21
K, Vas
11 Nauji straipsniai

Neįgaliųjų įdarbinimas: remsime įmonę ar žmogų?

Seime surengtuose klausymuose diskutuota apie tai, kaip turėtų būti remiamas neįgaliųjų įdarbinimas.

Integracijos keliu
Nustatymai

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas surengė klausymus, kuriuose dar kartą diskutuota apie tai, kaip turėtų būti remiamas neįgaliųjų įdarbinimas, kad kuo daugiau negalią turinčių žmonių dirbtų. Diskusijos šia tema netyla jau kelintus metus. 

Socialinės įmonės remiamos neproporcingai

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pabrėžė, kad neįgaliųjų užimtumo rėmimo sistemą būtina reformuoti, nes dirba labai mažai negalią turinčių žmonių – darbą turi 48 tūkst. iš 158 tūkst. darbingo amžiaus asmenų.

Pasak ministro, dabartinė užimtumo rėmimo sistema neskatina įsidarbinti atviroje darbo rinkoje – socialinėse įmonėse dirbantys žmonės remiami daug labiau nei kiti, nors yra tokio paties pajėgumo. 2018 metais socialinėms įmonėms buvo skirta 31,3 mln. eurų (įdarbinta apie 7 tūkst. neįgaliųjų), o kitai paramai (pagal Užimtumo rėmimo įstatymą) atiteko vos 4 mln. 780 eurų.

L. Kukuraičio įsitikinimu, apsaugotos darbo vietos socialinėse įmonėse turėtų būti kuriamos tokiems žmonėms, kuriems įsidarbinti darbo rinkoje sudėtinga (proto, psichikos negalia, dalis kurčiųjų, aklųjų), o kiti gali dirbti ne segreguotai, o atviroje darbo rinkoje.

„Didelė dalis proto negalią turinčių žmonių yra užimami dienos centruose, kur jie piešia, kuria, dainuoja. Jų raida turėtų būti labiau orientuota į darbą, kad suaugę jie galėtų dirbti ir užsidirbti apsaugotose darbo vietose, o valstybė turėtų prisidėti finansavimu“, – įsitikinęs ministras.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu dirba apie 48 tūkst. neįgaliųjų.

Siūloma suvienodinti rėmimą ir įvesti kvotas

Vyriausybės parengtuose siūlymuose siūloma suvienodinti dirbančių neįgaliųjų rėmimą – t.y. parama būtų skiriama nepriklausomai nuo to, kur asmuo dirba. Siūloma diferencijuoti subsidijavimo laiką ir paramos dydį:

• asmenims su sunkia negalia paliekamas neterminuotas subsidijavimo laikas, o subsidija sulyginama su Užimtumo rėmimo įstatyme numatyta parama (75 proc. darbo užmokesčio);

• vidutinę negalią turintiesiems paramą siūloma teikti 2 metus (60 proc. darbo užmokesčio);

• lengvą negalią turintieji būtų remiami 6 mėnesius (50 proc.).

Taip pat siūloma, kad 75 proc. grynojo socialinių įmonių pelno būtų reinvestuojama į įmonės plėtrą, t.y. skiriama tikslams, susijusiems su neįgaliųjų grįžimu į darbo rinką, jų socialine integracija.

Seimo narys Tomas Tomilinas siūlo dar daugiau – įvesti kvotas neįgaliesiems viešajame sektoriuje. T.y. įstaigoje, kurioje dirba daugiau nei 50 darbuotojų, turės būti įdarbinta 5 proc. neįgaliųjų. T. Tomilino teigimu, būtent viešasis sektorius, kuriame šiuo metu dirba apie 300 tūkst. žmonių, turėtų būti pavyzdys kitiems darbdaviams.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė pristatė kitą Vyriausybės siūlymą – rekomenduoti visiems darbdaviams, turintiems 25 ir daugiau darbuotojų, įdarbinti ne mažiau kaip 4 proc. neįgaliųjų.

T. Tomilinas taip pat siūlo įstatymu numatyti kitą pagalbą asmeniui įsidarbinant: remti darbo vietų pritaikymą, darbo asistento, palydėjimo ir pan. paslaugas. Tam reikėtų 17 mln. valstybės biudžeto lėšų.

„Mūsų ekonomika reikalauja darbo rankų ir labai gerai, kad tos rankos būtų neįgaliųjų, kurie dabar sėdi namuose“, – sako T. Tomilinas.


Neįgaliųjų organizacijos: pagaliau atsigręžta į žmogų

„Turiu tikslą, kad žmonės su negalia būtų gerbiami, reikalingi, mylimi. Pagaliau matau perspektyvą ir palaikau T. Tomilino projektą. 15 metų rėmėme įmones, o dabar atsigręžiama į žmogų. Svarbu, kad žmogus turėtų pasirinkimą, palaikymą ir galėtų dirbti“, – sakė Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko.

Užimtumo tarnybos atstovė Nijolė Stankevičienė pabrėžė, kad Užimtumo tarnyba taip pat palaiko siūlomus teisės aktų pakeitimus. Jos teigimu, šis projektas labiausiai atliepia žmogaus poreikius.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) pirmininko Sigito Armono įsitikinimu, socialinės įmonės steigiamos ne siekiant padėti žmogui su negalia, o pasiimti pinigų: „Jei Lietuvoje yra apie 180 socialinių įmonių, su šita sistema yra blogai. Jų turėtų būti 18, 28“, – LASS vadovas įsitikinęs, kad socialinės įmonės turi padėti patiems silpniausiems žmonėms. Jis piktinasi paradoksu, kad vienoje sistemoje numatyta vienokia pagalba, kitoje sistemoje – kitokia. Remiamas pagal Užimtumo rėmimo įstatymą žmogus negali, pavyzdžiui, parašyti knygą ir gauti atlyginimą, nes bus nubraukta subsidija, o socialinėje įmonėje dirbančiam nėra tokių apribojimų.

Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė taip pat pabrėžė, kad socialinės įmonės dažnai lobsta neįgaliųjų sąskaita. Tą patvirtina ir skaičiai – pernai socialinių įmonių pelnas siekė 58 mln. eurų.


Socialinės įmonės: žmonės neteks darbo

Socialinių įmonių atstovai nuogąstauja, kad sutrumpinus subsidijų skyrimo laiką ir sumažinus jas daugelis socialinių įmonių darbuotojų neteks darbo. Socialinių įmonių asociacijos vadovės Ilonos Tarvydienės teigimu, negalią turinčiam žmogui atviroje darbo rinkoje įsidarbinti labai sunku, jie dar privesti savo negalią slėpti.

Ypač nuogąstaujama, kad darbo neteks vidutinę ir lengvą negalią turintieji, kuriems subsidija skiriama terminuotai – esą pasibaigus paramai jie bus atleisti. L. Kukuraičio nuomone, subsidijos esmė – padėti darbdaviui kompensuoti patiriamas išlaidas tam tikrą laiką, kol neįgalusis įpranta ir pradeda dirbti. Daugelis iš jų gali būti geri darbuotojai, taip pat ir atviroje darbo rinkoje, todėl nėra pagrindo darbdaviui žmogų atleisti pasibaigus subsidijos skyrimo laikui.

Užimtumo tarnybos specialistė pateikė tai patvirtinančius skaičius – dirba apie 15 tūkst. vidutinę negalią turinčių neįgaliųjų, 2018 metais jų įsidarbino apie 40 proc. daugiau nei 2017 m.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungai atstovaujanti Jurgita Masiulionytė taip pat prieštarauja socialinių įmonių atstovų nuogąstavimams: „Netiesa, kad žmonės nenori priimti negalią turinčių žmonių. Kas mėnesį gauname darbdavių užklausas, kodėl jie negali pasinaudoti parama darbo vietoms steigti – viską pasiima socialinės įmonės.“ J. Masiulionytės teigimu, žmonės ir su labai sunkia negalia įsidarbina atviroje darbo rinkoje, tačiau dirbtų dar daugiau, jei sulauktų paramos.

Socialinės įmonės „Liregus“ vadovas Leonas Kirkilovskis siūlo pirmiausia išbandyti įstatymą, įsitikinti, kaip jis veiks.

L. Kukuraitis atkreipė dėmesį, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Europos Komisijos ekspertais rengia neįgalumo nustatymo reformą. Neįgalumo vertinimas bus kontekstinis ir labiau individualus, bus vertinami asmens gebėjimai ir aplinka, sistema skatins neįgaliuosius dalyvauti visuomenės gyvenime. Dar kartą keisis ir neįgaliųjų užimtumo sistema.

R. Šalaševičiūtė informavo, kad neįgaliųjų užimtumą reglamentuojančius įstatymų pakeitimus numatyta Seime svarstyti vasario 12 d.

Aurelija BABINSKIENĖ

 

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt