UAB „Teida“ siūlomi „Panthera“ vežimėliai – itin lengvi ir manevringi.

Visiems reikia mokytis

G. Vaitkienė pridūrė, kad mokytis reikia ir gydytojams, fizinės reabilitacijos specialistams, kadangi jiems neretai pritrūksta žinių apie techninių pagalbos priemonių įvairovę, pritaikymo būdus. Šioje konferencijoje seminaras apie neįgaliųjų savarankiškumo galimybių didinimą surengtas ir socialiniams darbuotojams, kitiems specialistams. Su techninės pagalbos priemonių įvairove ir jų pritaikymo būdais atėjo susipažinti ir studentai. Patiems negalią turintiems žmonėms ši paroda – galimybė pamatyti, kokių esama galimybių.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys VDU profesorius Jonas Ruškus pabrėžė, jog Neįgaliųjų teisių konvencijos 20 str. numato, kad valstybės turi imtis visų priemonių žmogaus savarankiškumui užtikrinti, kad jis kuo mažiau būtų priklausomas nuo aplinkos. Tai turi būti daroma atsižvelgiant į paties negalią turinčio žmogaus poreikius ir pasitelkiant profesio­nalią pagalbą. J. Ruškaus teigimu, labai svarbu išgirsti, ką sako neįgaliųjų atstovai, kurie yra tikrieji ekspertai. Svarbiausia į žmogų žiūrėti ne per negalios, o per galimybių prizmę.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt