21
K, Vas
11 Nauji straipsniai

Siūloma tobulinti socialinės reabilitacijos paslaugų projektus

Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė patikino: tyrimo išvados taps postūmiu ieškoti susikaupusių problemų sprendimo.

Integracijos keliu
Nustatymai

Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektai – pagrindinis neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų lėšų šaltinis. Praėjusių metų pabaigoje visų šalies savivaldybių socialinės paramos skyrių darbuotojai ir bent vienos šias paslaugas teikiančios neįgaliųjų organizacijos atstovai buvo pakviesti dalyvauti visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų cent­ro „Vilmorus“ atliekamame tyrime „Neįgaliųjų socialinės reabilitacijos paslaugų problemos“. Neįgaliųjų reikalų departamento užsakymu buvo siekta išsamiai išanalizuoti socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje situaciją, sužinoti žmonių nuomonę, išgryninti spręstinas problemas. 

Finansavimo modelis pasiteisino

Tyrimo iniciatorės buvo nevyriausybinės organizacijos. Jų tikslas buvo sužinoti, kaip vertinamas socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansavimo modelis – ar pasiteisino dabartinis, kai projektai finansuojami per savivaldybes, ar vis dėlto vertėtų grįžti prie buvusio, kai lėšas skirstydavo Neįgaliųjų reikalų departamentas per skėtines organizacijas.

Iš „Vilmorus“ direktoriaus Vlado Gaidžio pristatytos tyrimo ataskaitos paaiškėjo, kad dauguma – 60 proc.– socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų vykdytojų pirmenybę teikia jų atrankai ir finansavimui per savivaldybes. Tokią nuomonę palaikė ir beveik pusė – 49 proc. – savivaldybių socialinės paramos skyrių darbuotojų.

Savo pasirinkimą neįgaliųjų organizacijos grindė tuo, kad savivaldybių administracijos žino paslaugų gavėjus; organizacijos ir savivaldybės glaudžiau bendradarbiauja, savivaldybės skatinamos labiau gilintis į žmonių su negalia problemas, paslaugos finansuojamos decentralizuotai, yra arčiau žmogaus, savivaldybės geriau žino, kokių paslaugų reikia neįgaliesiems bendruomenėje. Tokius pačius šio finansavimo modelio privalumus įvardijo ir savivaldybių darbuotojai. Tiesa, jie dar pažymėjo, kad projektus finansuojant per savivaldybes tikslingiau panaudojamos lėšos.

Projektų finansavimui tiesiogiai iš Neįgaliųjų reikalų departamento per skėtines organizacijas pritarė tik 32 proc. neįgaliųjų organizacijų ir 39 proc. savivaldybių darbuotojų.

NVO atstovai turėjo klausimų tyrėjams.

Turi pastabų projektams

Nors dabartiniam finansavimo modeliui neįgalieji pritarė, vis dėlto patiems projektams išsakė nemažai pastabų. Klausiamos apie socialinės reabi­litacijos projektų konkurso etapus (paraiškų teikimą, projektų atranką ir vertinimą, jų tikslinimą, įgyvendinimą, atsiskaitymą), neįgaliųjų organizacijos geriausiai įvertino atsiskaitymo už projektus, blogiausiai – projektų atrankos ir vertinimo etapus.

Neįgaliesiems pritarė ir savivaldybių darbuotojai – jų nuomone, silpniausios šio proceso grandys – projektų atranka ir vertinimas bei jų kontrolė. Pasak jų, reikėtų aiškesnių vertinimo kriterijų, paprastesnės vertinimo procedūros, pratęsti projektų vertinimo laiką, rengti mokymus komisijų nariams. Geriausiai savivaldybės įvertino paraiškų teikimo etapą, tačiau pastabų turėjo ir jam: siūlė paprastinti paraiškų formą, mažinti pridedamų dokumentų kopijų kiekį, rengti mokymus, konsultacijas pareiškėjams, pratęsti paraiškų pateikimo laiką, numatyti, kad jos būtų teikiamos ilgesniam laikui.

Projektus vykdančios neįgaliųjų organizacijos įsitikinusios, kad norint pagerinti socialinės reabilitacijos paslaugų projektus, jie turėtų būti finansuojami nepertraukiamai arba ilgiau nei vienus metus. Daugelis respondentų atkreipė dėmesį ir į tai, kad per mažai skiriama lėšų paslaugoms teikti. Jų nuomone, paslaugų kokybei įtakos turi ir žmogiškieji ištekliai, specialistų kvalifikacija, infrastruktūros pritaikymas (turimos patalpos, transporto priemonės ir pan.).

Į tyrimo pristatymą susirinko nemažai neįgaliųjų asociacijų atstovų.

Kokių paslaugų trūksta labiausiai?

Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų tvarkos aprašuose gana konkrečiai įvardytos galimos veiklos bei paslaugos. Vis dėlto 24 proc. neįgaliųjų atstovų pasigenda paslaugų įvairovės.

Įdomu tai, kad tyrimas patvirtino ne kartą nevyriausybinių organizacijų išsakytą mintį, jog skirtingos negalios žmonėms reikia kitokių paslaugų. Tiesa, į trūkstamų paslaugų trejetuką visų negalių atstovai įtraukė porą – išvykas, ekskursijas, keliones ir informavimą-konsultavimą. Jų nuomone, šios paslaugos turi būti įtrauktos į socialinės reabilitacijos paslaugų sąrašą ir finansuojamos.

Kokių dar paslaugų reikia neįgaliesiems? Dirbantieji su fizinę negalią turinčiaisiais nurodė, kad jų klientams trūksta socialinių darbuotojų, asmeninių asistentų pagalbai namuose, pavėžėjimo paslaugų, regos negalios žmonėms taip pat reikia pavėžėjimo ir didesnės pagalbos namuose. Klausos negalią turintiesiems trūksta psichologinės pagalbos, intelekto sutrikimų turintiesiems – laikino atokvėpio, sveikatą gerinančių, o psichikos negalios žmonės pasigenda savarankiškų įgūdžių ugdymo paslaugų.

„Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.

Atlygis mažas, darbo – daug

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ darbuotojai apklausė ir pačius neįgaliuosius, socialinės reabilitacijos paslaugų gavėjus. Grupinės diskusijos su įvairių negalių atstovais buvo surengtos penkiuose šalies miestuose: Kaune, Alytuje, Utenoje, Plungėje ir Kupiškyje.

Viena iš šių diskusijų organizatorių „Vilmorus“ interviuotojų koordinatorė Juventa Grinevičienė atkreipė dėmesį, kad iš esmės neįgalieji palankiai vertina gaunamas paslaugas, tačiau mato, kiek daug pastangų turi įdėti jais besirūpinančios organizacijos, šiuos projektus vykdantys žmonės. Pasak jų, neįgalieji ne visada gali įsidarbinti socialinės reabilitacijos projekto vykdytojais, todėl nemažai jų dirba visuomeniniais pagrindais arba už labai mažą atlygį, nors darbas intensyvus, krūviai dideli. Jų nuomone, šiems projektams reikia stabilesnio finansavimo, glaudesnio bendradarbiavimo su savivaldybe. Būtina mažinti ir biurokratizmą (įvairių ataskaitų, paslaugas gaunančių neįgaliųjų sąrašų skaičių, parašų rinkimą ir pan.).

Grupinėse diskusijose neįgalieji daug kalbėjo ir apie savo poreikius. Pasak jų, dar labai trūksta išvykų, ilgalaikės paramos, pavėžėjimo, vertėjų paslaugų. Neįgaliais vaikais ar artimaisiais besirūpinantys šeimos nariai skundėsi, kad už nuolatinę priežiūrą jiems neskaičiuojamas darbo stažas. Neįgaliems vaikams trūksta gerų vežimėlių, kompiuterių, klausos aparatų, nėra neįgalių vaikų klubų, nepakanka transporto, kurtiesiems reikia subtitrų teatruose, koncertuose, pagalbos norint susikalbėti ir pan.

J. Grinevičienė neslėpė: jai susidarė įspūdis, kad neįgaliesiems dar labai daug ko trūksta, jie gyvena varge ir skurde ir tik šiltos širdys bei degančios akys šią situaciją bent šiek tiek sušvelnina.


Tyrimas padės ieškoti sprendimų

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius V. Gaidys, apibendrindamas atliktą apklausą, pabrėžė, kad teikiamos socialinės reabilitacijos paslaugos iš esmės neįgaliuosius tenkina, atitinka jų poreikius. Vis dėlto daugiau dėmesio reikėtų skirti šių paslaugų įvairovei, atkreipti dėmesį į neįgalius vaikus, kaimiškose vietovėse gyvenančius neįgaliuosius. Reikėtų įsiklausyti ir į tyrime dalyvavusių respondentų siūlymą pratęsti projektų įgyvendinimo laiką (jų trukmė turėtų būti bent jau 3 metai), mažinti prie paraiškų pridedamų dokumentų kiekį ir kitą biurokratizmą.

Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės Astos Kandratavičienės teigimu, apie daugelį dalykų, kuriuos dar labiau išryškino „Vilmorus“ atliktas tyrimas, jau ne kartą buvo kalbėta. Nešališkos, autoritetą turinčios organizacijos išvados ir rekomendacijos taps svarbia atspirtimi ir postūmiu nebeatidėlioti problemų sprendimų paieškų.

Į tyrimo pristatymą susirinkusius nevyriausybinių asociacijų atstovus A. Kandratavičienė patikino, kad apklausos rezultatai bus atsakingai aptariami ir su valdžios institucijų, ir su NVO atstovais.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt